2014 04 22

Piktžolės: naikinti ar palikti?

Šalia jūsų auginamų salotų, ridikėlių ir svogūnų galvas kelia ir piktosios žolės. Žinia, ravėjimas tikrai nepriskiriamas prie maloniausių darbų. Juolab kad kai kurios žolės tokios vešlios ir ištvermingos, jog kapstymasis darže gali įgristi iki gyvo kaulo. Kaip atsikratyti piktžolių?
Kaip atsikratyti piktžolių?
Kaip atsikratyti piktžolių? / Fotolia nuotr.

Pirmiausia pažvelkite iš gerosios pusės – dauguma piktžolių pasižymi puikiomis savybėmis, sveikatinančiomis mūsų organizmą. Apie tai daugiau informacijos rasite straipsnyje „Piktžolės, kurias verta palikti sklype“.

  • Na, o pirmasis darbas, kurį turite atlikti kiekvienais metais rudenį ir pavasarį, – tai kruopščiai prižiūrėti sklypą. Rudenį būtina pašalinti sudžiūvusius augalėlius, tas pačias piktžoles ir gerai sukasti dirvą. Tą pati turite atlikti ir pavasarį, kai ruošiatės sėti ar sodinti. Tiesa, vyrauja nuomonė, kad dirvos arimas ir perkasimas tik iškelia piktžolių sėklas į paviršių ir dirvožemis dar labiau užsiteršia. Tokiu atveju galite daugiau dėmesio skirti viršutiniajai grunto daliai, jo supurenimui ir pan. Taip pat patariama sukasti sklypą ne tik kastuvu, bet ir supurenti šakėmis, dėl ko piktžolių sėklos pasiskirsto kur kas mažiau.
  • Trąšos. Ar jos būtų natūralios ar ne, turi įtakos ne tik skaniųjų daržovių augimui. Natūralu, kad dauginasi ir piktosios žolės. Taigi turite kelias išeitis: tręšti saikingai arba išvis atsisakyti pastarųjų priemonių. Tačiau, kaip visi puikiai žinome, naudingosios medžiagos visuomet dovanoja gausesnį derlių. Alternatyva? Rinkitės natūralius trąšų produktus. Išskirtinėmis savybėmis pasižymi... pelenai. Jie puikiai tinka darže, sode, saugo nuo kenkėjų ir skatina derlingumą.
Fotolia nuotr./Naudinga piktžolė balanda
Fotolia nuotr. / Naudinga piktžolė balanda
  • Dauguma sodininkų ir daržininkų į pagalbą pasitelkia cheminius, piktžoles naikinančius preparatus, pavyzdžiui, herbicidus. Tai paprastas ir efektyvus būdas, padedantis ilgam atsikratyti piktžolių, tačiau priimtinas ne visiems, ypač puoselėjantiems ekologiją ir natūralumą. Juk visi žinome, kad jie kenkia ir žmonėms, ir gyvūnams, ir dirvožemiui.
  • Kas gi tie sideratai? Jie dar vadinami žaliosiomis trąšomis, o tai jau skamba neblogai! Pasirodo, sideratai – tai augalai, kurie auginami ir vėliau užkasami į dirvą tam, kad šie ją patręštų. Teigiama, kad sideratinės kultūros ne tik naikina piktžoles, bet ir papildo dirvą organinėmis medžiagomis, tarkime, azotu, kaliu, fosforu, ir turi teigiamos įtakos jos struktūrai, kokybei, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Sideratinėms kultūroms priklauso lubinai, grikiai, javai, garstyčios ir t. t.
  • Mulčiaus ypatybės. Tai vienas paprasčiausių būdų išvengti piktžolių. Be to, įrodyta, kad mulčiavimas, pavyzdžiui, nupjauta žole, netgi skatina derlingumą, todėl daržovės užauga vešlesnės. Na, o mulčiumi gali būti įvairiausios organinės medžiagos, medžių žievė, lapai ir pan. Padėtį pagerins ir lysvių formavimas mediniais ar kitokiais borteliais. Tai kiek pristabdo piktžolių plitimą.
Shutterstock nuotr./Dilgėlės
Shutterstock nuotr. / Dilgėlės
  • O kokios natūralios priemonės padės išvengti piktžolių? Bene efektyviausia įvardijama acto esencija arba paprasčiausias actas, druskos tirpalas, druska, tačiau specialistai sako, kad jų veiksmingumas gali nuvilti. Tuo labiau, jeigu sugalvosite pašlakstyti actu savo darželį, kažin ar sulauksite tokio derliaus, kokio norėtumėte, nes jis išnaikins viską, ne tik norimas piktžoles. Taigi į namines priemones verta žiūrėti ir jomis naudotis atsargiai. Be to, pasirinkti tinkamą laiką. Bene geriausia acto ir druskos panaudojimo vieta – plytelės, kurių tarpuose priauga žolių, o pašalinti šias sudėtinga.
  • Kokia piktžolių nauda? Ogi ta, kad piktžolėmis mes dažniausiai vadiname vaistinius ir valgomuosius augalus – tai ir dilgėlė, ir garšva, ir paprasčiausia kiaulpienė. Tačiau, kad ir kokios jos naudingos, mokslininkai sako, kad kiekvienas kilogramas piktžolių vienos lysvės derlių sumažina net iki 4 kg! Tačiau pasinaudokite piktžolėmis kaip indikatoriais, kurie daržininkui atskleis, kaip geriau kurti ir prižiūrėti savo darželį. Jeigu darže auga asiūkliai, tūbės, laukinės ramunėlės, vadinasi, dirvoje prastai augs kopūstai, burokėliai, moliūgai, svogūnai ir salierai, nes joje trūksta kalkių. Balandūnės sufleruoja, kad dirvožemį reikia patręšti organinėmis trąšomis.
Fotolia nuotr./Asiūkliai
Fotolia nuotr. / Asiūkliai
  • Mokslininkai teigia, kad mūsų auginamos daržovės būna netgi sveikesnės, kai dirvoje aptinkamas nedidelis kiekis piktžolių, nei jų visai nėra. Tai gali būti susiję su tuo, kad kai kurios piktžolės, „draugaudamos“ su pasodintais augalais, atbaido tam tikrus kenkėjus. Be to, jos gerina dirvos struktūrą, tad nedidelis kiekis piktžolių nėra toks baubas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
  • Ir dar vienas patarimas – piktžoles raukite po lietaus, tuomet šį darbą atliksite kur kas lengviau. Teigiama, kad iš drėgnos žemės jos pašalinamos su visa šaknų sistema.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis