Žirmūnų gatvės 83 namo pirmininkė Ina Petravičienė džiaugiasi, kad jos namas pasitiko pirmąją žiemą po renovacijos darbų baigimo ir yra laiminga, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo, o gyvenimo kokybė labai pagerėjo.
I.Petravičienė pasakoja, kad sunkiausia visame renovacijos procese buvo pradėti ir suprasti, kas čia bus: „Pačioje pradžioje buvo daug diskusijų, koks tas mūsų namas turi būti: ko mes norime ir kokia yra mūsų vizija. Čia labai padėjo VšĮ „Atnaujinkime miestą“ komanda, pasidalijusi mintimis, ko mums apskritai gali reikėti. Žinojome, kad turi būti šilčiau, bet nuo ko pradėti ir kaip tai padaryti – sunkiai supratome. Todėl ta pradžia visada yra sunkiausia, o vėliau jau, žinoma, visko buvo, bet tai yra procesas, tai yra statybos ir ten pasitaiko visko, bet galutinis rezultatas mums yra labai geras.“
Pirmininkė priduria, kad naudą galima matyti labai akivaizdžiai – sąskaitose už šildymą: „Daug galvoti ir diskutuoti nereikia, nes paimame šios žiemos sąskaitas už šildymą ir matome, kad jos mažesnės. Žinoma, praėję ir šie metai yra kupini tragiškų atsitikimų pasaulyje, todėl kita žiema bus dar lengvesnė.“
Ina teigia, kad prieš renovaciją jos name žmonės už vidutinį 49 kvadratų buto šildymą be karšto vandens mokėdavo apie 80 ar 100 eurų, o šiuo metu sąskaitos yra apie 30 eurų: „Ir kiek žinome, kitą žiemą mokėsime dar mažiau, nes tokia suma yra labiau dėl išaugusių energijos išteklių kainų“.
Priimant sprendimą renovuoti namą – daug diskusijų
Ina pasakoja, kad sprendimą renovuoti namą bendruomenė priėmė po didelių diskusijų: „Diskusijų būta daug. Buvo keliami klausimai, ar tikrai mums to reikia, ar tikrai renovacija bus naudinga. Visgi nusprendėme, kad reikia galvoti ne tik apie ekonominę naudą, bet ir apie kitus dalykus: gyvenimo komfortą, apskritai naujoves.“
„Ir, žinoma, matėme, kaip Žirmūnai renovuojami, kaip tvarkomi kiemai, kaip buvo atnaujinti namai. Ir turbūt tie pavyzdžiai mus padrąsino“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkė I.Petravičienė.
Vilniuje daugiabučių namų renovacijos projektais besirūpinančios viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė sako, kad kiekvienais metais senos statybos daugiabučių namų techninė būklė prastėja, todėl gyventojai vis labiau supranta, kad pokyčių reikia: „Daugelis pastatų yra seni ir juos reikia atnaujinti, kad būtų užtikrintas ne tik komfortas, bet ir pastato saugumas. Žinoma, labai svarbu suprasti, kad renovuoti namai reikšmingai sumažina pastatų poveikį aplinkai. Todėl labai džiugu kalbant su namų bendrijomis girdėti ne tik ekonominius skaičiavimus, bet ir aplinkosaugos ir energinio efektyvumo argumentus.“
Žirmūnų gatvės 83 name buvo apšiltintos išorinės namo sienos, pamatas ir stogas, keičiami langai ir durys, stiprinami ir stiklinami balkonai, atnaujintos šildymo ir karšto vandens sistemos, modernizuotas šilumos punktas, atlikta rekuperacinė vėdinimo sistema. Namo bendrijos pirmininkė teigia, kad visas renovacijos procesas truko kiek ilgiau nei metus: „Procesas buvo ilgesnis, nei tikėjomės, bet tai labiau susiję su COVID-19 pandemijos situacija. O realūs statybiniai renovacijos procesai, kuriuos atliko UAB „Viltosta“ truko mažiau nei metus. Ši žiema yra pirmoji, kai galime džiaugtis baigtais darbais“.
Skeptikus ragina daugiau domėtis renovacija
Paklausta, kas padėjo išsklaidyti abejones dėl renovacijos, Ina sako, kad žmonės turi daugiau domėtis vykdomais projektais ir tada supras, kad viskas nėra taip blogai, kaip kartais bandoma pavaizduoti.
„Per dvidešimt metų apie renovaciją prisiklausėme daug blogų dalykų, bet juk matome, kiek daug namų renovuojama, kiek daug patenkintų žmonių. Todėl, manau, reikia mažiau negatyvo ir daugiau domėtis tuo, kas vyksta. Žinoma, kad pasitaiko klaidų, tačiau tai yra vienetiniai atvejai. Todėl namų bendrijoms labai svarbu domėtis renovacija – ir ne klaidomis, bet teigiamais dalykais ir pasitikėti specialistais. Kitas dalykas – šiandien renovacija nėra tokia pati, kokia buvo prieš dvidešimt metų. Viskas tobulėja“, – pasakoja I.Petravičienė.
