Į ką atkreipti dėmesį
Visuomenės sveikatos specialistai visada rekomenduoja maudynėms rinktis gerai žinomą paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Negalima plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, nevaikščioti ir neišdykauti valtyje, nes jiems apvirtus galima nukęsti. Taip pat nereikėtų staiga šokti į vandenį pavalgius, pasikaitinus saulėje, prieš plaukiant pirmiausia apsišlakstyti vandeniu, kad nesutrauktų mėšlungis. Maudytis išgėrus alkoholinių gėrimų, žaibuojant ar griaudžiant perkūnui – griežtai draudžiama.
Nepalikite be priežiūros vaikų net ir ten, kur negilu. Vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus, o pervertinę savo jėgas, nuplaukia per toli, pavargsta ir pradeda skęsti. Būtina stebėti, kad vaikai nestovėtų ir nežaistų ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas ir pan.
Taip pat labai svarbu žinoti paplūdimio prie jūros vėliavų reikšmes. Pajūryje iškelta žalia vėliava reiškia, kad maudytis saugu, rizika itin menka. Geltona vėliava – maudytis pavojinga: bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo, todėl silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį, o kitiems reikia būti ypač budriems. Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA: stiprus bangavimas ir povandeninės srovės. Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.
Pavojaus signalai vandenyje
Žmogus iš visų jėgų bando įkvėpti, negali garsiai šaukti, kalba pavieniais žodžiais.
Sunkiai išsilaiko vandens paviršiuje, plūduriuoja toje pačioje vietoje, kūnas dažnai paneria po vandeniu, žmogus nesugeba šauktis pagalbos.
Kūnas plūduriuoja vandenyje veidu žemyn (dažniausiai tai požymis, kad jis tuoj panirs). Tai trunka 20–60 sekundžių prieš paneriant.
Kaip suteikti pagalbą skęstančiajam
Jeigu pats pradėjote skęsti, pasistenkite nepanikuoti, įkvėpkite kuo daugiau oro ir bandykite atkreipti į save dėmesį, pvz., intensyviai mojuodami rankomis. Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.
Labai svarbu suvokti, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, nes kitaip, užuot padėję, galime pradėti patys skęsti.
Taigi, apsisprendę plaukti prie skęstančiojo, įvertinkite galimus pavojus, savo fizines jėgas, pasirengimą atlikti tokį veiksmą. Jei tik yra bent menka abejonė, likite krante, nes gyvi krante galite padaryti daugiau nei bejėgis šalia nukentėjusiojo. Pasilikę krante kalbėkite su skęstančiuoju, aiškinkite jam, kad pagalba jau iškviesta. Įbriskite į vandenį iki juosmens, tai suteiks daugiau jėgų skęstančiajam išlaikyti galvą virš vandens. Žodinis, bendravimas labai svarbus, nes padidina ištvermę, taip skęstantis žmogus ilgiau išlieka virš vandens.
Bandykite paduoti jam ilgą medžio šaką, irklą, virvę, pripučiamą čiužinį, ratą, 5 litrų vandens plastikinį butelį ar kitas priemones.
Kol atvyks pagalba, gelbėdami skęstantįjį pasinaudokite gelbėjimo priemonėmis (gelbėjimo ratas, valtis ir kt.) arba parankinėmis priemonėmis, kurios neskęsta (kamuolys, čiužinys ir kt.). Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Gal jums pavyks priplaukti prie jo su valtimi, vandens dviračiu arba kita gelbėjimo ar parankine neskęstančia priemone ir per saugų atstumą, kad skęstantysis negalėtų jūsų sugriebti, paduoti jam lazdą, šaką ar kitą tinkamą daiktą.
Skęstantysis gali skųstis skausmu stuburo srityje, gali sutrikti rankų ir kojų judesiai. Tokiais atvejais traukiant iš vandens skęstantįjį reikia stengtis kuo mažiau judinti jo kūną, galvą laikyti virš vandens, kad žmogus galėtų kvėpuoti.
Pirmoji pagalba skenduoliui krante
- Atnaujinti kvėpavimą ir kraujotaką.
- Sušildyti nukentėjėlį (nuimti šlapius drabužius ir šiltai apkloti).
- Sąmoningam žmogui duokite gerti šiltų skysčių.
- Pasirūpinti, kad po skendimo 24 valandas skendusįjį prižiūrėtų medikai.
Kaip gaivinti
Prieš pradėdami gaivinti, skenduolį paguldykite ant nugaros, būtinai ant kieto pagrindo, atloškite galvą ir pakelkite smakrą. Bet jei įtariate, kad nukentėjusysis galėjo patirti stuburo traumą, pvz., nardydamas, galvos atlošti negalima. Tokiu atveju tik pakelkite žandikaulį į viršų. Skenduolį visada reikia pražiodyti ir išvalyti iš burnos svetimkūnius.
- Atsiklaupkite šalia nukentėjusiojo, keliai turi būti šiek tiek praskėsti (kad išlaikytumėte pusiausvyrą).
- Rankos per alkūnes turi būti ištiestos, pečių juosta – tiesiai virš plaštakų.
- Spaudžiant žemyn gaivintojo viršutinės kūno dalies svoris sudaro jėgą, kurios reikia krūtinei paspausti.
- Krūtinkaulio paspaudimai turi būti 5–6 cm gylio, vienodi, be trūkčiojimų.
- Tarp paspaudimų ir atleidimų negalima daryti pauzių.
- Paspaudimo metu krūtinės siena ir širdis spaudžiamos kartu, kraujas išstumiamas iš širdies.
- Jei rankos nuslydo, reikia vėl surasti tinkamą rankų padėtį ir tęsti paspaudimus.
- Atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ne mažesniu nei 100 kartų per minutę dažniu (bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę), po to 2 kartus įpūskite oro į burną. Kartokite tai santykiu 30:2, kol bus atneštas automatinis išorinis defibriliatorius (AID) ar atvyks greitoji pagalba.
- Skaičiuojama garsiai. Skaičiavimas padeda kontroliuoti save.
- Atgaivinus nukentėjusįjį reikia jį paguldyti į šoninę stabilią padėtį.
Rankų padėtis paspaudimų metu
Gaivinant suaugusiuosius, reikia padėti vienos rankos delną ant krūtinkaulio centro (linijoje tarp spenelių), kitą ranką padėti tiesiai ant pirmos rankos ir spausti krūtinkaulį.
Svarbu savo pirštus ne laikyti ant krūtinės, o sunerti arba laikyti juos ištiestus. Priešingu atveju gali sumažėti paspaudimų veiksmingumas arba gali būti pažeista krūtinės ląsta.
Jeigu krūtinė šlapia ir rankos nuo krūtinės slysta, galima krūtinę apkloti plona medžiaga.
Mažamečio vaiko gaivinimas
Vaikams spauskite apatinę krūtinkaulio dalį, o kad nespaustumėte viršutinės pilvo dalies, suraskite krūtinkaulio kardinę ataugą (ji yra toje vietoje, kur susijungia apatiniai šonkauliai) ir krūtinkaulį spauskite per vieno piršto plotį aukščiau šio taško. Paspaudimų gylis turėtų būti ne mažesnis kaip trečdalis krūtinės ląstos skersmens. Vis kita daroma kaip suaugusiajam.
Oro įpūtimai laikomi efektyviais, jei vaiko krūtinės ląsta pakyla ir nusileidžia taip pat, kaip normaliai kvėpuojant.
Maždaug po 2 min. nuo vaiko gaivinimo pradžios patikrinkite, ar yra pulsas. Vaiko pulsas lengviausiai apčiuopiamas miego ar šlaunies arterijų vietoje.
