Tai – irklentė, laukianti šiltesnės saulės ir vandens. Ir meno kūrinys, reaguojantis į žiūrovo artumą, – įspūdinga Kinetinė gervė. Iš pažiūros menkas elgesio pokytis palaipsniui gali atverti gausybę naujų galimybių. Kaip gyventi kūrybiškiau ir tvariau, kaip atrasti dalykus, kurie anksčiau rūpėjo menkai arba nerūpėjo visai.
Ką daryti toliau, kad atliekos, nereikalingi daiktai mūsų neįkalintų?
„Kiekvienas mano kūrinys gali tapti lemtingu impulsu – žmogaus sąmonėje pažadinti klausimą, ką daryti toliau, kad atliekos, nereikalingi daiktai mūsų neįkalintų. Kad nebūtų įtampos bandant išlaviruoti tarp skirtingų visuomenės standartų, nuolat stengiantis elgtis teisingai ar užsiimant savikritika. Visa tai yra nereikalingas svoris, kurį nešiojamės, kuris neleidžia mums būti laimingiems“, – sako menininkė Agnė Kišonaitė, pati nustembanti, kaip kartais jos kūriniai pranoksta laiką – jų aktualumas vis didėja.
Todėl žiūrovams atmintyje ilgam įsiręžia išskirtinės jos instaliacijos iš antrinių žaliavų. Viena iš jų – Kinetinė gervė, pirmą kartą suplasnojusi prieš pusantrų metų per Kultūros naktį Vilniuje.
Atrasti savo impulsą
Unikaliam kūriniui menininkė panaudojo apie 1,5 tūkst. tuščių skardinių, pasitelkė ir 3D spausdinimo technologiją, o galiausiai į vientisą sistemą buvo sujungta 60 varikliukų, kurie sukuria judesį – spalvingas paukščio koliažas atgyja, įgydamas reljefinę formą. Jeigu reiktų kūrinį įvertinti, paprasčiausia būtų apskaičiuoti skardinių depozitinę vertę, tačiau simboliai nesileidžia įkainojami taip banaliai.
„Visada noriu sukurti ką nors visiškai naujo ir neregėto, kad kūrinys publikai suteiktų unikalų įspūdį, būtų netikėtas. Kinetinės gervės ypatybė – gyva reakcija į aplinką, žiūrovo artumą“, – dalijasi A. Kišonaitė.
Agnė svarsto, kad tvarumas, kaip ir laisvė, reikalauja sąmoningų pastangų, atsakomybės.
Agnė svarsto, kad tvarumas, kaip ir laisvė, reikalauja sąmoningų pastangų, atsakomybės. Tačiau, bet koks didelis iššūkis atrodo daug paprastesnis, kai jį išdalini į daugybę mažų ir nesunkiai įveikiamų. Kelionė į darbą ne automobiliu, o dviračiu. Energiją taupantis apšvietimas namuose. Pagaliau netgi edukacinis interaktyvus šeimos ir draugų žaidimas „Nacionalinės EKO lenktynės“. Tai netgi ne iššūkis, o malonumas. Pirma, smegenų mankšta. Antra, galimybė sužinoti kažką naujo. Trečia, azartas varžantis su daugiau negu 20 tūkstančių tokių pačių smalsuolių.
Visa tai yra impulsas šiandien daryti daugiau negu vakar. Daugiau išmanyti ir suprasti. Keisti savo įpročius šiandien, nes nuo jų priklauso, kokia Žemės diena išauš rytoj.
Didžiuotis nuveiktais darbais ir pasiektais rezultatais, mat jie įkvepia nesustoti, imtis tolesnių pokyčių ir tęsti pažangą. O permainos išryškėja tada, kai per keliones užsienyje ima erzinti pakuočių atliekos, numestos gatvėse, paplūdimiuose ar parkuose. Suvokiame, kad aplinkos švara Lietuvoje tapo elgesio ir mąstymo norma.
„Užstato sistema Lietuvoje yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip kiekvienas gyventojas savo indėliu prisideda prie visos valstybės pažangos aplinkosaugos ir tvarumo srityje. Šiandien mūsų šalies pavyzdžiu seka Slovakija, Latvija, Rumunija, Airija – dalijamės impulsu bei patirtimi, kuri padeda greičiau ir sklandžiau startuoti užstato sistemai“, – kalba Gintaras Varnas, užstato sistemą Lietuvoje prižiūrinčios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.
USAD ne tik užtikrina sklandžią sistemos veiklą, bet ir skleidžia tvarumo žinią festivaliuose, forumuose, žiniasklaidoje. G. Varnas įsitikinęs, kad skatinti visuomenės sąmoningumą yra taip pat svarbu, kaip ir visas surinktas pakuotes pristatyti perdirbėjams.
3,5 milijardo žingsnių pirmyn
USAD vadovas G. Varnas sako, kad grąžindamas gėrimų pakuotes į taromatą, kiekvienas iš mūsų palaiko žiedinės ekonomikos idėją, nes grąžinti užstato buteliai ir skardinės yra perdirbami ir vėl įgyja naują gyvenimą.
Grąžindamas gėrimų pakuotes į taromatą, kiekvienas iš mūsų palaiko žiedinės ekonomikos idėją.
„Per taromatus ir taros surinkimo vietas Lietuvoje kasmet grąžinama perdirbti tūkstančiai tonų PET plastiko, aliuminio, plieno, stiklo. Visa tai – vertinga antrinė žaliava, kurią galima perdirbti daug kartų išlaikant gaminių kokybę. Tuo pačiu išvengiama tūkstančių tonų CO2 susidarymo. Apskaičiuota, kad vien butelių gamyba iš perdirbto PET plastiko šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas gali sumažinti net 70 procentų, lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų“, – atkreipia dėmesį ne pelno organizacijos vadovas.
Per kiek daugiau negu šešerius metus gyventojai Lietuvoje grąžino daugiau kaip 3,5 milijardo užstato pakuočių. Nuo pat užstato sistemos starto Lietuva tapo geruoju Europos pavyzdžiu. Iš pradžių antraštėse, vėliau ataskaitose, o dar vėliau ir kitų šalių atliekamose studijose.
USAD skaičiavimo centre Vilniuje nuolat lankosi užsienio šalių delegacijos ir ekspertai, bandantys suprasti, kaip sukurti efektyviai veikiančią sistemą, kuria kone visiems gyventojams naudotis būtų paprasta ir patogu. Nes Lietuvoje tai patvirtina devyni iš dešimties. O aštuoni iš tų pačių dešimties pritaria, kad depozito sistema padėjo jiems suvokti, kaip svarbu tausoti aplinką ir gyventi tvariau, sąmoningiau, pagaliau tiesiog švariau.
O ką daro tas vienas iš dešimties, nesinaudojantis sistema?
Galbūt kuria savo meno kūrinį. Nebūtinai kinetinę, nebūtinai gervę, svarbiausia, kad iš širdies.
