Ir nors labiausiai tikėtina, kad vieninteliai tokių parodų lankytojai turėtų būti su laidojimo paslaugų teikimu susiję verslininkai, realybė kiek kitokia – pasidomėti naujausiomis laidojimo tendencijomis suguža ir būriai lankytojų smalsuolių bei kruopščiai iš anksto planuojančiųjų savo ar artimųjų išėjimą Anapilin.
„Į kasmetes parodas laidojimo paslaugų teikimo tema suvažiuoja gausybė šios srities atstovų: kapinių priežiūros, laidojimo įstaigų, krematoriumų, taip pat paminklų, urnų, karstų gamintojai, laidojimo reikmenų ir net automobilių pardavėjai. Jie mezga verslo ryšius, naujus sandorius, perka paslaugas, dalyvauja mokymų sesijose, pavyzdžiui, mokosi mirusiųjų balzamavimo, makiažo ar išskirtinių floristinių sprendimų.
Tačiau į tokio tipo parodas nevengia užsukti ir su šia verslo sritimi nesusiję žmonės, tiesiog mėgstantys viską savo gyvenime planuoti“, – įspūdžiais dalijasi Vytenis Labanauskas, Kėdainių krematoriumo vadovas, ne kartą lankęsis Bolonijos parodoje „Tanexpo“ bei šį birželį dalyvavęs „Necro Expo 2017“.
Pasak pastarosios parodos organizatorių, Lenkijos bei Centrinės ir Rytų Europos laukiamiausiame laidojimo tematikos renginyje šiais metais dalyvavo 111 kompanijų iš 12 skirtingų šalių, o apsilankė beveik 2 tūkst. lankytojų. Ką įdomaus jie pamatė?
Ekologija – dar ant bangos
Vis didesnį susirūpinimą žmonėms kelia mintis, ką paliekame po savęs, tad „žaliosios“ technologijos ir laidojimo paslaugų versle sulaukia kaip niekad daug dėmesio: šios srities verslo parodose eksponuojami iš natūralių, biodegraduojančių medžiagų pagaminti ekologiški karstai laidoti į žemę, ekologiško kartono karstai, skirti kremuoti, taip pat – savotiški „šeimyniniai“ kolumbariniai stulpai, kurių viduje galima sukabinti visos šeimos urnas, taip taupant kapinių plotus.
Ekologiškų siūloma ir urnų, vandenyje sutirpstančių per 15–20 min., o žemėje suyrančių per 3 sav. Originalios formos urnos gaminamos panašios į kriauklę ar grūdą, kadangi nuo senovės tikėta, jog mirtis yra naujo gyvenimo pradžia.
Dar viena idėja – sodinukai urnoje. Vietoje laidojimo karste siūloma alternatyva mylimo žmogaus ar augintinio kūną kremuoti ir jo pelenus suberti į urną su sodinuku. Ką po savo mirties norėtumėte palikti artimiesiems: pušį, graikinį riešutmedį, erškėtį, liepą, beržą, ąžuolą, o gal simboliškai – rojaus obelį?
Kristalai-suvenyrai iš pelenų
Karstų, urnų ar gėlių vainikų įvairove nustebinti jau darosi sunku, tad labiausiai „Necro Expo 2017“ akį traukė netradiciniai sprendimai, raginę įamžinti mirusiojo atminimą.
Štai čekų kompanija siūlo dalelę kremuoto artimojo pelenų įdėti kuriant stiklinį kristalą-suvenyrą, kuriuo galima papuošti namus. Kristalą gamintojai siūlosi pagaminti ir kaip žvakidę, tad virš pelenų visą laiką galėtų pleventi liepsnelė. Norintiems artimojo atminimą nešiotis kartu siūlomi ir nedideli kristalai, skirti verti ant grandinėlės vietoje pakabuko. Mėgstate „beads“ tipo apyrankes? Prie turimos karoliukų kolekcijos derinkite ir dar vieną, kuriame inkrustuota dalelė jūsų artimojo pelenų.
Tiesa, reikėtų atminti, kad Lietuvos įstatymai draudžia mirusiųjų pelenus laikyti urnoje namuose, tad netradicinius sprendimus reikėtų vertinti atsargiai, nenorint užsitraukti atsakingų institucijų rūstybės. Kėdainių krematoriumo vadovas V. Labanauskas pastebi, kad po kremavimo visi be išimties pelenai yra suberiami į specialią sandarią kapsulę, kurią vėliau galima dėti į urną ar laidoti iškart.
Nors galimybė žiupsnelį pelenų skirti papuošalui vis dėlto suteikiama – krematoriume veikia specialiai menininkės Irenos Žukauskytės tam sukurtų medalionų ekspozicija. Krematoriumo vadovo teigimu, žmonės kol kas labiau jais domisi kaip juvelyriniais dirbiniais, o ne skuba įsigyti naudojimui pagal paskirtį.
Žiedai su artimojo pirštų atspaudais
Kaip žinia, kiekvienas esame unikalus savo pirštų atspaudais. Norite tą artimojo unikalumą išsaugoti? Papuošalų kūrėjai iš Olandijos parodoje Lenkijoje siūlė ant sidabrinio ar auksinio papuošalo įamžinti artimojo piršto atspaudą, taip pat vaiko pėdučių ar net mylimo gyvūnėlio letenėlės įspaudą.
Jei norisi daugiau prabangos – papuošalus galima pagaminti ir iš platinos, puošti deimantais. Kartu su papuošalu išduodamas specialus sertifikatas, kuriame yra papuošale esančio piršto atspaudo kopija bei kita informacija, nurodanti papuošalo unikalumą, rankų darbo technologiją.
Kita olandų siūloma galimybė – ant papuošalo atvaizduoti artimojo veidą profiliu. Tiesa, galima susikurti ir „dvigubą“ atminimą – tame profilyje dar išraižyti ir piršto atspaudą. Jei profilio kontūro negana – gamintojai mielai ant deimanto išgraviruos ir visą veidą ar abiejų nuotraukos fragmentą. Tiesa, į savo artimąjį teks žiūrėti su specialiu prietaisu, mat plika akimi vaizdo įžiūrėti nepavyks – tai bus tiesiog nemažo dydžio prabangus deimantinis papuošalas.
Šių papuošalų kūrėjai olandai šia veikla užsiima nuo 2009-ųjų, o Lietuvoje kol kas tokiais sprendimais įamžinti Anapilin išėjusio artimojo atminimą ryžtasi retas, papuošalai dažniau gaminami norint įprasminti ryšį su dar gyvais artimaisiais.
Vis dėlto, pasak V.Labanausko, per krematoriumo veiklos metus buvo keletas paklausimų, kokios galimybės pagaminti deimantą iš kremuoto artimojo pelenų: „Tačiau, suteikus informaciją, tuo domėjimasis ir baigdavosi. Galbūt įtakos turėjo ir tokio brangakmenio kainos dydis – pas mūsų partnerius šveicarus jis kainuoja beveik 5 tūkst. eurų.“