Visuose gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius privaloma įsirengti jau po kelių dienų – gegužės 1 d.
Bene visos gaisrų aukos žūsta būdamos gyvenamosiose patalpose
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto A.Gudžiausko, priimti sprendimą, kad visuose būstuose turi būti įrengti dūmų detektoriai, paskatino kitų šalių praktika ir Lietuvos gaisrų statistika.
Kaip teigia specialistas, analizuojant statistiką pastebėta, kad apie 90 proc. gaisruose žuvusių gyventojų žuvo būdami gyvenamosiose patalpose. „Todėl kaip vieną iš tokių prevencijos priemonių, mažinant žūtis gaisruose, matome būtent šiuos autonominius dūmų detektorius“, – nurodo A.Gudžiauskas.
Įvedus tokią pačią tvarką Estijoje, tvirtina A.Gudžiauskas, bene tris kartus sumažėjo žūstančiųjų gaisruose skaičius. Pasak specialisto, šiuo metu pagal žūčių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, atsiliekame ne tik nuo Estijos, bet visos Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių.
„Mūsų tikslas – kaip įmanoma labiau priartėti prie šių šalių. 30 žmonių, žuvusių gaisruose per metus, būtų mūsų bent jau dešimties metų tikslas“, – teigia A.Gudžiauskas.
Jo tvirtinimu, kol kas nėra tikslių skaičių, kiek žmonių šiuo metu jau yra įsirengę dūmų detektorius, tačiau ankstesni duomenys nedžiugino – tik apie 16 proc. būstų turėjo įrengtus autonominius dūmų detektorius.
„Tai labai nedidelis skaičius. Kiek turi dabar, duomenų dar neturime. Vykdoma akcija „Gyvenkime saugiai“, kurios metu fiksuojame, ar žmonės turi įsirengę dūmų detektorius, ar ne. Metų pabaigoje, matyt, turėsime jau kažkokį apčiuopiamą skaičių“, – komentuoja A.Gudžiauskas.
Į dūmus detektorius neturi reaguoti visada
Reaguodamas į LRT RADIJO klausytojų pastebėjimus, kad įsigyti detektoriai nesureagavo į dūmus, A.Gudžiauskas teigia – nereikia tikėtis, kad detektorius užfiksuos menkiausią dūmų kiekį. Kaip teigia specialistas, dėl trumpalaikio dūmų atsiradimo ar menkos dūmų koncentracijos dūmų detektorius nesuveiks.
„Detektoriai turi tokią apsaugą nuo melagingo suveikimo. Pavyzdžiui, jie neturėtų reaguoti į prisvilintą maistą, garus virtuvėje. Autonominis dūmų detektorius turi jausti dūmus tam tikrą laiką ir tik tada skleidžia garso signalą. Laikas, žinoma, neturi būti didelis, pavyzdžiui 10 sekundžių. Per jas dūmų detektorius analizuoja, ar yra pakankamas dūmų kiekis ir ar tai nebus klaidingas signalas dėl, pavyzdžiui, į patalpą patekusių dulkių“, – aiškina A.Gudžiauskas.
Specialisto pastebėjimu, žmonės tikisi, kad detektorius suveiks nuo menkiausio dūmelio, tačiau taip netgi neturėtų būti. A.Gudžiausko teigimu, skirtingi detektoriai yra skirtingai jautrūs dūmams, tačiau jie neturėtų reaguoti į dūmus ar garus, kilusias gaminant valgį, kuriant krosnį ir kt.
„Visa tai, žinoma, turėtų būti parašyta instrukcijoje. Ji, perkant detektorių, turėtų būti lietuviška. Iš tikrųjų nereikėtų skubėti tų detektorių išbandžius išmesti. Jeigu detektorius pyptelėjo, galbūt jis pranešė, kad atsirado dūmų, bet jų koncentracija buvo per maža. Gaisro metu išsiskiria labai daug dūmų“, – atkreipia dėmesį priešgaisrinės saugos specialistas.
Jis akcentuoja – dūmų detektorių kokybę tikrina Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ji, anot A.Gudžiausko, dabar kaip tik organizuoja reidus po prekybos vietas, kur pardavinėjami dūmų detektoriai, ir tikrina, ar jie atitinka visus kokybės reikalavimus.
„Mes [...] taip pat turime ir specialius aerozolius, kuriais išbandome tuos detektorius. Kiek teko bandyti, visi suveikė. Žmonės teisingai sako – vieni suveikia greičiau, su kitais reikia šiek tiek ilgiau palaukti, kad suveiktų, tačiau, kiek bandėme, visi suveikė“, – teigia A.Gudžiauskas.
Jis priduria – nereikėtų tikėtis, kad vienas suveikęs dūmų detektorius paskatins suveikti ir kitą – jie fiksuoja tik kylančius dūmus.
Dėl gresiančių baudų siūlo nesijaudinti
A.Gudžiauskas atkreipia dėmesį – už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus yra numatytos baudos nuo 10 iki 70 eurų, tačiau nereikia manyti, kad ugniagesiai iš karto puls bausti visus, kurie neturi autonominių dūmų detektorių.
„Žmonėms visų pirma nereikėtų gąsdintis ugniagesių, kurie ateina pas juos į gyvenamąsias patalpas. Vykdome akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu žmonės nėra baudžiami. Galiu pasakyti, kad gyvenamieji būstai privalomai tikrinami nebus, ar žmonės įsirengė dūmų detektorius, ar ne. Mes tikrai neturime resursų aplankyti visus gyventojus ir išsiaiškinti, ar jie tuos detektorius įsirengė, juos bausti“, – teigia A.Gudžiauskas.
Jo aiškinimu, ugniagesiai turi tikslą pamokyti žmones ir jiems patarti, kur įsirengti dūmų detektorių, į ką atkreipti dėmesį namuose, kur gali būti gaisro pavojai: „Tikrai dėl tų baudų nereikėtų, manau, bijoti, nes ugniagesiai nesiruošia organizuoti baudžiamųjų reidų. [...] Tokių masinių vaikščiojimų po namus su tikslu nustatyti tuos pažeidimus tikrai nedaro. Mes organizuojame prevencines akcijas, kurių metu gyventojai nėra baudžiami, net jeigu ir nustatomi tam tikri gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo atvejai.“
Pareigūnus nuo sukčių atskirsite pagal du požymius
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekežienė perspėja, kad gaisrininkų vykdoma akcija gali pasinaudoti sukčiai, siekiantys patekti į gyventojų namus. Anot R.Bekežienės, statistika rodo, kad gyventojai yra labai patiklūs ir dėl to dažnai nukenčia patys.
„Šie asmenys, pasinaudodami patiklumu ir dažnai išvilioja iš gyventojų nemažas pinigų sumas. Tokiu būdu jie nukenčia. Jeigu kalbėtume apie dabartinę aktualiją, gaisrininkų vykdomą akciją, tai iš tikrųjų gali būti pasinaudota ir šia žinia“, – sako R.Bekežienė.
Nors tokio sukčiavimo atvejų kol kas nebuvo užfiksuota, R.Bekežienė ragina žmones atkreipti dėmesį į skiriamuosius ženklus, kuriuos paprastai turi pareigūnai – tiek gaisrininkai, tiek policininkai. Pašnekovė pabrėžia – pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, ar į namus atvykęs pareigūnas vilkė uniformą.
„Pareigūnas visada turi vilkėti tarnybinę uniformą, jie visada išsiskiria iš kitų būtent vilkima uniforma. Be to, pareigūnai visada su savimi privalo turėti ir pateikti pažymėjimą. Jeigu tų dviejų atributų jie neturi, ragintume gyventojus (jeigu jie nėra įsitikinę, kad tai pareigūnai) skambinti telefonu 112 ir pranešti apie tai bendrajam pagalbos centrui“, – tvirtina R.Bekežienė.
Jos teigimu, jeigu žmonės patys susitaria dėl dūmų detektoriaus įrengimo ar patikros, būtina tiksliai suderinti laiką ir aptarti visas aplinkybes – kas atvyks ir kokiu tikslu.
„Tada gyventojas tikrai būtų ramus, kad sulaukė to asmens, su kuriuo susitarė iš anksto. Jeigu tokie asmenys atvyksta neperspėję, neinformavę, netgi skubina gyventojus labai greitai priimti kažkokius sprendimus, iš tikrųjų galima sunerimti, nes gali būti, kad pasitaikytų ir tokių sukčiavimo atvejų“, – perspėja R.Bekežienė.
