Pirmą kartą kūriniai pristatomi viešai
Šio projekto tikslas – iš meno albumų, popierinių reprodukcijų ir muziejaus perkelti dalį dailininko kūrybinio palikimo į kasdienį žmonių gyvenimą.
Pasak dizainerės, aksesuarai iš audinio su M.K.Čiurlionio paveikslų reprodukcijomis ant šilko pradėti kurti maždaug prieš metus.
„Iki šiol aksesuarus buvo galima rasti tik M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune arba specialiai sukurtame elektroninės prekybos butike. Unikalius aksesuarus pirmą kartą pristatome viešai, plačiajai publikai. Jie yra ne tik daili puošmena, bet ir unikali dovana, reprezentuojanti garsiausio visų laikų Lietuvos menininko kūrybą, šalies kultūrą apskritai. Dėl to labai atsakingai renkamės vietą, kur ir kokiame kontekste jie atsiranda ant prekystalio.
Lietuvos šimtmečio išvakarėse, po gražiausia Europoje pripažinta Kalėdų egle M.K.Čiurlionio paveikslai šilke yra iš tiesų reta, prasminga dovana, kurią teikdami žinosime, kad dovanojame tai, ką turime geriausio, o kartu ir jausime pasididžiavimą savo šalies kultūra”, – pranešime žiniasklaidai sakė J.Talaikytė.
Šio projekto tikslas – iš meno albumų, popierinių reprodukcijų ir muziejaus perkelti dalį dailininko kūrybinio palikimo į kasdienį žmonių gyvenimą. Drabužis ar aksesuaras šią funkciją puikiai atlieka.
„Daugelio menotyrininkų vertinimu, Čiurlionio kūrybinis palikimas pasaulio meno istorijos kontekste yra toks pat reikšmingas, kaip ir kitų garsių XX a pradžios dailininkų, tačiau dėl tuomečių kultūrinių ir politinių aplinkybių savo laiku dailininkas neišgarsėjo taip, kaip jo kolegos iš Vakarų Europos.
Čiurlionio vardą, praėjus daugiau nei 100 metų, mes privalome garsinti. Aksesuarai su jo kūrinių reprodukcijomis prie to prisideda, ir ne tik Lietuvoje”, – sakė projekto autorė Jolanta Lunevičienė.
Aksesuarams parinkti paveikslai
Kartu su muziejaus menotyrininkais aksesuarams buvo atrinkta 18 dailininko paveikslų ir vienas natų rankraštis.
Dizainerė Jolanta Talaikytė skaroms parinko kraštų spalvas, ant jų yra uždėtas dailininko autografas. M.K.Čiurlionis ant savo paveikslų nepasirašinėjo. Pasak J.Talaikytės, skaros kraštas yra tarsi paveikslo pasportas, kuris paprastai būna neutralių, į akis nekrentančių spalvų. Tuo tarpu aksesuarai yra aprangos detalės, jų norisi ryškių, kad pagyvintų visą garderobą.
Kiekvienam paveikslui reikėjo suderinti šias dvi priešybes, parinkti ryškią krašto spalvą, kuri neužgožia ir neuždaro kūrinio, bet jį papildo. Atidžiau pažiūrėjus, kiekvieno M.K.Čiurlionio paveikslo harmoniją sudaro labai daug spalvų. Beveik visų aksesuarų kraštų spalva paimta iš to paties kūrinio. Parinkdama spalvas dizainerė atsižvelgia ir į metų mados tendencijas, kad jie taptų artimesni šiandienai.
Į peteliškes, pasiūtas iš paveikslo reprodukcijos, J.Talaikytės teigimu, persikėlė meistriška dailininko paveikslų spalvų dermė, už kurią jį pirmiausiai ir įvertino amžininkai. „Spalvose Čiurlionis tvirtai žinojo, ko nori, nuo spalvų pas jį viskas tartum ir prasidėdavo”, – rašė žinomas to meto dailininkas ir menotyrininkas Aleksandras Benua.
