„Jei žiūrėtume tradiciškai, į archajinę sampratą, moteris gimdymui turi pasiruošti kaip mirčiai. Ji turi apsivalyti, visų atsiprašyti, atrasti dvasinę ramybę. Iš esmės prausynų apeiga tam ir yra skirta, kad moteris po viso nėštumo, kuris daugumai nėra lengvas, atsipalaiduotų, nusiimtų nuo savęs visą tą kūdikėlio nešiojimo sunkumą.
Iš apeigoje dalyvaujančių moterų ji gauna švelnumo, paslaugumo, jai plaunamos kojos, ji maudoma, prausiama, masažuojama, šukuojama, vyksta toks visiškas paleidimas. Viso to reikia, kad moteris sėkmingai pagimdytų“, – kas yra prausynos ir kokia jų esmė, pasakoja etnografė J.Bytautė.
Atlikdavo pirtyje prieš pat gimdymą
Pasak jos, anksčiau ši apeiga būdavo atliekama pirtyje. Ten prieš pat gimdymą susirinkdavo moterys – nėščioji ir jai artimos jau gimdžiusios draugės, giminaitės, vykdavo prausimosi, apsivalymo ritualas, o galiausiai moteris pirtyje ir gimdydavo. Ponia Jūratė sako, kad visa prausynų esmė šiandien išlikusi ta pati, tik jos dabar rengiamos nebe paskutinę akimirką prieš gimdymą, o anksčiau, ir atliekamos įvairiose vietose, nebūtinai pirtyje.
„Mes prausynų pirtyje nedarome, nes jos ir neturime. Jeigu oras leidžia, rengiame jas tokioje jaukioje vietoje gamtoje prie Altoniškių piliakalnio, ten teka Ovos upelis. Pagal aplinkybes prausynas galima rengti ir kitose vietose“, – teigia pašnekovė.
Dabar gali dalyvauti ir negimdžiusios
Paklausta, ar ir dabar prausynose gali dalyvauti tik gimdžiusios moterys, J.Bytautė pasakoja, kad šiais laikais į tai žiūrima paprasčiau.
„Anksčiau šioje apeigoje griežtai dalyvaudavo tik gimdžiusios moterys, kurios savo draugei ar giminaitei padėdavo pasiruošti gimdymui, įeiti į tą gimdymo virsmą, atsipalaiduoti. Šiandien būna visaip. Kiekviena moteris žino, kuris žmogus jai yra artimas.
Kalbant apie gimdžiusias moteris, būtų gerai, kad šioje apeigoje dalyvautų tos, kurioms gimdymas buvo lengvas. Nes ta, kuriai sunkiai sekėsi gimdyti, bijo dėl savo draugės, kad šiai viskas būtų gerai, ir kelia tam tikrą įtampą. O šiuo atveju visoms reikia kuo daugiau atsipalaiduoti. Aš pati turiu tris vaikus, lengvai gimdžiau, tad, manau, galiu atlikinėti šią apeigą, – sako ponia Jūratė.
– Negimdžiusi moteris irgi gali dalyvauti, jai tai bus didžiulė pamoka, nes kada nors ir ji bus mama. Tad manau, nėra blogai, jei dalyvauja ir negimdžiusi.“
Kaip prausynos vyksta šiandien?
J.Bytautė prausynas rengia su sutartinių giedotojų grupe, tad, kaip pati teigia, šioje apeigoje turi galimybę panaudoti tokį nuostabų dalyką kaip sutartinės.
Moteris gimdydama turi grįžti prie savo šaknų, kaip aš sakau – laukinės moters būsenos, kad viskas lengvai įvyktų.
„Visa apeiga prasideda besiruošiančios gimdyti moters ir jos draugių pasitikimu, mes joms pagiedame. Kadangi ne visos viešnios susipranta apsivilkti sukneles, užrišame joms juostas, kad truputį labiau įvestume jas į tą grynumą, moteriškumą, senovę. Moteris gimdydama turi grįžti prie savo šaknų, kaip aš sakau – laukinės moters būsenos, kad viskas lengvai įvyktų, – šypsodamasi pasakoja etnografė.
– Pasitiktas viešnias nuvedame iki šventės vietos. Ten turime ugniakurą. Besiruošiančiai gimdyti moteriai būna paruošiamas toks lyg sostas – gražiai užklojamas suolas. Prie jo statome geldą, pasiruošiame žolynų – vaistinių ir nevaistinių, tiesiog, ką randame pievoje, kad praturtintume prausynų vandenį.
Giedodamos užsidegame apeigų ugnį, besiruošiančiai gimdyti moteriai į saują įberiu druskos ir paprašau, kad ji į tą druską įkalbėtų visas savo nuoskaudas ir visa kita. Moteris pasėdi, pamintija. To paties paprašau ir jos draugių – manau, visiems tai naudinga, o mes, moterys, kai susivienijame viename rate ties kokiu nors tikslu, visada tampame labai stiprios.
Paskui moteris yra šukuojama. Tai darome visos iš eilės. Kiekviena šukuodama stengiasi tą moterį atpalaiduoti, ką nors gražaus pakalba, ta akimirka išties būna jautri. Šukas moteris gauna dovanų.
O tada ją prausiame. Šalia yra upelis, taigi naudoju jo vandenį. Dėdama į jį žolynus pakalbu, su kokia prasme kiekvieną jų dedu. Moteris turi nusirengti, mes ją prausiame ir užkalbame jos kūną: kad ji graži, kad pieno būtų, kad vartai lengvai atsidarytų, kad kojos būtų lengvos, kai reikės nešioti vaikelį.
Šiame procese dalyvauja visos į šventę susirinkusios moterys. Per šią apeigą būna daug gražių, šiltų žodžių, palinkėjimų, daug meilės, skirtos tai moteriai. Jei moteris nori, paskui gali ir visa pasinerti į upelį.
Po visų apsivalymo apeigų moteris yra apvelkama vadinamaisiais gimdymo marškiniais, kuriuos siuva ir siuvinėja jos draugės. Siuvinėjama ženklais ar kaip kuriai išeina, bet irgi – su geriausiais palinkėjimais“, – kaip rengia prausynas, pasakoja etnografė J.Bytautė.
Paklausi tarp sąmoningai gimdančių moterų
Prausynose dalyvaujančių moterų skaičius nėra ribojamas, bet, kaip sako pašnekovė, ši apeiga gana intymi, tad joje turėtų dalyvauti tik artimos draugės, o jų paprastai labai daug ir nebūna.
„Manau, kad šitoj apeigoj ir neturėtų būti labai daug žmonių, nes tai vis dėlto yra intymu. Ir čia jokiu būdu negali būti jokių žiūrovų, nes tai nėra parodinė šventė“, – sako prausynas rengianti etnografė.
Pati J.Bytautė taip pat yra išbandžiusi šias apeigas, kai laukėsi vieno savo vaikų, ir teigia, kad po jų gimdymas buvo labai lengvas.
„Pajaučiau, kaip stipriai mane tai paveikė, kaip man buvo lengviau gimdyti. Atsirado ramybė, žinojau, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo. Užtat ir norisi daryti tas apeigas, nes supranti, kiek moteriai gali padėti“, – įsitikinusi etnografė.
Paklausta, ar ši apeiga populiari tarp moterų, pašnekovė sako, kad ja labai domisi ir jos nori tos, kurios į gimdymą žiūri sąmoningai, gimdo pačios, o ne įsivaizduoja, kad gydytojas viską už jas padarys:
„Moterų yra visokių ir skirtingai mąstančių. Čia kelia randa tos, kurios suvokia, kad jos gimdo pačios, kad pačios yra atsakingos už savo gimdymą, o ne gydytojas ar kiti žmonės, kad visi aplink esantys joms tik padeda.“
Ar prausynos lygu „baby shower“?
Populiari ne tik už Atlanto, bet ir kitose šalyse besilaukiančiai moteriai draugių rengiama vadinamoji „baby shower“ šventė yra atkeliavusi ir į Lietuvą. Šiuolaikinėje šventėje nestinga puošmenų – balionų, girliandų, vaikiškos atributikos, paruošiamas ir vaišių stalas, nėštukei įteikiamos dovanos.
Paklausta, ar galime kaip nors gretinti prausynas su „baby shower“, pašnekovė sako, kad amerikietiškoji tradicija turi kitą reikšmę, jų šventė – daugiau pasidžiaugimas, kad moteris turės kūdikį.
„Šios šventės esmė pasidžiaugti ir atšvęsti, kad moteris laukiasi, turės kūdikį. Aš taip į ją žiūriu. Ypač šiais laikais, kai žmonės sunkiai pastoja, natūralu, kad tokios šventės yra įsigalėjusios ir moterys nori pasidžiaugti. Tačiau šios šventės ir prausynų tikrai negalima gretinti, nes tai visai kas kita“, – sako J.Bytautė.
