Šių metų birželio pradžioje Vilniuje, Naujininkuose, buvo rasta sunkiai sužalota katytė gangrenuojančia kojele ir iš žaizdos kyšančiu pajuodusiu kaulu. Purviną, suvargusią ir žaizdotą katytę iš pradžių priglaudė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus savanoriai. Tada jai buvo duotas Sintijos vardas. Apie pačią liūdnai prasidėjusios istorijos pradžią skaitykite čia ir čia.
 |
| LGGD nuotr./Taip atrodė ką tik surasta sužalota katytė. |
Po pirmųjų publikacijų „Augintinių“ rubrikoje atsirado žmogus, kuris ryžosi tapti šios nelaimėlės angelu sargu. Gilės vardą katytei davęs vilnietis Laurynas tada tikriausiai net pats neįtarė, kiek daug pastangų reikės, kad žaizdota invalidė laukinukė taptų sveika ir miela baltapūke naminuke kate. Tačiau kantrybė, rūpestis, meilė, o kartais ir išradingumas leido pagaliau pasiekti to, ką pats Laurynas vadina projekto „išgydyti Gilę“, finalą.
Laimingai pasibaigusios istorijos moralas, anot Lauryno, yra toks: jei norite šuns ar katės, jums visai nereikia veislinių prizininkų, kurių medalius galėsite pasikabinti ant sienos.Apie pirmąsias Gilės dienas Lauryno namuose mes taip pat rašėme. Čia galite perskaityti tą publikaciją ir pasižiūrėti „slaptos kameros“ vaizdo įrašą apie Gilės pabėgimą iš narvelio pro neįtikėtinai siaurą plyšį.
Gilės gydymo istoriją šeimininkas išsamiai aprašė savo tinklaraštyje, tad visko nekartosime – jei norėsite, galėsite patys išsamiai susipažinti su visa „projekto“ eiga tinklaraščio puslapiuose.
Sužalota katės kojytė gijo sunkiai. Buvo išbandyti įvairūs perrišimai, tepimai įvairiais vaistais, įtvarai, tačiau beužgyjanti žaizda vis atsiverdavo.
„Kai tik atrodė, kad viskas gerėja, žaizda pradėjo šlapiuoti, audiniai buvo atmesti, o mes praradome kelis gyvenimo metus, kai sužinojome, kad reikia dar vienos operacijos. Po jos beliko laukimas ir baimė kiekvieną kartą perrišant rasti pablogėjusią situaciją. Tačiau kiekvieną dieną matėme, kaip katės šuolis tampa vis įspūdingesnis, greitis didėja, drąsa perauga į įžūlumą, o meilumas ir lipšnumas neleidžia miegoti naktimis“, – rašo Gilės šeimininkas.
Per paskutinę operaciją kojytę teko sutrumpinti iki sąnario, nes palikti pirštikauliai neleido žaizdai užsitraukti.
 |
| Šeimininko nuotr./Gilė su drauge Ruge |
„Kuo toliau, tuo dažniau su žmona pasvarstom apie tai, kiek daug paprastai laukinei katytei teko iškęsti. Keturios operacijos, šeši veterinarai, nenusakomas skaičius narkozių ir vis dar nesibaigiančios problemos“, – rugsėjo pradžioje tinklaraštyje rašė Laurynas.
Dabar, atrodo, visos problemos jau baigėsi. Gilė turi vieną trumpesnę, tačiau jokio diskomforto nesukeliančią kojytę su vienu pirštu.
Štai kaip dabartinį katytės gyvenimą „Augintinių“ rubrikos skaitytojams šiuo metu apibūdino ją išgelbėjęs šeimininkas Laurynas:
• okupavo šuns guolį ir naktį gražiuoju neatiduoda. Šuniui tenka eiti pas mus į lovą;
• neduoda miegoti mums naktimis ir apie 5 ryto pradeda vaikščioti per galvas;
• nors dar neatsiliepia šaukiama vardu, kasdien darosi vis draugiškesnė ir mažiau baikšti;
• gyvena visiškai pilnavertį gyvenimą.
Laimingai pasibaigusios istorijos moralas, anot Lauryno, yra toks: jei norite šuns ar katės, jums visai nereikia veislinių prizininkų, kurių medalius galėsite pasikabinti ant sienos. Jums tiesiog reikia šuns arba katės. Gilės šeimininkas tikro keturkojo draugo primygtinai siūlo ieškoti gyvūnų prieglaudose, ten kur pagalbos laukia tokie pat likimo nuskriausti šuneliai ir katytės.
VIDEO: štai taip žaidžia Gilė. Vaizdo įrašas darytas rugsėjo pradžioje. Jos dar laukė viena operacija, o iki visiško išgijimo turės praeiti dar pusantro mėnesio.
