Vaistažolių, kurių dabar galima prisirinkti, primena provizorė, yra labai daug, tik svarbu jas tinkamai išdžiovinti ir laikyti.
– Kodėl šis metas itin palankus vaistažolėms rinkti?
– Moksliškai įrodyta, kad birželio pabaigoje susikaupia didžiausias biologiškai aktyvių medžiagų kiekis, todėl vaistažolės įgyja didžiausią gydomąjį poveikį.
– Kokias vaistažoles labiausiai rekomenduotumėte rinkti?
– Jų yra nemažai: gaurometis, įvairios vingiorykštės rūšys, paprastoji jonažolė, beržų lapai, graikiniai riešutai, našlaičių žiedai, vaistinės ramunės, raudonėlių žolė ir t. t.
– Kur rekomenduotumėte rinkti vaistinius augalus?
– Dalis jų auga natūraliai, kiti auginami pramoninėse plantacijose, darželiuose, soduose. Juos galima rinkti tik ekologiškai švariose vietose.
– LRT Radijo klausytojai įdomu, kuo naudingas gaurometis?
– Liaudiškai šis augalas dar vadinamas ožkarože. Tai – nakvišinių šeimos augalas su rausvos spalvos žiedeliais. Gaurometis labai paplitęs, auga ne tik Europoje, bet ir Sibire. Gaurometis padeda kovoti su prostatos sutrikimais ir išvengti onkologinių ligų. Jame gausu veikliųjų medžiagų, turinčių antioksidacinį, antimikrobinį ir antialerginį poveikį.
– Kaip tinkamai paruošti gaurometį?
– Gaurometį reikia pjauti ir džiovinti saugant nuo tiesioginių saulės spindulių gerai vėdinamoje patalpoje. Esant aukštai temperatūrai, žaliavą galima išdžiovinti per 5–6 dienas. Tada ją reikia susmulkinti ir laikyti pergamentiniuose maišeliuose arba stiklinėje taroje. Augalinės žaliavos nerekomenduojama laikyti polietileniniuose maišeliuose, nes juose yra kancerogeninių medžiagų. Rekomenduojama pasiruošti atsargų vieniems metams.
– Ar nasturtos gali būti vartojamos kaip vaistažolės?
– Džiovintų nasturtų žiedų arbatai ypač tinka peršalus. Jie taip pat gali būti naudojami maisto patiekalų puošybai. Valgydami nasturtų žiedus, skatiname virškinimo procesą. Vokiečiai nasturtų vaisius konservuoja bei marinuoja kaip mes agurkėlius.
– Kuo ypatingi graikinių riešutmedžių lapai?
– Džiovintų graikinių riešutmedžių lapų arbata gerina virškinamojo trakto veiklą bei pagreitina medžiagų apykaitą ir taip padeda lieknėti.
– Ką galėtumėte papasakoti apie jonažolę?
– Jonažolių būna įvairių. Paprastoji jonažolė kadaise vadinta „velnio varytoja“, nes manoma, kad ji padeda nuo 99 ligų. Moksliškai pagrįsta, kad tai – vienas vertingiausių augalinių antidepresantų. Iš jonažolių taip pat verdama skani arbata.
Jonažoles rekomenduojama rinkti birželio pabaigoje, t. y. jų žydėjimo metu. Jonažolės auga natūraliose pievose, bet žmonės jas augina ir soduose bei sklypuose. Kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, jonažoles, dilgėles, paprastąsias žemuoges, pelkines vingiorykštes, dirvinius asiūklius, galima laisvai rinkti natūraliose augavietėse. Kiti, pavyzdžiui, kalninė arnika, šarkakojis pataisas, skėtinė širdažolė, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir jų rinkti negalima.
– Ar naudinga yra agurklė?
– Agurklių žiedai ne tik valgomi, bet ir naudojami maisto produktų puošybai netgi aukščiausios klasės restoranuose. Iš jų sėklų gaminamas aliejus.
– O vingiorykštė?
– Yra keletas jų rūšių. Vingiorykštes rekomenduojama vartoti peršalus, kai reikia išprakaituoti.
– Kam galima naudoti vaistinio šalavijo žiedus?
– Jo lapuose bei žieduose yra veikliųjų medžiagų, pasižyminčių stipriu antimikrobiniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Juos geriausia vartoti išoriškai, bet, gydytojui rekomendavus, galima virti ir arbatą.
– Kokius vaistinius augalus galima auginti sklype, kad nereikėtų jų ieškoti laukuose?
– Įvairių rūšių čiobrelius, nasturtas, šalavijus ir kitus vaistinius aromatinius augalus.