Neretai kolekcionavimas pristatomas ne tik kaip hobis, bet ir kaip būdas sukaupti tam tikrą materialinę vertę, ypač kaip kalbama apie senų, istorinių, vertingų daiktų kolekcionavimą. Tačiau psichologas R.Petruškevičius sako, kad tai padeda sukurti ir kitokią vertę, ne tik materialinę.
„Žmonės skirtingi, ir tai, kas veikia vienam, nebūtinai gal padėti kitam. Bet kolekcionavimas tikrai yra vienas iš būdų pailsėti nuo darbo ar nemalonių emocijų, duoti smegenims kitokios, smagesnės veiklos. Tai ypač gali tikti monotonišką, techninį darbą dirbantiesiems. Arba tiesiog tiems, kurie nelabai mėgsta savo pagrindinį užsiėmimą, bet nelabai gali jį pakeisti.
Kolekcionavimas leidžia pasinerti į mėgiamą veiklą. Žmogus paprastai kolekcionuoja tai, kas jam įdomu, gražu. Tai suteikia progą nuolat gėrėtis savo eksponatais, planuoti, ieškoti naujų. Svarbu, kad tai yra tęstinis dalykas. Galima kelti sau tam tikrus tikslus ir juos pasiekti – tai prideda pasitikėjimo savimi“, – apie kolekcionavimo privalumus pranešime žiniasklaidai pasakojo R.Petruškevičius.
Anot jo, kolekcionavimas savotiškai ugdo fantaziją, puoselėja naratyvo žanrą. Nes kolekcionuojami daiktai paprastai turi tam tikrą istoriją, vertę ir kuria aplink save tam tikrą aurą.
„Jeigu tai bent kelių dešimtmečių senumo daiktas, smagu suprasti, kad jis jau buvo tais laikais, kurių tu nelabai prisimeni, ar gal tavęs visai dar nebuvo. Gali įsivaizduoti, kiek visokių įdomių istorijų aplink jį galėjo suktis, kokie žmonės buvo aplink jį ir kokias emocijas jis jiems kėlė. Kokie istoriniai įvykiai tuomet buvo.
Tai leidžia žmonėms jausti, kad jiems priklauso dalelė istorijos, o tai yra tam tikra vertybė. Gal ir banaliai skamba, bet tai žmonėms taip pat padeda pakelti savivertę, jaustis labiau reikšmingu. Juk tokį daiktą galima ir draugams parodyti ir tas istorijas – būtas ar tik spėjamas – papasakoti“, – kalbėjo specialistas.
Kita vertus, jis perspėja, kad žmonėms, linkusiems į priklausomybes, kolekcionavimu užsiimti nepatartina.
„Jei jaučiate, kad esate linkęs labai įsitraukti į vienokius ar kitokius dalykus, reikia ir į kolekcionavimą žiūrėti atsargiai. Aišku, yra atvejų, kai šitai padeda atsikratyti kur kas pavojingesnių priklausomybių. Bet apskritai, jei turite tokių polinkių, reikėtų gerai apgalvoti, ar galėsite save tinkamai kontroliuoti šioje veikloje“, – perspėjo psichologas.
Žmonėms, linkusiems į priklausomybes, kolekcionavimu užsiimti nepatartina.
Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ rugsėjį vykstančiame didžiausiame Baltijos šalyse senturgyje „Laiko ratu“ kolekcininkai sudaro didelę dalį tiek pirkėjų, tiek pardavėjų. Pasak renginio atstovo Jono Plentos, vis daugiau sulaukiama ne tik kolekcinininkų, kuriuos būtų galima pavadinti šios srities profesionalais, bet ir mėgėjų, užsiimančių tuo grynai savo malonumui.
„Rimčiausias kolekcijas savo verte ir apimtimi dažniausiai kaupia antikvarinių baldų, paveikslų, vazų kolekcininkai. Taip pat labai gyvybingos nuo seno žinomos pašto ženklų, monetų ir banknotų, vinilinių plokštelių kolekcionavimo sritys.
Tačiau vis daugiau žmonių imasi kolekcionuoti ne tokius tradicinius dalykus. Teko sutikti žmonių pas mus ieškančių eksponatų savo neįprastoms kolekcijoms - atvirukų, alaus etikečių, senovinių butelių, arbatos šaukštelių, sagų. Matyt žmonės dabar tam turi daugiau laiko, nori gyventi įdomiau ir būti išskirtiniai, todėl imasi kaupti kuo neįprastesnes kolekcijas“, – sakė J.Plenta.
Tarptautinis senturgis „Laiko ratu“ prekybos miestelyje „Urmas“ (Kaunas) vyks rugsėjo 28–30 dienomis.
