Anot psichologo, „ištikus krizei, reikia būti atviru su savimi, o pokyčių tikėtis gali tik tuomet, kai aiškiai įvardini, kokioje vietoje stovi. Visi bėgame per gyvenimą lyg laidoje „Takeši pilis“, kažkurioje vietoje suklumpame, pasukame į šoną. Kuo greičiau suvoki, kokia aplinka tave supa ir kas gali padėti, kuo greičiau prisipažįsti, tuo geriau. Neretai būtent su pripažinimu žmonės užtrunka“.
Pripažinti klaidų ir savo esamos padėties žmonės dažniausiai neskuba iš baimės: „Kas man dabar bus? Kartais net nesinori sau pripažinti, kaip dabar bus blogai. Šitaip dar labiau įklampini save bandydamas išsukti uodegą.“ Išplatintose žinutėse kompanijos „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris nuolat vartoja žodį „apgailestauju“. P.Rakštikas pastebi, kad „apgailestauju“ skamba nuasmenintai, primena politikų reiškiamą susirūpinimą, kai „atsiprašau“ skamba daug asmeniškiau ir ištarti „atsiprašau“ yra sunkiau.
Kodėl visuomenė trokšta kraujo?
Galima pastebėti ir tai, kad su kiekviena garsiai nuaidinčia krize, visuomenei būdingas kraujo, keršto troškimas ir kaltųjų ieškojimas. Ar tai būdinga tik buvusioms sovietų bloko šalims, ar absoliučiai visiems?
Psichologo manymu, mums būdinga ieškoti kaltų. „Vienam ar kitam žmogui teisingumą ir dorybes priskiriame lygiai taip pat kaip priskiriame neatsakomybę ar klaidą. Nors tiek vienu, tiek kitu atveju joks lyderis nei versle, nei moksle, nei kitose srityse nieko nepadarys vienas. Vienas žmogus gali būti kaip balsas, nešantis žinią, tačiau viską visuomet daro komanda.
Rasti kaltą lengviau, tai reikalauja mažiau pastangų, nei matyti bendrą vaizdą. Mes siekiame kontrolės jausmo, nes jis užtikrina ramybę, kurios mums trūksta. Pavyzdžiui, brandžiose valstybėse, įvykus kokiai nors krizei, iškart sulaukiame staigaus atsistatydinimo, o kitose šalyse stebime nuolatinį įsikibimą. Tas, kuris greitai atsistatydina, supranta, kad ne jis vienas padarė kažką blogo – jis tiesiog prisiima atsakomybę.
Nors čia nesama asmeninės kaltės, toks žingsnis tiesiog turi būti atliktas. Atsistatydinimas yra kvietimas ieškoti racionalių, konstruktyvių sprendimų. Visuomet kils daugiau problemų, jeigu bus bandoma stabiliai išsilaikyti valdžioje – tuomet kraujo troškimas visuomenėje tik stiprės“, – kalba jis.
Tas, kuris greitai atsistatydina, supranta, kad ne jis vienas padarė kažką blogo – jis tiesiog prisiima atsakomybę
Lietuvoje A.Breivikas būtų sukramtytas iškart
Kalbant apie skirtingų visuomenių skirtingas reakcijas į įvairias krizes, pokalbis pasisuko ir apie tragediją Norvegijoje, kai ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Breivikas 2011-aisiais įvykdė dviejų dienų išpuolį Osle ir Utojos saloje, kurio metu žuvo 76 žmonės. Stebino Lietuvoje turbūt sunkiai įsivaizduojama visuomenės reakcija į šią tragediją – vietoje A.Breiviko linčiavimo, visuomenė paniro į gedulą, o prisipažinęs nusikaltėlis dalijo interviu, turėjo progų pasisakyti. Ar galima teigti, kad tokia brandi reakcija būdinga labiau išsivysčiusioms ir laimingesnėms šalims?
P.Rakštikas tikina prisimenantis tuometinius pokalbius su A.Breiviku, kurių metu galvojo, kad lietuvio sąmonei tai veikiausiai būtų nesuprantama: „Kaip jis dar gali duoti interviu ir kalbėti? Į rūsį jį ir į kaktą! Tokiu atveju tėra nuleidžiamas kraujas, bet jokio pokyčio nesiekiama. Problema tarsi randama ir išsprendžiama, nors iš tiesų niekas neišsprendžiama: jeigu A.Breiviką užaugino tokia visuomenė, tai jis tėra gilesnio skaudulio simptomas.“
„CityBee“ krizė: gydome tik simptomus, o ne ligą
Grįždamas prie „CityBee“ krizės, P.Rakštikas prisiminė neseniai skaitęs interviu su vienu programišiumi, kuris paminėjo, kad saugumo spragų, kalbant apie vartotojų duomenų galimą nutekinimą, turi beveik visi.
„Gerai, nulinčiuokime, subankrotinkime, pakarkime visus ir gyvenimas bus geras, – ironizavo jis. – Nebus. Spragų pilna visur, visi esame nuolat nutekinami. Bandoma spręsti problemą viešu teismu nulinčiuojant galimai atsakingus asmenis pagydo simptomatiką, bet problema nedingsta. Užglaistome simptomą panašiai kaip tuomet, kai skauda galvą ir išgeriame vaistų, bet nesigiliname, kodėl ją skauda. O priežasčių gali būti daugybė.“
Nebus. Spragų pilna visur, visi esame nuolat nutekinami. Bandoma spręsti problemą viešu teismu nulinčiuojant galimai atsakingus asmenis pagydo simptomatiką, bet problema nedingsta
Vis tik, kaip teigia psichologas, visiškai išteisinti „CityBee“ taip pat nederėtų, nes jeigu kompanija išneštų per daug sveiką kailį, turėtume blogą precedentą ir tai būtų signalas kitiems, jog galima lengvai išsisukti.
Paklaustas apie tai, kaip po šio įvykio keisis vartotojų įpročiai, P.Rakštikas mano, kad didelių pokyčių nebus. Skambūs pareiškimai suveikia tik trumpoje perspektyvoje ir, jeigu rinka stabili, konkurentų mažai, tai suveikia tik trumpam, bet ilgainiui, radus kaltus, žmonės sugrįžta prie savo įpročių.“
Daugiau psichologinių įžvalgų – Laimės forume
Išgirsti daugiau šio psichologo įžvalgų bus galima jau visai netrukus – vasario 26-27 dienomis nuotoliniu būdu organizuojamame Laimės forume, kuriame pranešimus skaitys žinomiausi psichologijos ir psichoterapijos ekspertai, mokslininkai, psichiatrijos specialistai, visuomenės, žiniasklaidos ir verslo šviesuomenės atstovai.
Dovanojame kvietimus visai „CityBee“ komandai
Laimės Forumo organizatoriai mielai padovanos visai „CityBee“ komandai kvietimus į konferenciją. Nes racionaliausi sprendimai priimami ne aštrių emocijų fone, o po ramybės ir išminties pauzės.
