Turbūt nerasčiau bjauresnio posakio nei „boba su kiaušais“. Net jeigu jis ir sakomas kaip komplimentas. Pirma, pademonstruojama, kad lyderystei ir tradiciškai vyrams priskiriamas savybes – agresiją, drąsą, ryžtą – vis dar laikome vyriškomis, o jeigu moteris jas turi, automatiškai užauga dvasinės sėklidės.
Antra – jeigu moteris atrodo taip, kad stereotipiškai jos įvaizdis galėtų būti priskiriamas vyriškam, ir tie kiaušai pasivaidena dėl moters stiliaus, tai yra jos reikalas ir jokia moteris neprivalo būti pasitempusi, išsipusčiusi ar priverstinai elegantiška.
Trečia – įdomu, kiek moterų jaučiasi įpareigotos atrodyti vyriškai, nesipuošti, nerodyti savo išorinio patrauklumo ar slėpti žmogišką natūralų seksualumą dėl to, kad nebūtų suabejota jos kompetencija eiti pareigas?
Prieš kurį laiką Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin buvo nufotografuota mados žurnalui „Trendi“. Publikuotoje nuotraukoje premjerė dėvi švarką be liemenėlės – žemiau matote nuotrauką, kuri sukėlė didžiulį tautiečių nepasitenkinimą.
Kiek tai skandalinga – įvertinkite patys. Tačiau viskas, ką matau aš – daili moteris, kokią tikėčiausi išvysti atsivertusi madų žurnalą. Graži, stilinga ir elegantiškai papuošta.
Tikėtina, kad tame pačiame žurnale iki šiol buvo šimtai garsių moterų su giliomis iškirptėmis, tačiau jos niekam neužkliuvo – gal todėl, kad nė viena jų nebuvo tokias aukštas pareigas einanti ir tokią didelę galią šalyje turinti moteris? Juk tiek metų tai buvo vieta vyrams.
Negana to, kad ji jau erzina, nes eina pareigas būdama moterimi, dar ir drįsta būti įžūli ir demonstruoti grožį ir seksualumą.
Negana to, kad ji jau erzina, nes eina pareigas būdama moterimi, dar ir drįsta būti įžūli ir demonstruoti grožį ir seksualumą (kuris vargu ar gali būti pavadinamas nederamu ar vulgariu). Jei moteris leidžia sau atrodyti taip, kad jaustųsi įgalinta – atsiras tokių, į kurių galios jausmą bus pasikėsinta.
Patrauklumas – naudinga savybė, kai esi vyras: juk taip žavu turėti išvaizdų prezidentą. Amerikiečiai džiaugėsi Johno Kennedy ir Baracko Obamos grožiu ir charizma, nesu girdėjusi, kad kažkam užkliūtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ar Australijos premjero Tony Abotto nuotraukos, kuriose jie abu tik su maudymosi šortais.
Pastebėjau, kad iš moterų tikimasi, kad jos atitiks standartus, keliamus moteriai: arba ji bus motina, arba žmona, arba karjeristė/lyderė. Su kiekvienu vaidmeniu atkeliauja ir atitinkamų lūkesčių rinkinys. Žinoma, mamos ir direktorės kombinacija jau nebestebina nieko, bet tik todėl, kad „moteris-mama-šeimos žmogus“ yra mums priimtina ir girdėta.
Grožis ir lyderystė – žavu, bet tik tada, kai tas grožis ne per ryškus. Turi būti graži, bet ne per daug, smagi ir šmaikšti, miela, bet ne tiek, kad pasirodytum emocionali, turi būti seksuali, nes tai primena „susitvarkymą“ ir patinka vyrams, bet ne per daug – atrodys, kad karjerą padarei „per lovą“. Ai, ir dar – turi dirbti dukart juodžiau už vyrus vien tam, kad įrodytum, kad iš viso esi verta būti, kur esi, bet apie tai kitą kartą.
Kažkodėl vis dar labai sunku moteris iš viso priimti kaip žmones su visomis savybėmis – ar tai būtų išorinis patrauklumas, ar žaismingumas, ar drąsa ir ryžtingumas – beje, juk jos laikomos itin palankiomis, kai esi vyras.
Tai, kad mūsų Vyriausybėje dabar yra daugiau moterų, yra puikus progresas. Mums verkiant reikia daugiau moterų lyderių dėl daugelio priežasčių, apie kurias reiktų atskiro rašinio.
Šiandienos temą baigiant – mums reikia, kad šalį valdančios moterys reprezentuotų, jog profesionalės yra drąsios, skirtingos moterys, kurios gali sau leisti atrodyti taip, kaip nori pačios.
