Nyderlanduose gyvena 17 mln. žmonių, o šalies plotas šiek tiek mažesnis nei Lietuvos. Čia nėra natūralios gamtos, jei neskaičiuosim Šiaurės jūros pakrantės arba mišką primenančių parkų. Šalis nuobodi, yra tarsi lygus, vietose pasiglamžęs popierius. Žmonių, ypač mažesniuose miesteliuose, beveik nematyti, visi gyvena ritmu darbas–namai. Išėjus pasivaikščioti visur pasitinka sienos ir tvoros, privatumas ir uždarumas čia yra be galo svarbu.
Be to, statistika rodo, kad Nyderlandai užima trečią vietą pasaulyje pagal riebalų ir cukraus suvartojimą. Olandai be galo mėgsta riebų, aliejuje virtą maistą, baltą duoną ir konservuotą sriubą iš indelių. O susirgę ir paskambinę gydytojui dažniausiai išgirsta – pagulėkit, pailsėkit truputį, jei liga nepraeis per dvi savaites, paskambinkit vėl.
Tačiau nuvedusi vaikus į mokyklą aš sutinku be galo daug šypsenų. Olandų vaikai – laimingiausi pasaulyje. Čia nepamatysi antsvorį turinčių žmonių, o olandų gyvenimo trukmė viena ilgiausių tarp išsivysčiusių šalių gyventojų. Įdomu, kodėl?
Šalti miegamieji
Seniau olandų namuose šildomas buvo tik vienas kambarys, kuriame kūrendavosi krosnis, buvo gaminamas maistas, čia vykdavo pagrindinis didelės šeimos gyvenimas. Visi kiti kambariai buvo skirti miegoti arba sandėliuoti daiktus. Iki šiol ši tradicija išliko – pačiuose prabangiausiuose, saulės baterijomis šildomuose olandų namuose miegamajame bus žema, kone lauko temperatūra.
Tyrimai jau seniai įrodė, kad miegas šaltame kambaryje ne tik pagerina jo kokybę, bet išlaiko jaunystę ir neleidžia priaugti papildomo svorio. Mieguistumas yra susijęs su nukritusia kūno temperatūra ir šaltame kambaryje užmigti yra daug lengviau. Aštuonios miego valandos vėsiame ir tamsiame kambaryje gerokai padidina melatonino gamybą – tai yra pagrindinis senėjimą stabdantis hormonas.
Kūdikiai – be kepurių
Jei Lietuvoje yra įprasta rengti vaikus vienu sluoksniu šilčiau nei rengiasi patys suaugusieji, olandai daro atvirkščiai – vaikus rengia vienu sluoksniu mažiau nei rengiasi patys. Tokį sprendimą aiškina tuo, kad vaikai juda, todėl jiems niekada nebūna nešalta. Įprastas vaizdas – vienplaukis kūdikis plonais marškinėliais su mama ar tėčiu, apsivilkusiais megztinį.
Lietuvoje visi žino, kas yra Olando kepurė, tačiau tai yra dar vienas paradoksas – nuo pat mažumės nedėvėdami kepurių olandai turi „kepurių alergiją“ – nepamatysite olando su kepure (išskyrus nuo saulės), nebent būtų 10 laipsnių šalčio.
Lietus – ne kliūtis
Minti dviratį lyjant lietui be jokios apsaugos yra normaliau nei turėti lietaus apsaugą. Jei sušlapsi iki apatinių – pora valandų viduje, šilumoje, ir drabužiai išdžius tiesiog ant kūno. Lietus nėra kliūtis būti lauke – mokykloje vaikai vienplaukiai žaidžia lauke per lietų taip, tarsi jo net nebūtų.
Daug daug lieso pieno
Olandai dievina pieną. Nyderlandų meilė pienui iš esmės yra jos unikalios geografinės padėties pasekmė. Prieš keturis šimtus metų didelė dalis šalies vis dar buvo po vandeniu, o likusi dalis buvo pelkėta. Per kelis šimtmečius olandai pelkes nusausino ir tie plotai pasirodė esanti puiki žemė augti vešliai ir drėgnai žolei – puikiam maistui karvėms.
Tokia yra ir jų socialinė sistema – nors reikalai gali užtrukti, olandai tiki, kad jais bus pasirūpinta
Pieno buvo daug, tačiau trūko gėlo vandens. Taip olandai priprato dažniau gerti pieną nei vandenį. Piene gausu kalcio, vitamino D ir baltymų. Kai kurios teorijos teigia, kad būtent dėl pieno ir jo produktų olandai tapo pati aukščiausia tauta pasaulyje.
Ramybe nenusileidžia belgams
Nors yra posakis – ramus kaip belgas, tačiau olandai nė kiek nenusileidžia belgams. Kas benutiktų, olandas išliks ramus ir mąstantis – ką aš galiu padaryti dabar? Vaizdžiai apie šią savybę būtų galima pasakyti – olandai stovi ant abiejų kojų.
Jie jaučia atsakomybę už savo veiksmus ir yra visada įsitikinę (nors ne visada pelnytai), kad žino, ką daro. Tokia yra ir jų socialinė sistema – nors reikalai gali užtrukti, olandai tiki, kad jais bus pasirūpinta. Vienas iš pagrindinių posakių, įjaugusių į olandų kultūrą, yra Alles komt goed – viskas bus gerai.
Dviratis – olando kojų pratęsinys
Dviratis yra olando kojų pratęsinys. Pusiau rimtai kalbama, kad olandai iki šiol pyksta ant vokiečių, kurie per antrąjį pasaulinį karą atėjo ir atėmė iš jų dviračius. Jau nuo trejų metų vaikai išmokomi važiuoti dviračiu. Visi važiuoja be šalmo ir jokių apsaugų, olandams tai visiškai nepavojinga. Dviračiu važiuoja nėščios moterys, vežami ką tik gimę kūdikiai, mina garbingo amžiaus sulaukę senoliai.
Eismas vyksta keliomis juostomis, kelyje dviračiui pirmenybė ir prieš pėsčiuosius, ir (daugumoje atvejų) prieš automobilius. Natūralus sportas, buvimas lauke ir transporto priemonė, kuriai negresia kamščiai, padeda olandams išlikti sveikiems ir laimingiems.
Jei pasninga, gyvenimas sustoja
Lapkričio mėnesį užtenka šiltesnio džemperio, o vasario pabaigoje jau aiškiai jaučiamas pavasaris. Sniego būna, tačiau tik savaitę per metus. Tą savaitę dažniausiai viskas sustoja, nes olandai būna nepasiruošę slidiems keliams. Jei lyja, lyja trumpai, ir paskui beveik visada išnyra saulė.
Nors Nyderlandai nėra pietų šalis, tačiau drėgnas klimatas neleidžia prasiskverbti tikrai žvarbiam orui, todėl niekada nebūna taip šalta, kad reikėtų tikrų žieminių batų.
Jei atėję į svečius pas olandus užsidėsite ant sumuštinio du gabaliukus sūrio, greičiausiai gausite pastabą, kad galima dėti tik vieną.
Ribojamas maistas
Jei atėję į svečius pas olandus užsidėsite ant sumuštinio du gabaliukus sūrio, greičiausiai gausite pastabą, kad galima dėti tik vieną. Taip pat, jei būsite pavaišinti saldumynais, gausite tik po vieną, likę bus saugiai paslėpti spintelėje.
Tas pats galioja ir porcijoms restorane, savo kaina ir apimtimi jos neleis jums prisivalgyti iki soties. Olandai labai gerbia maistą, bet jo valgo tik tiek, kad išgyventų, o ne gyvena tam, kad valgytų. Paskutinis patiekalas valgomas 6-tą valandą vakaro, po to valgyti nebegalima. Olandai miegoti eina tuščiu skrandžiu, o atsibudę iškart iš šaltų miegamųjų skuba žemyn, į virtuvę, pusryčiauti.
Jei švęsti, tai švęsti
Nyderlanduose yra daugybė švenčių ir ne visos jos oficialios. Jei atvykę į vieną iš miestelių nerasite atidarytos nė vienos įstaigos, nenustebkite, miestelis švenčia kokią nors savo šventę, nors ji nėra įrašyta į oficialių švenčių kalendorių.
Durys dažnai nerakinamos
Olandai, kurie gyvena mažuose miesteliuose ir važiuoja į darbą didesniuose miestuose, jaučiasi jaukiai ir ramiai savose bendruomenėse. Kiekvienas mažas miestelis turi šiek tiek savą kultūrą ir visi jo gyventojai gyvena tarsi šeimoje, visi vieni kitus pažįsta ir pasitiki. Durys dažnai nerakinamos, o tik užtrenkiamos, kiemeliai, kuriose stovi dviračiai ir kiti rakandai, taip pat dažnai neturi jokio užrakto.
Subalansuotas grafikas
Olandai nedirba taip, kaip amerikiečiai ar lietuviai, kurie turi po du ar net tris darbus. Jie turi vieną darbą ir jis yra toks, kad visada galima suderinti darbą ir šeimos gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikams trečiadienį mokykla baigiasi anksčiau, penktadienis taip pat trumpesnė diena, tačiau tai netrukdo dirbantiems tėvams juos pasitikti prie mokyklos. Jei sustreikuoja sveikata, užtenka paskambinti ir galima neiti į darbą be gydytojo patvirtinimo.
Kalbėjimasis visur ir visada
Pirmadienio rytas darbe prasideda ne darbinio susitikimo temomis, bet: „kaip praėjo savaitgalis?“ Perkant prekes parduotuvėje, būtinai bent keletu sakinių persimetama su kasininke. Pilantis kavą prie kavos aparato taip pat visada atsiranda svarbių temų, kurias reikia aptarti su nepažįstamuoju.
Kurjeris, atnešęs prekę, niekada neišeina tuščiomis, jis būtinai turi gauti bent keletą įžvalgų apie pasaulį. Detaliai ir išsamiai olandai kalbasi visur, visada ir su visais. Akivaizdu, kad jiems didelis malonumas tai daryti.
Valytojos nuomonė taip pat svarbi
Jei olandai turi hierarchiją, jos taip lengvai nepastebėsi. Čia ypač pabrėžiama, kad kiekvienas darbas yra svarbus ir į kiekvieno žmogaus nuomonę atsižvelgiama. Be to, jiems labai svarbu, kad darbuotojas jaustųsi „savo vietoje“, todėl dažnas klausimas iš viršininko bus, kaip jums patinka čia dirbti.
