Pranešime žiniasklaidai jis dalijasi žiniomis, kaip ši sparčiai populiarėjanti technika gali pasitarnauti tiems, kurie siekia produktyvumo bei aukštų rezultatų profesinėje veikloje, tačiau siekia gerai jaustis ir neperdegti.
– Remigijau, papasakokite, kas yra flow būsenos metodas? Kaip jis buvo pastebėtas?
– Dažnai žmonės žodį flow verčia iš anglų kalbos tiesiogiai ir mano, jog buvimas flow būsenoje yra buvimas tėkmėje. Vis dėlto, tai skirtingi dalykai. Flow – tai buvimas super srauto būsenoje. Srautas yra aukštos kokybės ir intensyvumo būsena, kurioje žmogus jaučiasi ir veikia geriausiai.
Pirmasis apie tai pradėjo kalbėti vengrų kilmės JAV psichologas Mihaly Csikszentmihalyi. Jis tyrė skirtingose industrijose dirbančius žmones (sportininkus, verslininkus, menininkus) ir pastebėjo, jog daugelis jų labai panašiai apibūdina būseną, kurioje jautėsi laimingiausi.
– Kaip super srauto būsena atsirado jūsų paties gyvenime?
– 2017 metai man buvo labai intensyvūs: gimė sūnus, išleidau knygą, pardaviau savo kompaniją. Jaučiau, jog įgyvendinau dalykus, apie kuriuos svajojau. Tačiau po pusės metų pastebėjau, jog suprastėjo mano emocinė būklė, miego kokybė. Nors susilaukus naujagimio tokie pokyčiai visiškai natūralūs, jie neišvengiamai darė įtaką gebėjimui susikaupti, kūrybiškai spręsti kompleksines užduotis, užbaigti pradėtus darbus. Pradėjau ieškoti sprendimo.
Kadangi mokymų versle esu jau 20 metų, pasakiau sau, jog ieškosiu naujos, įdomios temos, kuri leistų į problemą pasižiūrėti kitu kampu, būtų moksliškai pagrįsta. Pirmą kartą apie flow būseną išgirdau didžiausioje Šiaurės šalių verslo konferencijoje „Nordic Buisiness Forum“.
Vėliau dvejus metus gilinausi į super srauto būsenos teoriją. Tapau akredituotu šios neuromokslu grįstos srities specialistu. Šiandien mokau kitus, kaip reguliariai, o ne atsitiktinai įeiti į srauto būseną.
– Kokią įtaką ši būsena daro mūsų fiziniam kūnui? Kas vyksta žmogaus organizme jam esant sraute?
– Šiandien daugybė neuromokslinių tyrimų paaiškina biologinius procesus, kurie vyksta mūsų kūne flow būsenos metu. Įrodyta, jog tai vienintelė būsena, kurios metu žmogaus smegenyse išsiskiria 5 neuromediatoriai. Pavyzdžiui, laimės ir malonumo hormonas dopaminas, atsakingas už motyvaciją veikti bei pasitenkino jausmą, bei serotoninas, svarbus gerai nuotaikai ir kt.
Todėl nenuostabu, jog buvimas srauto būsenoje daro teigiamą įtaką mūsų savijautai, produktyvumui bei kūrybiškumui. Žmogus jaučia vidinį džiaugsmą, turi daugiau jėgų ir noro veikti.
– Kaip atpažinti, jog dirbdamas ar užsiimdamas kita veikla pasiekiau flow būseną?
– Yra keletas kriterijų. Visų pirma, būdingas laiko nuovokos dingimas – praėjo 3 valandos, o atrodo, jog tik 10 minučių. Žmogus jaučia, kad kontroliuoja procesą, o turimi įgūdžiai panaudojami maksimaliai. Ego tarytum dingsta, pranyksta ir vidinis kritikas, kuris įprastai žmogų stabdytų, klaustų, ką pagalvos kiti. Galiausiai, šis potyris yra autotelinis – jį patirti malonu, o vėliau norisi pakartoti. Tik esant visų šių pojūčių kombinacijai galima sakyti, kad žmogus buvo sraute.
– Ar įmanoma visą dieną – nuo ryto, kai atsikeliame, iki vakaro – būti flow būsenoje? Ar tai per daug neapkrautų mūsų nervų sistemos?
– Ne, visą laiką būti srauto būsenoje neįmanoma, nes tai aukšto intensyvumo būsena. Darbas pasinėrus į ją vyksta sprintais. Tada eina atsistatymas ir poilsis.
Prisimenu, vieno pristatymo metu paklausiau auditorijos, ar kam nors yra tekę girdėti apie flow. Vienas dalyvis pakėlė ranką ir sako: „Aš visą laiką flow.“„Čia jau problema, – sakau, – arba mes skirtingai suprantame šį žodį, arba jis kažką vartoja.“ Iš tiesų, srauto būsenoje mes galime būti tik ribotą laiką t. y. 3–4,5 val. per parą. Ir tai mūsų produktyviausias laikas.
– Kuo buvimas srauto būsenoje gali būti naudingas šiandieniniam žmogui?
– Kai žmogus atranda patinkantį darbą, atsiranda didžiulė grėsmė perdegti. Tačiau svarbu suprasti, kad tokiu atveju didžiausia problema yra ne blogai pasirinkta veikla, bet veiksmingos darbo sistemos neturėjimas.
Pasakymas, jog žmogus gali efektyviai dirbti 8 valandas per dieną 5 dienas per savaitę, galbūt ir tinka dirbantiems fizinį darbą, tačiau visiškai netinka vadovams bei darbuotojams, kuriems tenka nuolat priimti sprendimus, dirbti kūrybinį darbą. Jiems kur kas efektyviau neilgą laiką intensyviai dirbti ir vėliau kokybiškai pailsėti.
Vienas iš būdų – reguliarus buvimas super srauto būsenoje. Pasinėrimas į flow būseną didina mūsų produktyvumą. Daugiau nei 10 metų „McKinley“ kompanijos vykdyti tyrimai parodė, jog vadovų produktyvumas yra 5 kartus didesnis, jeigu jie reguliariai patiria srauto būseną. O Harvardo universiteto mokslininkai pastebėjo, jog po intensyvios flow būsenos žmogus dar 3 dienas yra kūrybiškesnis nei įprastai.
– Kokiais būdais galima pasiekti šią būseną?
– Tam, kad reguliariai įeitume į būseną, kurioje jaučiamės ir veikiame geriausiai, turime treniruotis. Iš viso yra 11 vadinamųjų turbo įpročių. Vienas jų – aiškus dienos tikslų turėjimas. Jei nesusiplanavai, ką norėtum nuveikti, dienos eigoje būsi mėtomas kaip šapelis, o vakare aplankys jausmas, jog nieko svarbaus taip ir nepadarei.
Kitas svarbus įprotis – dienos darbų uždarymo ritualas. Po iššūkių pilnos dienos uždarome nešiojamąjį kompiuterį ir biuro duris, tačiau mintyse dirbame toliau. Važiuojame namo, gaminame vakarienę, bendraujame su šeimos nariais ar draugais, tačiau galva toliau „pramušinėja“. Tai rodo, jog smegenys nuo darbo nebuvo atjungtos.
Kaip galėtų atrodyti šis ritualas? Rekomenduoju peržvelgti, ką nuveikėte šiandien, ir susirašyti kitos dienos tikslus. Tuomet patikrinti, ar tai, ką darysite rytoj, atitinka jūsų ilgalaikius tikslus. Užtruks tik 15 minučių, tačiau smegenys nurims ir jausis saugios. Joms nebereikės galvoti apie rytojų, nes žinos, kada ir kokių užduočių imsitės kitą dieną.
Po iššūkių pilnos dienos uždarome nešiojamąjį kompiuterį ir biuro duris, tačiau mintyse dirbame toliau.
Dar vienas turbo įprotis – pakoreguoti iššūkio ir įgūdžių balansą. Kai susiduriame su užduotimi, kuri ženkliai viršija turimas kompetencijas, jaučiame stresą. Jei iššūkis per mažas – nuobodu. Todėl norint pasiekti flow būseną, svarbu, kad iššūkis ir įgūdžiai būtų apylygiai. Paskaičiuota, jog iššūkis turėtų būti 4 proc. didesnis nei kompetencija, nes tada įdomu, atsiranda noras nugalėti ir smalsumas, ar man pavyks.
Jei užduotis didelė ir todėl baugina, ją visada galima skaidyti dalimis, o tuomet kiekvienos imtis atskirai.
– Ar įmanoma ir būtų verta mokyti vaikus flow būsenoje? O gal vaikai visada yra flow būsenoje?
– Vaikams ši būsena natūrali. Jie smalsiai tyrinėja pasaulį, nuolat bando suprasti, kaip veikia vienas ar kitas dalykas. Todėl, jei vaikas intensyviai praleido dieną, vakare jis krenta į lovą ir užmiega akimirksniu. Ir miego kokybė neįtikėtina – gali jį perrenginėti, pernešti miegoti į kitą vietą, jis to nejaučia. Iki penkerių metų vaikas flow būsenoje tiesiog gyvena.
Kai pradeda eiti į mokyklą, vaikas pamažu „išmušamas“ iš šios būsenos: mokytojai liepia „iškalti“, smalsumas bei kūrybiškumas sumažėja. Tačiau flow būsenoje vaikui mokytis lengviau, greičiau įsisavinama informacija.
Savo žiniomis, kaip treniruoti turbo įpročius ir ugdyti produktyvumą, Remigijus Savickas dalinsis „Masters of Calm“ savaitgalio festivalio metu rugpjūčio 21–23 dienomis.
