„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Jei auginate talentus, praneškite apie juos 15min komandai, pildykite anketą, ir mes apie jų gebėjimus ir įkvepiančias istorijas pranešime visai Lietuvai. Anketą rasite čia.
Gyvena dainuodama
Viltės mama Živilė juokauja – kai karantino metu dirbo iš namų, į darbą išeiti svajojo jau vien todėl, kad pabūtų ramiai tyloje. Mat jos duktė nėra tylos mėgėja.
„Ji dainuoja visur – prausdamasi duše, vaikščiodama, net mokydamasi. Vis atsiprašau kaimynės, kad dukra nuolat dainuoja duše. Kaimynė juokiasi, sako, kad jai visai patinka.
Būna, Viltė nueina ruošti pamokų, o aš girdžiu, kad dainuoja. Ateinu tikrinti, kodėl nesimoko, o ji mokosi! Tik dainuodama. Ji tiesiog viską turi išdainuoti, net matematinius veiksmus ar istorines datas.
Lygiai taip pat išdainuoja anglų kalbos žodžius, ieško atitikmenų pagal rimą, kažkaip juos sulipdo, suklijuoja ir taip išmoksta. Ar ji vaikščiotų, ar važiuotų paspirtuku, neretai užsimiršusi taip pat uždainuoja.
Kai su šeima keliavome po Čekiją, einant pro vieną iš objektų gidė paminėjo, kad čia labai geras aidas. Tai išgirdusi Viltė uždainavo. Gidė atsisuko ir klausia nustebusi: „Čia tu?“ Negalėjo patikėti, kad tai šios mažos mergaitės balsas. Ji gyvena muzika: dainuoja tiek konkrečius kūrinius, tiek atsitiktinius žodžius ar mintis.
Vos išgirsta įdomesnį akordą, iš karto bando jį išdainuoti. Per Velykas pasveikino savo mokytojas pagrodama trumpą savo kūrybos kūrinėlį. Aš, būdama mokytoja, labai šiltai pasijusčiau. Manau, kad muzika ją ramina. Jeigu kažkas nutinka, kažkas ją sudirgina, ji tuoj pat sėda prie pianino ir grodama nurimsta“, – pasakojo pašnekovė.
Devynerių debiutavo kaip žurnalistė
Vis dėlto pirmas viešas projektas, kuriame dalyvavo Viltė, buvo ne muzikinis, o „KK2 vaikai“. Laida rinko vaikus, kuriems suteikė galimybę pasireikšti kaip žurnalistams, operatoriams, prodiuseriams ir pan.
„Viltė – labai komunikuojantis žmogus, kalbėti gali su bet kuo – su žmogumi, kate, šuniu ir visais kitais, todėl ir pasiūliau jai dalyvauti šioje laidoje.
Iš pradžių ji labai norėjo būti laidos vedėja, bet aš ją nukreipiau šiek tiek kita kryptimi: „Suprantu tavo norą, bet juk įdomu pasižiūrėti iš kitos pusės, patirti, ką reiškia kalbinti žmones.“ Ji praėjo atranką ir sudalyvavo net trijose laidose. Tuo metu jai buvo devyneri. Visus klausimus sugalvodavo pati – televizijos komanda juos tik pakoreguodavo.
Pirmoje laidoje ji gavo kalbinti virtuvės šefą Ruslaną Bolgovą. Su juo padiskutavo apie tai, kaip jis vertina mokyklos maistą. Tuo metu mokyklose kaip tik uždraudė nesveikus užkandžius ir ji dėl to pasisakė, išreikšdama savo nepasitenkinimą tuometiniu sveikatos apsaugos ministru A.Veryga. Taip pat iškėlė klausimą, kaip galima mokykloje priešpiečiams valgyti kefyrą su varške. Ji labai drąsi – turi savo nuomonę ir nebijo jos išsakyti.
Vėliau buvo pokalbis su Erika ir Merūnu Vitulskiais. Ji klausinėjo, koks buvo Merūnas vaikystėje ir kaip jis tapo tokiu, koks yra dabar. Labiausiai ją nustebino, kad Merūnas pakeitė labai daug mokyklų: „Tiek daug mokyklų pakeitęs ir toks talentingas žmogus!“
Trečias siužetas buvo su karininku. Karo ir istorijos tema jai artima, ji pasigyrė, kad jos prosenelis buvo Antrojo pasaulinio karo dalyvis, padiskutavo apie tai, kaip anksčiau buvo kariaujama ir kokia karinė technika dabar“, – prisiminė Živilė.
Pirmieji išbandymai
Kiti du Viltės projektai, kuriuose ji dalyvavo praėjusių metų rudenį ir šių metų vasarį, – „Lietuvos balsas. Vaikai“ ir „Dainuok su manim“. Nors abiejuose projektuose ji toli nenukeliavo, tiek ji pati, tiek mama jos pasirodymą vertina kaip didžiulį laimėjimą.
„Viltė lanko Lazdijų meno mokyklą, skambina pianinu ir šiek tiek yra dainavusi chore, tačiau profesionalaus dainavimo niekada nesimokė. Tik prieš pirmąjį projektą turėjome keletą dainavimo pamokų.
Todėl manau, kad praeiti rimtą atranką, į kurią susirinko šimtai talentingų, gražiai dainuojančių vaikų, ir pakliūti į filmavimą jau yra didelis pasiekimas.
Be to, tai buvo puiki patirtis, ji susipažino su daugybe įdomių žmonių, patyrė, ką reiškia dainuoti scenoje. Kaip ji pati sakė: „Jaudulys būna tik tuomet, kai eini prie kamerų scenoje, o paskui jis dingsta.“
Ir nors iš pradžių Viltė teigė, kad daugiau panašiuose projektuose nedalyvaus, nes jie labai vargina, praėjus šiek tiek laiko jau vėl svarsto apie naujus išbandymus. Tačiau mokytis dainavimo profesionaliai jos neverčiu. Svarbu, kad jai pačiai atsirastų motyvacija tai daryti. Ji turi pati pajusti tokią būtinybę ir norėti“, – įsitikinusi mama.
Komiksai ir rašymas – kaip savotiška terapija
Dainavimas nėra vienintelis Viltės pomėgis. Su savo drauge ji kuria linksmus komiksus.
„Visos temos – iš jų kasdienio gyvenimo. Man tai primena netgi savotišką dienoraštį. Jų kūryba, ko gera, prasidėjo nuo bendrų filmukų žiūrėjimo. Tai buvo „Simpsonai“, vėliau Viltė iliustruodavo epizodus iš filmo „Pjūklo ketera“. Iki šiol tai labiausiai jai įstrigęs filmas apie tikėjimą ir pasiaukojimą.
Apskritai karo tema jai labai artima. Keletą vasarų jos su drauge kartu buvo stovykloje, tad iliustravo stovyklos gyvenimo vaizdus. Ten turėjo nemalonią situaciją su viena mokytoja – kaip sakoma, turbūt nesutapo jų smegenų bangos.
Šią situaciją paversdamos komiksu jos tarsi patyrė savotišką terapiją. Jos viską apibūdino gražiai, labai etiškai, iliustravo mokytoją, iliustravo, kaip pačios toje situacijoje elgėsi, ką pasakė, ką mokytoja joms atsakė, o tuomet davė laisvę vaizduotei – ką jos norėjo pasakyti mokytojai, kaip norėjo, kad mokytoja joms atsakytų ir pan. Ir visa tai pateikė su humoru. Dabar kartais Viltė per komiksus pailiustruoja ir nuotolinį mokymą“, – pasakojo moteris.
Tačiau pati Viltė šiuo metu nesvajoja nei apie dainininkės karjerą, nei apie komiksų kūrėjos kelią. Ji nori būti rašytoja. Pasak Živilės, mergaitė tikrai mėgsta rašyti, tik nelabai mėgsta kam nors rodyti savo kūrybą. Pačiai mamai dukters kūryba pagal jos metus atrodo nevaikiška. Galbūt todėl, kad Viltė turėjo nelengvą ligą. Laimei, pavyko ją išgydyti, tačiau išgyvenimai paliko antspaudą.
„Tie jos kūriniai gali būti labai trumpi. Ji tiesiog dėsto savo mintis apie kokį nors įvykį ar patirtis. Aš stebiuosi, kokios jos brandžios. Pavyzdžiui, yra jos minčių iš ligoninės – ji samprotauja, kaip tiems vaikams nelengva, kaip visi jie norėtų gyventi kitaip, bet ne visiems pasiseka.
Kartais ji man atsidėkodama kažką gražaus parašo ant savo darbelio. Turi užvedusi knygelę, kurioje vis ką nors parašo, tačiau kol kas nenori savo darbų publikuoti, nors aš ir skatinu, kad jie to verti“, – dėstė pašnekovė.
Organizuoja viktorinas
Dar vienas Viltės pomėgis – viktorinos. Praėjusių metų gruodį mergaitė dalyvavo laidoje „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai. Įdomiosios pamokos. Baltųjų – juodųjų žaidimas“ ir tapo nugalėtoja. Įvairias viktorinas, žaidimus ir šventes ji organizuoja ir namiškiams.
„Per keletą metų jau turėjome namuose tokias šventes, kaip Vasario 16-oji, šv. Velykos, Žinių patikrinimas, Helovinas, Kalėdos, Mindaugo karūnavimo diena ir kt. Dažniausiai į šventę būname oficialiai pakviečiami. Kvietimas „atsiunčiamas“ – randame jį prie buto durų arba pašto dėžutėje. Vėliau būna išdalijami bilietai. Į šventę karantino metu renkamės „perėję“ visus saugumo patikrinimus: temperatūros matavimą, rankų dezinfekavimą, patalpa (Viltės kambarys) būna visuomet gerai išvėdinta.
Šventės vedančioji prisistato ir pristato šventę, jos temą, tikslus, kaip viskas vyks. Dažnai mūsų ausis ir širdis pasiekia Viltės dainos ir melodijos, kurias atlieka ir groja pati. Visuomet išklausome istoriją, tekstą apie būtent tą šventę, į kurią susirinkome. Tuomet dalyvaujame viktorinoje, atliekame testus. Pertraukėlės metu vaišinamės arbata. Linksmojoje dalyje žaidžiame įvairius žaidimus, daug juokaujame“, – pasakojo mama.
