Konsultavo „Nikovetos“ veterinarijos gydytoja-farmacininkė Oksana Deliusina.
Viskas, kas geriausia
Atsiradus namie naujam gyvūnui, kyla aibė klausimų, vienas iš svarbiausių – kuo jį šerti. Parduotuvių lentynos lūžta nuo pakuočių ir konservų skardinių, natūralizmo šalininkai pataria naminius keturkojus šerti virta jautiena ir ryžių, miežių kruopomis, o vegetarai bando įtikinti augintinius, kad ir jie gali gyventi be mėsos.
Ėdalas, nepriklausomai nuo gamybos būdo, turi būti kokybiškas: skanus, lengvai virškinamas, paruoštas iš visaverčių žaliavų, bet ne iš subproduktų, sugedusių daržovių ar grūdų. Šeriant pirktiniu maistu lieka daugiau laiko (nereikia atskirai įsigyti produktų, sukiotis virtuvėje), kurį šeimininkas gali skirti augintiniui.
„Sausame davinyje yra visko, ko reikia gyvūnui pagal amžių, veislę, fizinį aktyvumą, sveikatą. Aukščiausios kokybės ėdalas gaminamas be jautienos ir kiaulienos, kaip baltymų šaltinis naudojama vištiena, ėriena, antiena, lašiša. Angliavandenių suteikia ryžiai, žirniai, daržovės. Ėdale nėra glitimo, kurio netoleruoja jautrus virškinimo traktas“, – pasakoja veterinarijos gydytoja-farmacininkė O.Deliusina.
Į dietinį ėdalą pridedama specifinių medžiagų, kurių reikia tam tikru augimo tarpsniu arba ligų profilaktikai. Pavyzdžiui, stambių šunų (mastifų, dogų) ir kačių (Meino meškėnų) racionas papildytas junginiais, reikalingais kaulams ir sąnariams, širdies veiklai. Ilgaplaukių gyvūnų ėdale netrūksta vitaminų, omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, būtinų gražiam kailiui.
„Pritaikius tinkamą maistą, nereikia jo keisti be priežasties, tik dėl smalsumo. Jei šuo ar katė noriai ėda, gerai jaučiasi, raciono kaita sukelia organizmui stresą. Šeriant vienos firmos kokybišku ėdalu, virškinimo trakte nusistovi tam tikra mikroflora, todėl maksimaliai įsisavinamos maisto medžiagos, sumažėja išmatų kiekis. Staiga pakeitus ėdalą, gyvūnas gali vemti, viduriuoti (kartais net su krauju), jį gali kamuoti pilvo pūtimas, atsirasti alergijos požymių“, – perspėja specialistė.
Platus asortimentas
Pagal sudėtį ir kokybę sausas ėdalas būna ekonominės, vidutinės (Premium) ir aukščiausios (Superpremium) klasės. Pirmosios rūšies pakuočių galima įsigyti prekybos centruose, tačiau, pasak veterinarijos gydytojos, tai nėra pats geriausias pasirinkimas. Pigiame ėdale aptinkama vos 4 proc. mėsos.
Vidutinės ir aukščiausios klasės ėdalo, skirto sveikiems gyvūnams, galima įsigyti specializuotose zoologijos prekių parduotuvėse. „Veterinarijos vaistinėse prekiaujama Premium ir Superpremium klasių ėdalu, taip pat specialiu dietiniu maistu, skiriamu veterinarijos gydytojo atskirų ligų atvejais. Speciali dieta taikoma, jei gyvūnas turi odos problemų, serga šlapimo takų ligomis, dažnai formuojasi dantų akmenys“, – pasakoja Oksana Deliusina.
Ypač atidžiai reikia šerti jaunus keturkojus. Greitai augantiems didelių veislių šuniukams reikia daugiau maisto medžiagų, mineralų ir vitaminų. Gyvūnai nevienodi, todėl, atsižvelgiant į rūšį, dydį ir išskirtinius poreikius, paruošta produktų pagal veislę, pavyzdžiui, Jorkšyro terjerams, britų trumpaplaukėms katėms, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams.
Persų kačių ėdale yra medžiagų, puoselėjančių kailį, mažinančių šėrimąsi, apsaugančių nuo sąvėlų, plaukų kamuoliukų susidarymo skrandyje.
Suaugusių šunų šėrimas priklauso nuo jų aktyvumo. Sporto varžybose dalyvaujančių keturkojų racionas kaloringesnis nei miesto šunų, judančių lauke vos 1 val. per dieną. Kastruotus ir į nutukimą linkusius keturkojus patariama šerti mažo kaloringumo dietiniu maistu.
Pagal suaugusio šuns svorį ėdalas būna skirtas mažų (iki 10 kg), vidutinių (10–25 kg), didelių (25–45 kg) ir labai didelių (daugiau kaip 45 kg svorio) veislių keturkojams. Šie produktai skiriasi granulių dydžiu. Pavyzdžiui, stambių augintinių ėdalo dalelės yra didesnės, kad šunys lavintų kramtymo refleksus, nerytų, nepaspringtų smulkiomis granulėmis. Sunkiasvorių keturkojų sąnariams tenka didesnis krūvis, todėl į jų maistą pridėta chondroitino ir gliukozamino. Siekiant išvengti širdies ligų, mityba papildoma L-karnitinu, taurinu.
Ligų profilaktikai
Dermatologinės linijos ėdalas skirtas odos ligomis sergantiems gyvūnams. Sveiko augintinio oda yra švelni, švari, be pleiskanų, neparaudusi. Susirgęs gyvūnas jaučia niežulį, todėl nusikaso. Pažeistos odos paviršiuje atsiranda spuogelių, šašų, vietomis kailis išplinka.
„Dermatologines problemas lemia alergija, parazitai, hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcijos. Tik veterinarijos gydytojas gali nustatyti ligos priežastį ir paskirti gydymą. Kartu pritaikoma atitinkama dieta“, – pasakoja „Nikovetos“ vaistininkė.
Į dietinį ėdalą įeina odos regeneracijai reikalingi ingredientai: alergijos nesukeliantys baltymai (pvz., elniena), nesočiosios riebalų rūgštys (žuvų taukai), vitaminas E, selenas ir kiti antioksidantai, apsaugantys nuo laisvųjų radikalų poveikio.
Šlapimo takų ligos aktualios kačių savininkams, nes jų augintinės ypač dažnai serga akmenlige, cistitu.
Dantų problemos yra dažnos, nes šeimininkams sunku rūpintis gyvūnų higiena, ne visi keturkojai leidžiasi švarinimo procedūroms. Ilgainiui iš nasrų ima sklisti blogas kvapas, pagausėja seilėtekis, ant dantų susidaro gelsvų apnašų, išsivysto dantenų uždegimas ir gyvūnas negali ėsti dėl skausmo burnoje. Šie negalavimai pasitaiko vyresnio amžiaus keturkojams, ypač nykštukinių veislių šunims.
„Joks ėdalas nenuvalys dantų akmenų. Tokios procedūros atliekamos veterinarijos gydyklose. Norint ateityje išvengti blogo kvapo iš nasrų ir apnašų, gyvūnui rekomenduojama speciali dieta. Jos esmė – didesnio dydžio granulės, skatinančios daugiau kramtyti ir taip neleidžiančios susidaryti dantų akmenims“, – profilaktikos būtinybę akcentuoja O. Deliusina.
Šlapimo takų ligos aktualios kačių savininkams, nes jų augintinės ypač dažnai serga akmenlige, cistitu. „Problema būdinga bet kokio amžiaus, lyties ir veislės katėms. Šią ligą labai dažnai išprovokuoja šlapimo takuose įstrigę akmenys (struvitai ir oksalatai).
Sergantis gyvūnas šlapinasi dažnai ir po nedaug (kartais su krauju), tupia nebūdinga poza, šlapinasi su skausmu, nebūdingose vietose. Įstrigę akmenys gali sukelti takų nepraeinamumą“, – perspėja veterinarijos gydytoja.
Be medikamentinio gydymo, skiriamas ir specialus ėdalas, kuris palaiko šlapimo pH (6,2–6,4) ir neleidžia formuotis akmenims, apsaugo nuo nutukimo. Tai ypač aktualu kastruotiems augintiniams.
Virškinimo trakto sveikata – svarbus augintinio gerovės požymis, kuris priklauso nuo ėdalo. Virškinimas yra gyvybiškai reikšmingas, kad organizmas galėtų atstatyti pažeistus audinius, energijos atsargas, apsigintų nuo infekcijų.
„Kartais pasitaiko nežymių negalavimų, kurie praeina savaime, tačiau jei pasireiškia ilgalaikės problemos, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas ir organizmas badauja. Jei augintinis vemia, viduriuoja, jam užkietėjo viduriai, pučia pilvą, nereikia atmesti alergijos ėdalui, infekcijos, fermentų trūkumo. Gavus medžiagų netoleravimo testų rezultatus, tenka parinkti augintiniui dietinį ėdalą, kuris neturi alergizuojančių komponentų“, – apie jautrų virškinimo traktą turinčių gyvūnų problemas kalba veterinarijos farmacininkė.
Kai kurių veislių šunys (dogai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai, koliai) linkę sirgti virškinimo trakto ligomis, todėl speciali dieta su prebiotikais pagerina augintinių gyvenimo kokybę.
Tekstas Jurgitos Ramanauskienės
