Niekada neklestėsite, jeigu neturėsite santaupų.
Pabandykite išgyventi iš tų 90 proc. pajamų. Pirmą mėnesį gali būti nelengva, tačiau visa tai skatina kūrybiškumą. Santaupos turi būti tokia suma, kad galėtumėte išgyventi bent jau 6–12 mėnesių. Kodėl būtent tiek? Tarkime, netenkate darbo, tačiau per pusmetį ar metus, tikėtina, susirasite naują ar išspręsite situaciją. Kai turite santaupų, tuomet jūs, visų pirma, jaučiatės kur kas ramesni ir nestresuojate. Be to, niekada neklestėsite, jeigu neturėsite santaupų.
„Kai pradedate valdyti finansus, pradedate valdyti savo gyvenimą “, – ne kartą seminaro metu pabrėžė L. Dvareckienė.
Skola – mūsų pačių godumas
„Mes mokame avansu už gražesnį gyvenimą. Aš iš smalsumo užsukau į vieną kredito įstaigą – baisiausia, kad mes už tą gražesnį gyvenimą sumokame didžiules palūkanas ir permokame bei tuo pačiu tampame skolų vergais. Skolos mus priverčia dirbti ilgiau, sunkiau ir daugiau. Tad imant kreditą, pirmiausia reikėtų savęs paklausti, ar tai tikrai verta vergovės, pavyzdžiui, kelionės, automobilis ir kiti dalykai, kurie šiandien jums yra ne pagal išgales.
Pateisinami kreditai yra tik du – tai būstui ir verslo vystymui. Tačiau būstui taip pat reikia imti mažesnio dydžio paskolą negu galite sau leisti. Verslo vystymui imdami paskolą turite griežtai įvertinti savo galimybes. Ką daryti, jeigu jau atsirado skolų? Nebesiskolinkite ir, sąžiningai pažvelgę į situaciją, sudarykite skolų sąrašą“, – pasakojo rinkodaros specialistė.
Atiduoti greičiausiai reikia didžiausias skolas, t. y. atraskite efektyviausias skolų grąžinimo strategijas. Planuokite savo išlaidas ir pajamas bei suskaičiuokite, už kokią minimalią sumą galėtumėte pragyventi šį mėnesį. Susirašykite būtiniausius mokėjimus ir pertekliniais pinigais apmokėkite svarbiausias skolas.
Skolos mus priverčia dirbti ilgiau, sunkiau ir daugiau. Tad imant kreditą, pirmiausia reikėtų savęs paklausti, ar tai tikrai verta vergovės.
„Geriems darbams skirkite bent eurą per mėnesį. Kodėl tai yra svarbu? Nes mes dalinamės. Pinigai – tai emocijos ir energija. Kiek atiduodame, tiek ir gauname. Geriems darbams turite skirti tiek, kad nesijaustumėte nuskriausti, tačiau jaustumėtės prisidėję“, – sakė L. Dvareckienė.
Taip pat skaitykite: Patarimai, padėsiantys siekti karjeros aukštumų
Bendravimo nauda
Bendravimo ir aplinkos esmę puikiai atskleidžia posakis: „Pasakyk, kas tavo draugai, ir pasakysiu, kas tu, – pasakojo L. Dvareckienė. – Mūsų pajamos – tai mūsų draugų, esančių aplink mus, vidurkis. Bendraukite tam, kad pasiektumėte daugiau. Štai aš nesu rašytoja, tačiau norėjau išleisti knygą. Tik bendravimo dėka mano knyga išvydo pasaulį. Ir tai tik vienas pavyzdys, o jų yra kur kas daugiau ir kitų gyvenimuose. Bendraujant atsiveria naujos galimybės.
Labai svarbu yra bendrauti su žmonėmis, kurie yra pasiekę daugiau negu jūs, mat tai yra užslėptos jūsų galimybės. Pagalvokite, kam jūs baltai pavydite. Dažniausiai tai yra jūsų galimybės. Pavydite tiems, kokiais patys norite tapti. Jeigu kažkam pasisekė, jūs tikrai galite pakartoti jo sėkmę.“
Pavydite tiems, kokiais patys norite tapti. Jeigu kažkam pasisekė, jūs tikrai galite pakartoti jo sėkmę.
Įpročiai taip pat labai svarbūs – pavyzdžiui, jeigu norite sulieknėti, turite visam gyvenimui pakeisti mitybos įpročius. Neužtenka laikytis dietos du mėnesius, o paskui galvoti, kad galite valgyti bet ką. Jeigu norime pasiekti finansinę laisvę ir klestėti, turime taikyti žinias praktiškai. Žmones, kurie turi finansinių problemų, vienija tam tikri dalykai – dažniausiai tai atidėti mokėjimai, išleisti papildomi pinigai, naudojimasis kreditinėmis kortelėmis, skolos, manymas, kad apie pinigus kalbėti yra gėdinga ir pan.
„Jeigu aš pavalgiau, turiu suplauti indus. Jeigu aš gavau sąskaitą, aš turiu ją apmokėti. Jeigu kažką darau, turiu pabaigti. Nepabaigti darbai tampa sniego gniūžte. Darbų pabaigimas ir optimizavimas itin padeda gyvenime. Kai pradedame valdyti savo pinigus, pradedame valdyti savo gyvenimą, kai pradedame valdyti savo gyvenimą, jaučiame pasitikėjimą savimi, kai tikime savimi, tampame laimingos. O laimingos moterys kuria laimingą visuomenę ir augina laimingus vaikus“, – paskaitą užbaigė L. Dvareckienė.
