Anksčiau dirbusi visai kitoje srityje Saulė išgyveno virsmą. „Ką galiu padaryti, kad būčiau laiminga?“, – klausė savęs. Sprendimai, kuriuos ji priėmė, šiandien virtę saldžiais vaisiais.
Ji24.lt žurnalistė domėjosi ne tik tuo, kas ta oro joga, bet ir moteriškos laimės bei harmonijos paieškomis kartais chaosu virstančiame pasaulyje.
– Saule, kaip susidomėjote oro joga? Ar tai naujovė Lietuvoje?
– Oro joga yra naujovė mūsų šalyje, ir aš esu viena iš tų pradininkų, kuri ją atvežė į Vilnių. Viskas prasidėjo prieš porą metų – tada jau dirbau kalanetikos ir pilateso mokytoja, tačiau jaučiau, kad kažkas mano gyvenime dar turėtų atsirasti, kad pasiekčiau visišką pilnatvę. Netikėtai apsilankiusi viename oro jogos seminare pajutau, kad mane aplankė tikra ekstazė, toks nepakartojamas jausmas, kad vos prisilietus prie šilkinės juostos tapo aišku –radau tai, ko ieškojau.
Pabandžiusi nebegalėjau sustoti – nusipirkau juostas, gavau licenciją ir pasikabinusi jas Vilniuje esančioje studijoje ir pradėjau vesti šias unikalias mankštas.
– Kuo oro joga ypatinga ir kuo skiriasi nuo kitų jogos rūšių?
– Visų pirma, oro jogai skirtos juostos yra labai tankios, sudaro įspūdį lyg būtų šilkinės. Prie jų labai malonu liestis ir jos audžiamos taip, kad išlaikytų net labai didelį svorį – iki 200 kg. Su tomis juostomis ir vyksta pagrindinis „sportas“ – jos pritvirtinamos prie lubų, o visi pratimai daromi ore.
Oro joga apima viską – klasikines jogos pozicijas, pilatesą, kalanetiką, gimnastiką. Integravau ir apjungiau viską, kas įmanoma.
Kuo ypatinga oro joga? Visų pirma, kai kabame žemyn galva, visiškai kitaip atsipalaiduoja ir mūsų kūnas, ir raumenys, ir smegenys. Tie raumenys, kurie buvo įsitempę, spazmuoti (o tokių žmonių, kurie to nepatirtų, beveik nėra, be to, daugelis turi problemų ir su stuburu), patiria tikrą renesansą. Oro joga tiesiog stebuklingai padeda atsikratyti streso ir įtampos, pagerėja kraujotaka visuose kūno raumenyse ir audiniuose, tvarkosi ir vestibiuliarinio aparato nesklandumai.
Galiu pasakyti, kad tai tikrai tiesa vien iš savo patirties – anksčiau negalėjau važiuoti autobusu, plaukti laivu, o šią vasarą plaukiau laivu per dideles bangas ir man nebuvo nieko, jaučiausi puikiai.
Kitas vienas unikaliausių dalykų oro jogoje, kai pasikabini žemyn galva – nors noriu pabrėžti, kad visa treniruotė tikrai nevyksta žemyn galva, – tuomet tu atsiduri čia ir dabar. Neįmanoma galvoti apie darbą, nerimą, nervintis ir kitaip jausti blogas emocijas, kai kabi žemyn galva. Tavo kūnas atsiduria nestabilioje pozicijoje, o tai iš vienos pusės labai malonu, iš kitos – sugrąžina tikruosius kūno pojūčius. Mes ir atsipalaiduojame, ir jaučiame, kaip dirba mūsų gilieji raumenys.
Tam tikros klasikinės jogos pozicijos, kurių taip paprastai nepadarysi, ypač, jeigu nesitreniravai, su oro jogos juosta atliekamos jau pačią pirmą jogos treniruotę.
Namuose galite taip pat užsiimti oro joga, tačiau prieš tai geriau palankyti treniruotes, kad turėtumėte įgūdžių ir patirties. Tinka joga ši ir mamoms su vaikučiais.
Pati pirma pozicija vadinasi kokonas, kai ją darome, apima jausmas tarsi būtum gimdoje – šiluma ir saugumas, kiti net pravirksta, kadangi tai sukelia daug emocinių išgyvenimų. O mažiems vaikams tokiose juostose pasisupti išvis nepakartojama ir naudinga.
– Tačiau iki oro jogos trenerės jūs sukotės visai kitoje srityje. Dirbote vyriškame kolektyve, užėmėte aukštas pareigas. Kaip jūsų gyvenimas apsisuko 180 laipsnių kampu?
– Taip, buvau tikra karjeristė, turėjau didelių ambicijų, dirbau labiau vyriškame kolektyve rinkodaros vadove, sutariau geriau su vyrais nei su moterimis, turėjau tikslų savo gyvenime, kurių labai aiškiau siekiau ir turbūt pasiekiau.
Galiausiai atsidūriau seminare apie emocinį intelektą, kur man atsivėrė akys, lyg būčiau kokį nušvitimą patyrusi.
Tačiau ilgainiui pajutau, kad lyg ir esu labai laiminga, turiu viską, ko noriu, karjera nuostabi, o viduje kažkodėl plytėjo stiprus tuštumos jausmas. Buvo labai sunku dirbti ir daryti karjerą bei derinti santykius.
Man visada prioritetas buvo mokslas, karjera, galimybė būti nuo nieko nepriklausomai, o santykiai – tik antraeilis dalykas, o tai automatiškai sukurdavo nesaugumo ir tuštumos jausmą.
Pradėjau ieškoti, kur galėtų būti mano gyvenimo džiaugsmas, kur galėčiau jį surasti. Tuomet net neįsivaizdavau, kad keisiu savo profesiją. Galiausiai atsidūriau seminare apie emocinį intelektą, kur man atsivėrė akys, lyg būčiau kokį nušvitimą patyrusi. Supratau, kad reikia tobulinti ne tik protą, bet ir emocinį intelektą ir visa tai sujungti nesinešant darbo namo.
Prasidėjo ieškojimai, meditacijos, kol ilgainiui priėjau prie išvados, kad man reikia keisti savo gyvenimą ir darbą. Ir svarbiausia – pamilti save, kaip dar niekad nieko nemylėjau, ir kurti savo unikalų gyvenimą, kurio ir atėjau nugyventi laimingai šiame pasaulyje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lengvo būdo mesti rūkyti Lietuvoje mokantis Evaldas Žvirblis: „Kuo ilgiau ir daugiau rūkote, tuo lengviau ir mesite“
Tai man buvo labai sunku, nes daugelis nepripažįsta tokių pokyčių. Tačiau mano gyvenime tuo metu buvo žmogus, kuris sakė: jeigu tu būsi laiminga, norėdama tai daryti, nestabdyk savęs. Aš visą gyvenimą sportavau, tačiau nebūčiau pagalvojusi, kad tapsiu mokytoja.
Galiausiai atsistojusi prieš žmones vesti mankštos pajutau tikrą gyvenimo ekstazę ir supratau, kad daugiau nieko kitko gyvenime nenoriu daryti – tik treniruoti kitus. Taip atsirado kalanetika, pilatesas ir ieškojimas, kaip visa tai sujungti. Galutinis rezultatas į mano pasaulį atkeliavo oro jogos pavidalu, o dabar dar – ir seminarų vedimu moterims apie laimės ir meilės šaltinį savyje, sujungiant viską kartu su judėjimu.
Noriu dalintis viskuo, ką esu patyrusi, sukaupusi ir sužinojusi. Sunku prognozuoti, kas gali nutikti rytoj. Džiaugiuosi, kad žingeidumas mane veda į priekį.
– Pastaruoju metu vis daugiau žmonių išgyvena virsmą, kai kardinaliai pakeičia savo gyvenimą. Kaip manote, kur slypi to priežastys?
– Mes augame tokioje visuomenėje, kur mums kalama į galvas, kad turime susikurti gyvenimą, kuris užtikrintų mūsų ateitį. Šiuo atveju dažniausiai yra kalbama apie pinigus. O tai savaime siejama su tuo, kad turime gerai mokytis, būtinai daug dirbti, kad būtų kuo daugiau pinigų. Toks spaudimas tave suformuoja, ir tau atrodo, kad tai, ką darai, ir yra tavo gyvenimo kelias bei pašaukimas, kurį kažkiek pakoreguojame reaguodami į savo vidinius pojūčius. Ir dažnai mūsų pasirinkimai karjeros atžvilgiu priimami su didžiausia skuba.
Kai darai viską su meile, finansiniai reikalai dažniausiai savaime susitvarko.
Tačiau kiek aš pažįstu savo aplinkoje moterų, dauguma jų šalia to pagrindinio darbo daro kažką, kas joms teikia malonumą. Manau reikia duoti žmonėms daugiau laiko, kad jie įsiklausytų į save ir savo poreikius, suprastų, ko jiems reikia, ko trokšta. Jeigu žmogus yra dailininkas, jis neturėtų to atsisakyti vardan vadinamosios prestižinės specialybės, ypač, jeigu jaučia, kad tai yra jo kelias.
Kai darai viską su meile, finansiniai reikalai dažniausiai savaime susitvarko. Žmonės pas tave ateina, jeigu tu kuri tai, kam jauti meilę ir aistrą. O jeigu tu nekuri, o tik forsuoji, bandai apsimesti, atsiduri užburtame rate, nes nesi laimingas. Gal dėl to tie virsmai ir pokyčiai šiuo metu vis dažnėja, nes žmonės išsilaisvina ir bando save atrasti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė: „Esu stora, ir tai puiku!“
– O kas jūsų gyvenime pasikeitė, kai pradėjote praktikuoti oro jogą?
– Oro joga duoda naudos ne tik dvasinei, bet ir fizinei sveikatai. Fiziniai pokyčiai labai jaučiami, nes dauguma mūsų dirba sėdimą darbą prie kompiuterio arba laksto pas klientus ir vis tiek paskui sėdi prie darbo stalo. Dėl to kamuoja sąnarių uždegimai, juosmens dalis kenčia, išvaržos prasideda dėl nejudrumo, o oro joga – tai viso kūno, nugaros ištempimas, įsitempusių raumenų atpalaidavimas. Man labai patinka gimnastika, todėl įtraukiau ir jos pratimų į oro jogą.
Žmonės, kurie lenkdamiesi negalėdavo pasiekti rankomis žemės, dabar gali beveik padaryti špagatą. Labai malonu pamatyti savo kūno galimybes, kurios prasiplečia 50–80 proc.!
Kitas dalykas – mano mokiniai peržengia fizines ir psichologines baimes. Tarkime, ateina tie, kurie labai bijo aukščio. Nors pratimai nėra atliekami labai aukštai, tačiau tas nusileidimas žemyn galva kai kuriems tampa tikru psichologiniu išbandymu, per kurį reikia perlipti. Vieni įveikia lengvai tokias baimes, kitiems turiu padėti pajusti saugumą ir malonumą. Galiu drąsiai teigti, kad oro joga padeda susidoroti su psichologiniais ir fiziniais barjerais emocine prasme.
Taip pat, kaip jau minėjau, vestibuliarinio aparato sutrikimai, palankius oro jogą, tarsi ranka nuimami. Vieniems užtenka mėnesio, kiti rezultatus pajaučia po trijų.
Labai sustiprėja vidiniai raumenys. Šiaip dažniausiai yra treniruojami išoriniai, o čia viskas prasideda nuo vidaus į išorę, ir kūnas tampa labai gražus, plastiškas, lankstus, jis tiesiog išsilaisvina.
Oro joga tinka ir tiems, kurie skundžiasi šaltomis rankomis ir kojomis – kraujotaka suaktyvėja, taip pat dingsta nuotaikų kaitos ir svyravimai, atkeliauja vidinis nusiraminimas, kurio labai trūksta.
Ir visgi svarbiausia tai, kad atsiduri čia ir dabar, o tai ir yra tikroji meditacija atmerktomis akimis. Kitose mankštose to taip lengvai nepadarysi, nes ant kilimėlio gulint daug lengviau pabėgti mintimis.
– Esate ir mitybos specialistė. Kaip pati maitinatės ir ką patartumėte kitiems?
– Nors visą gyvenimą džiaugiuosi puikiais genais – svorio niekada nereikėjo mesti, tačiau turėjau kitą problemą – buvau alergiška. Alergiška esu ir dabar, tačiau ta alergija yra labai stipriai pažabota ir nesukelia rūpesčių.
Ir visgi svarbiausia tai, kad atsiduri čia ir dabar, o tai ir yra tikroji meditacija atmerktomis akimis.
Mano kelias prasidėjo prieš 17 metų, kai ieškojau visokiausių mitybos planų, kuriuos galėčiau pritaikyti savo gyvenime, skaičiau tradicinės ir netradicinės medicinos knygas. Norėjau sužinoti, kas gerai mano kūnui, kaip maistas veikia ląsteles. Man reikėjo faktiško pagrindimo, kad žinios nebūtų tik beletristika ir pamąstymai – jeigu Madonna taip maitinasi, vadinasi, tiks ir man.
Ieškojimai ir buvo tokie, kad pereičiau prie intuityvaus valgymo. Tam prireikė ir išsivalyti organizmą, t. y. atsisakiau pieno, cukraus, alkoholio, gliuteno ir kitų man netinkamų produktų, kad kūnas taptų švarus. Tačiau toks apsivalymas – tai ne badavimas. Mano nuomone, badavimas turėtų būti taikomas tik su gydytojo priežiūra, kai yra nustatoma, kad tai tikrai reikalinga.
Mityba mano gyvenime – nr. 1. Aš valgau labai daug riešutų, įvairiausių sėklų, vaisių, daržovių, žiemą darausi įvairius troškinius, rytais – košes. Labai mėgstu žaliuosius sveikuoliškus kokteilius, tačiau jie žalieji ne tik dėl žalumynų, bet labiau dėl sudedamųjų sveikų dalių.
Mano mėgstamiausias susideda iš ispaninių šalavijų sėklų, migdolų, dygliuotųjų ožerškio uogų, saulėgrąžų, linų sėmenų, taip pat į kokteilį įpjaustau bananų, kivių, obuolių, galima dėti avokado. Viską sutrinu, tačiau ne iki vientisos masės, o kad turėčiau ką kramtyti, ir būtinai įsidedu spirulinos ar bet kokio kito supermaisto, kuris turi daug vitaminų ir mineralų.
Galiu pasakyti, kad gerdama tokį kokteilį rytais ir vartodama supermaistą, aš sintetinių vitaminų negeriu jau daug metų ir neprisimenu, kada būčiau sirgusi.
Neįvardinčiau savęs kaip vegetarės ar žaliavalgės. Mėsą valgau, tačiau tai nėra kasdienis mano racionas. Kadangi valgau intuityviai, įsiklausau į savo kūną, būna, kad pajaučiau, jog noriu mėsos. Be abejonės, renkuosi ne hormonais prifarširuotą, bet kuo sveikesnę mėsą, pavyzdžiui, ekologišką triušieną, žvėrieną.
Lygiai tokia pati situacija su žuvimi – kadangi valgau labai daug supermaisto, ten ir taip didelis kiekis omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, didelio poreikio jai nejaučiu. Tačiau retsykiais dėl skonio paįvairinimo skanauju. Manyčiau – esu intuityvi valgytoja (juokiasi).
TAIP PAT SKAITYKITE: 100-metė Marcelė Kuizaitienė: „Labai laukiu pavasario – kad galėčiau sode pakabinti dovanotas sūpynes“
– Ar pastebite, kokias didžiausias mitybos klaidas darome?
Tik dėl to, kad mes gyvename tokioje chaotiškoje būsenoje ir negirdime savęs, labai dažnai jaučiamės nelaimingi.
– Dėl nereguliaraus valgymo, skubėjimo, įtampos ir streso mes suvartojame labai daug saldumynų – baltojo cukraus, kuris labai dažnai maišomas miltais. Dar lietuviai vartoja nemažai pieno produktų. Aš pastarųjų nevartoju labai daug metų, kadangi man jie sukelia alerginę reakciją.
Manau, kad šviežias pienas suaugusiojo organizmui jau nėra reikalingas. Jeigu kūnas toleruoja pieno baltymą, tai galima kartais suvalgyti varškės ar jogurto, tačiau jeigu ne, galite jausti nemalonius pojūčius žarnyne.
Tokiu atveju, kad išsiaiškintumėte, kas dėl to kaltas, pabandykite išbraukti vieną produktą iš raciono kelioms savaitėms ir stebėti, kaip tai veikia jūsų kūną. Vėliau galite sugrįžti prie to produkto ir vėl atsižvelgti į savo savijautą, kad atsirinktumėte, kas jums tinka, o kas ne.
Taip pat šiuolaikiniai žmonės geria labai daug kavos ir dažniausiai su pienu. Kūnas jau negali patempti tokių apkrovų, o mes jį kaip tą arklį su rimbu plakam iki nukritimo. Tai tiesiog žiauru, kai neklausome savo kūno ir neduodame jam atsipūsti bei nepamaitiname tuo, kas jam būtina.
– Seminaruose kalbate ir apie vidinę moters savijautą. Visos norime būti laimingos. Kaip manote, kur slypi harmonijos paslaptis?
– Jūs turite atsigręžti į save. Sustoti ir padaryti pauzę. Laimės mes ieškome išorėje, tačiau iš tikrųjų ji yra viduje. Tik dėl to, kad mes gyvename tokioje chaotiškoje būsenoje ir negirdime savęs, labai dažnai jaučiamės nelaimingi. Siūlau pradėti bent nuo 5–15 minučių ramybės – atsisėsti, nusiraminti, atsipalaiduoti ir užduoti sau klausimą: ką aš galiu padaryti šiandien, kad būčiau laiminga? Tik tiek. Tačiau tai galingas ginklas jūsų rankose, nes nuo šio klausimo ir prasideda visi virsmai. Kuo toliau, tuo labiau norėsis pabūti šioje ramybės oazėje.
Rezultatus galite pajausti jau po savaitės, nes tai duoda postūmį ieškoti ir keisti savo gyvenimą. Tai gali būti pokalbis, seminaras, bendraminčių atradimas, knygos... Kas susiję su knygomis, tai perskaityti viena, o pritaikyti gyvenime – kas kita. Sustojimas ir įsiklausymas į save, savo vertybių, norų žinojimas – tikrai svarbu.
Dažniausiai tos vertybės, kai savęs neklausome, būna primestos tėvų bei visuomenės ir susijusios su socialiniu gyvenimu, darbu. Kalbame apie tai, kaip pasiekti, kaip turėti, o laimės pojūtis slypi asmeniniame gyvenime, todėl reikėtų galvoti, kaip patirti, kaip tuo mėgautis. Nes pinigai ir yra skirti būtent tam – savo norų įgyvendinimui. Ir jeigu mano noras yra keliauti, pažinti pasaulį ir kultūrą, skanauti dar neragauto maisto, bendrauti ir susipažinti su nepažįstamaisiais, dirbti reikėtų ne tik tam, kad išgyventum, bet ir galėtum realizuoti savo poreikius, kurie teikia laimės.
Mes neturėtume taikytis prie savo tėvų ar kitų žmonių gyvenimo modelio. Jeigu moters mama visą gyvenimą dirbo ir pinigus skirti kelionėms jai atrodė nesąmonė, nereiškia, kad turėtume elgtis taip pat. Tada net pačios nesuprasime, kodėl esame nelaimingos, nes pačios sugeriame viską iš tėvų ir taip gyvename. Šiuo atveju kiekviena turi atrasti jai džiaugsmą teikiančius dalykus ir už tai prisiimti atsakomybę.
– Atrodo, kad pasaulyje viskas kuriama, jog turėtume daugiau laiko sau. Tačiau iš tikrųjų to laiko beveik nelieka, kaip ir harmonijos, kurią išbarstome. Kaip moteriai išsilaikyti tokioje konkurencingoje kovoje?
– Vienas iš svarbiausių dalykų – jausti save. Patarčiau turėti prioritetus savo gyvenime. Esame susikoncentravę tik į pinigus ir labai dažnai nerimaujame, kaip išgyvensime, o jeigu dar auginame vaikelį ir dirbame, atrasti balansą tikrai nėra lengva. Vyro vaidmuo šiuo atveju ne ką mažiau svarbus, tačiau nereikia tylėti, būtina su meile garsiai išsakyti, ko jums reikia ar trūksta. Jeigu nekomunikuojame ir nepasakome apie savo jausmus, šiuolaikiniai vyrai dažniausiai to ir nesupranta.
Neužmirškite savo poreikių, pojūčių ir pomėgių, kadangi tai padeda pajausti, ko jums reikia, kuria laimės jausmą, padeda atsipalaiduoti ir sudėlioti tai, ką mes kasdien išbarstome.
Chaosas prasideda tada, kai darome daug darbų vienu metu. Kai esame darbe – ten ir dirbkime, spręskime problemas ir kitaip panaudokime savo įgūdžius, įkinkykime protą, realizuokime save. Kai grįžtame namo, tuomet persijunkime ir pagalvokime, kad dabar mes pareiname į kitą erdvę – į savo asmeninį gyvenimą, kuriame nėra darbo. Vadinasi, nebereikia ir kaukių, kurias esame užsidėję, demonstruodami savo šaunumą.
Namų slenkstį peržengusi darbuotoja turėtų virsti moterimi ir pagalvoti, ką ji gali sukurti savo viduje ir namuose, kad ta harmonija klestėtų. Tada nė vienas šeimoje nepajaus chaoso, kadangi iš tikrųjų tą chaosą patys ir sukuriame.
Namai tebūna šventa erdvė, kurioje patirtumėte nusiraminimą, harmoniją, ramybę, jaukumą ir intymumą. Be to, patarčiau kiekvienai moteriai turėti hobį, kad ir patį mažiausią – gal kažkuri mėgsta piešti, kita megzti, trečia skaityti. Neužmirškite savo poreikių, pojūčių ir pomėgių, kadangi tai padeda pajausti, ko jums reikia, kuria laimės jausmą, padeda atsipalaiduoti ir sudėlioti tai, ką mes kasdien išbarstome.