Mama – brangiausias žmogus, kurį turiu. Esu labai patenkinta, kad turiu tokią progą parašyti laišką ir papasakoti mūsų istoriją bei tuo pačiu jai už viską padėkoti.
Netekome tėčio, kai buvome dar visai mažutės, mama viena mus, keturias mergaites, užaugino. Nepaisant to, ji mums atidavė viską, kas geriausia.
Išauklėjo ji mus geromis panelėmis, įskiepijo pačias doriausias vertybes. Dvylika metų ji dirbo diena iš dienos mažoje parduotuvėlėje, kad galėtų mus išlaikyti, suteikti mums viską, ko tik reikia, ir išleisti mus į gyvenimą. Ji vienui viena mus augino, bet mes turėjome viską, nes ji mums tai suteikė.
Tu mums atstojai net ir taip skaudžiai prarastą tėtį, Tavo meilės užteko mums visoms keturioms, ir mylėjai mus visas vienodai. Visuomet viską mums atiduodavai, o pati likdavai be nieko. Pradedant apsirengimu ir baigiant pačiais būtiniausiais daiktais.
Milijonų mums ir nereikėjo, svarbu buvo tai, kad visos esame kartu – laimingos ir sveikos.
Pamenu, kaip mama išleido pirmąją sesę baigus universitetą į Vokietiją mokytis. Mama kiekvieną mėnesį siųsdavo jai savo uždirbtus pinigėlius, kad ji galėtų ten pradėti mokslus ir kurti savo gyvenimą.
Aš dar ir dabar savo mamai kartoju, kad ji tikriausiai atiduotų mums paskutinius pinigus ir visa kita, kad tik mums būtų gerai ir kad mes gyventume patogiai.
Vienai išauginti keturias mergaites juk tikrai nelengva. Tiek visko reikėjo, ir Ji tai padarė, išaugino ir mums viską suteikė. Niekad pinigėlių daug neturėjom, bet visuomet viena kitai sakydavome, kad užtenka tiek, kiek turime. Milijonų mums ir nereikėjo, svarbu buvo tai, kad visos esame kartu – laimingos ir sveikos.
Visuomet galvoju, Mama, kaip tu viena ištvėrei, iš kur tiek stiprybės ir jėgų Tu turėjai? Dabar mes jau kiekviena gyvename savo gyvenimus, bet visuomet, kiekvieną dieną skambiname savo mylimiausiai ir geriausiai Mamai, visuomet ją lankome ir niekada jos nepaliksime, visuomet ja rūpinsimės, ją globosime bei padėsime.
Rašau šį laišką, ir ašaros byra, ne dėl to, kad kažkas blogai, o todėl, kad Tu, Mama, esi nepakartojama ir nuostabi.
Brangioji Mama, aš dabar pati turiu vaiką ir, kai man būna sunku ar kažkas nesiseka, aš visuomet prisimenu Tave, Tavo stiprybę ir pasiaukojimą. Ir tuomet suprantu, kad man viskas gerai, nes aš turiu vyrą, kuris man padeda auginti sūnų, o tu sugebėjai viena mus keturias išauginti ir nepalūžti.
Baigdama laišką, noriu tarti: „Ačiū Tau, Mama, kad mums atidavei viską, kas geriausia. Ačiū, ačiū ir dar kartelį ačiū“.
