Robertas pasidalijo savo mintimis ir laišku su 15min GYVENIMAS redakcija.
Geri darbai – prasmingi
„Norėčiau, kad įteiktumėte kalėdinę dovaną, parodydami dėmesį kukliai moteriai, beveik 20 metų darančiai didelius gerus darbus psichikos negalios ir paauglių srityse. Tai Jolanta Stankūnienė, Kauno klubo „Likimo draugai“ vadovė (www.likimodraugai.lt) ir Kauno Santaros gimnazijos socialinė pedagogė.
Net ir gero žmogaus daromi geri darbai kartais sunkiomis minutėmis atrodo beprasmiški. Tokiam žmogui reikia ir visuomenės moralinio palaikymo, ir dėmesio, kad šie geri darbai prasmingi“, – rašo Robertas.
Jis pastebi, kad žmonės su psichikos negalia – labiausiai diskriminuojama neįgaliųjų grupė.
„Darbas šioje srityje, kai didelė visuomenės dalis priešiškai nusiteikusi šių neįgaliųjų atžvilgiu, yra tikrai sudėtingas. Tai greičiau savanoriškas altruizmas pagal pašaukimą, atimant dėmesį ir laiką iš šeimos artimųjų ir skiriant jį psichikos neįgaliesiems. Tokiomis sąlygomis reikia išlikti pozityviu, optimistišku, dėmesingu, atrasti beveik iš šimto ar pusšimčio neįgaliųjų tuos, kuriems šiandien labiausiai skauda. Ši kukli moteris pasižymi ir tuo, kad atlieka prasmingus darbus savižudybių prevencijos srityje.
Jolanta, dirbdama Kauno Santaros gimnazijos socialine pedagoge, sukūrė ir vykdo projektą „Lyderių kompasas“, kuris pripažintas unikaliu, todėl būtina juo dalintis ir skleisti kitose švietimo įstaigose.
Kiek per įvairius užsiėmimus praleista savaitgalio naktų gimnazijos sporto salėje, bandant šiuolaikinį internetinį paauglį nustebinti ir sudominti, pažadinti jo smalsumą, žingeidumą ne virtualiais dalykais, o žmogiškais, realiais! O juk tai pedagogams padaryti vis sunkiau ir sudėtingiau!
Kiek be papildomo užmokesčio apvažiuota kitų mokyklų ir gimnazijų, apmokant kitus pedagogus ir moksleivius ieškoti netradicinių būdų skleisti šviesą Lietuvos vaikams ir paaugliams...
Jolanta Stankūnienė nėra gavusi nei medalio, nei Kauno Gerumo kristalo už gerus darbus. Tačiau tikiuosi, kad jai parodytas dėmesys bent dalinai atpirks neatperkamus dalykus“, – sako Robertas.
Ši kukli moteris pasižymi ir tuo, kad atlieka prasmingus darbus savižudybių prevencijos srityje.
Skatina paauglius bendrauti, atsiskleisti
Jolanta Stankūnienė sako, kad geri darbai daromi savaime, nes ji labai myli savo darbą ir tai yra jos gyvenimas.
„Likimo draugams“ jau 20 metų – tuo įkūrimo metu buvau tiesiog šalia, norėjau padėti, tačiau, kad liksiu visam laikui – negalvojau. Tačiau per tuos metus matau, kad klubo nariai gali padaryti labai daug, jiems tereikia patarti, įkvėpti pasitikėjimo.
Kalbant apie darbą su neįgaliaisiais, man patinka, kai žmonės džiaugiasi, kai jiems gera, kad jie ateina, mokosi, turi įvairių norų. Pavyzdžiui, turintys psichinę negalią dažnai yra uždari, nepasitiki, sako, gyvenantys tarsi už stiklo – gyvenimas teka pro šalį. Užtai, kai jie ateina – tai yra didžiausias mano darbo įvertinimas“, – sako Jolanta.
Juokaudama ji tęsia, kad vaikai jau užauginti, neturi ką veikti, todėl laiką skiria padėdama kitiems.
„Man visada įdomu tai, kas yra nauja, neišbandyta, nepatirta. Gal ir į neįgaliųjų sferą atėjau dėl to, kadangi iki to laiko neturėjau jokios patirties šioje srityje ir man buvo labai įdomu, ką jie galvoja, kuo gyvena.
Kadangi dirbu gimnazijoje, ten susiduriu su daugybe iššūkių. Yra vaikų, kuriuos sunku sudominti, o juos stebėdama pamačiau, kad labiausiai jiems trūksta bendravimo, kuris padėtų pažinti save, kad reikia išmokti įveikti nepasitikėjimo jausmą ir mokytis bendrauti.
Juk dauguma paauglių individualistai. Kartu su kolege psichologe įkūrėme „Lyderių klubą“. Šeštadieniais renkamės ir bandome pažinti savo asmenybę, išmokti pasakyti savo nuomonę, nebijoti, dalyvauti renginiuose, kurti, geriau sutarti artimoje aplinkoje“, – pasakoja J.Stankūnienė.
Jolantos veikla – savanoriška, užtat į priekį labiausiai veda paprasčiausia padėka ir šypsenos. „Kai matai, kad žmonės renkasi, ateina, vadinasi, vertina tavo darbą – to man užtenka. Tai man didžiausias džiaugsmas, kad galiu padėti kitiems.
Mokykloje vaikai visada gali paprašyti mano pagalbos, ateiti pasikalbėti, o jeigu pati matau, kad reikia vaikams padėti, visada pasisiūlau. Aš ir dirbu būtent dėl šito – tai mano darbas, pašaukimas. O kai patinka tai, ką darai, yra labai gera. Aš kiekvieną dieną į darbą einu kaip į šventę.“
VISAS GERŲ DARBŲ ISTORIJAS RASITE PASPAUDĘ ČIA.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el. paštu buvaugeras@15min.lt (turi būti nurodytas vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotrauka arba video).
Istorijas bei jų herojus galite siūlyti iki š. m. gruodžio 16 d. Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!