Oris.lt vadovas Saulius Tamulevičius pasakoja apie skirtingas šildymo sistemas ir jų privalumus bei trūkumus.
Kieto kuro katilus išstums šilumos siurbliai?
Prieš keletą metų kieto kuro katilai buvo populiarūs ir perkami, o štai dabar jų įrengimas drastiškai sumažėjęs. Kitaip tariant, kūrenimas malkomis, briketais ar kitu kietu kuru jau eina užmarštin, kad ir kaip tai būtų iš pirmo žvilgsnio ekonomiška.
„Kieto kuro katilų parduodama vis mažiau, – sako S.Tamulevičius. – Iš ekonominės pusės vertinant, kūrenimasis malkomis ir kitu kietu kuru yra pigiausias pasirinkimas, tačiau darbo įdėti reikia daug.
Kalba eina apie kieto kuro sandėliavimą, jo paruošimą, jeigu kūrenatės malkomis, reikia kaminą prižiūrėti, o brangiausios – tai laiko sąnaudos, kadangi reikia tam skirti savo laiką.
Daugelis žmonių vėliau kieto kuro katilus adaptuoja ir pritaiko jiems granulinius degiklius, kurie yra patogesni naudoti.
Daugelis žmonių vėliau kieto kuro katilus adaptuoja ir pritaiko jiems granulinius degiklius, kurie yra patogesni naudoti. Tačiau net ir granuliniai degikliai arba katilai vėliau keičiami šilumos siurbliais arba dujiniais katilais, kadangi granules reikia sandėliuoti ir pan.“, – sako specialistas.
Jis tikina, kad kieto kuro ir granuliniai katilai yra išstumiami iš rinkos ir perkami vis rečiau, o ir įvertinus visas išlaidas, skirtas šildymo sistemos ir katilinės įrengimui su šiais katilais, kaina gali būti panaši kaip ir įsirengiant šilumos siurblį.
Šilumos siurblys – patogus ir komfortiškas pasirinkimas
Galima sakyti, kad pigiausia šildytis kietu kuru, jeigu žmogus neskaičiuoja savo laiko, kurį jam kasdien teks skirti šildymui, trunkančiam apie 7 mėnesius.
„Laiko atžvilgiu, tai brangiausias pasirinkimas, – tikina specialistas. – Todėl dabar masiškai populiarėja oras-vanduo šildymo sistema – prieš kelerius metus įvyko lūžis, ir žmonės noriai renkasi tokį šildymo būdą.
Oras-vanduo šildymo sistemą įrengti pigiau nei geoterminį šildymą, tačiau jo eksploatacija bus kiek brangesnė už geoterminio, nors labai nežymiai. Geoterminis šildymas atsipirks tik po 40 metų, tačiau per tuos metus tą siurblį reikės bent kartą pakeisti, vadinasi, atsipirkimas labai miglotas, kadangi teks investuoti į įrangą ir eksploataciją“, – sako specialistas.
Yra keli būdai, kaip įrengiamas geoterminis šildymas: galima 1,80 m gylyje įkasti vamzdyną ir pakloti tam tikrą plotą arba gręžti gręžinius – tai pats populiariausias būdas - ir įleisti vamzdynus daugiau kaip 60–100 m gylyje.
Tų gręžinių, atsižvelgiant į namo plotą, reikia skirtingo skaičiaus, gali būti ir trys, ir daugiau. Standartiniam namui (apie 100 kv. m) toks geoterminio šildymo įrengimas kainuotų apie 11–12 tūkst. eurų.
Oras-vanduo šildymo sistema veikia panašiai, tačiau nereikia daryti jokių gręžinių, šiluma išsunkiama iš oro ir ji naudojama namų bei vandens šildymui. Įsirengti tokią sistemą kainuotų dvigubai pigiau nei geoterminį šildymą, t. y. apie 6 000 tūkst. eurų. tačiau metinės išlaidos šildymui būtų kiek didesnės nei geoterminiam šildymui.
Toks šildymas tinka ir namui, kotedžui, ir butui, loftui ir pan. Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu, o ir triukšmo beveik nėra, nes naudojamos šiuolaikinės technologijos.
Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu.
Dujinio šildymo privalumai
„Jeigu kalbėtume apie eksploataciją ir pigumą, tai pirmoje vietoje būtų kieto kuro katilai, antroje – geoterminis šildymas, trečioje – oras-vanduo, ketvirtoje – granulinis arba dujinis šildymas, – sako specialistas. – Dujinis šildymas – vienas iš senesnių ir visiems žinomų šildymosi būdų, kuris yra švarus ir patogus.
Kalbant apie įrengimo kainą, jeigu yra iki pastato atvestas įvadas, puiku, nes kitu atveju, tenka viską įsirengti nuo... iki. Tuomet patarčiau galvoti, kas labiau apsimoka, nes palyginti su šilumos siurbliu, dujinis katilas neturi vėsinimo funkcijos, o įrengimo kaina būtų vos pigesnė, jeigu skaičiuotume su darbais ir įranga, nei šilumos siurblių“, – pasakoja S.Tamulevičius.
Jeigu pastatas yra naujas ir kokybiškas, tuomet šildymas galėtų metams kainuoti (apytiksliai 100 kv. m namui): dujos – 370 eurų; medžio granulės – 340 eurų; oras-vanduo šilumos siurblys – 290 eurų; geoterminis šildymas – 220 eurų; kieto kuro katilas naudojant beržines malkas – 220 eurų.
O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80–100 proc. daugiau atsižvelgiant į šildymo sistemos rūšį, t. y. mažiausiai dvigubai daugiau.
Grindinis šildymas ar radiatoriai ir naujovės
Anksčiau buvo sunku žmones įtikinti rinktis grindinį šildymą, tinkantį visoms dangoms, galimą įrengti visuose kambariuose, apšildant iškart visą plotą, o dabar to daryti nebereikia, gyventojai jau patys nori šildomų grindų.
Daugelis pamatė, kad privalumų yra daug, todėl, pasak specialisto, dabar maždaug 95 proc. žmonių renkasi grindinį šildymą, o radiatorių atsisako, kadangi jiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei šildomoms grindims.
„O kuo žemesnė temperatūra, tuo žemesnės eksploatacijos išlaidos, vadinasi, tai yra didelis privalumas ir komfortas. Dabar skverbiasi ir dar vienas šildymo būdas – tai yra lubinis ir sieninis šildymas (jis brangesnis nei grindinio šildymo įrengimas) – sienos ir lubos gali būti šildomos ir šaldomos.
Dabar skverbiasi ir dar vienas šildymo būdas – tai yra lubinis ir sieninis šildymas.
Tai padeda išlaikyti klimatines sąlygas – žmogaus kūno temperatūra yra maždaug 37 laipsniai ir dėl tokio šildymo patiria mažesnius pokyčius, praranda mažiau energijos, kadangi ta temperatūra yra pastoviai palaikoma“, – sako specialistas, pabrėžiantis, kad tiek radiatorius, tiek grindinį šildymą įrengti kainuoja panašiai, tačiau patogumo ir komforto lygis yra visai kitas. Be to, grindiniam šildymui tinka bene visos dangos ir paviršiai.
Tiesa, net ir senoviniai ketaus radiatoriai gali tikti modernioms ir naujoms šildymo sistemoms, sako S.Tamulevičius.
„Viskas priklauso nuo finansinių dalykų. Jeigu žmogus negali sau leisti naujų, galima pritaikyti ir senus radiatorius, tačiau tai priklauso nuo situacijos. Nauji radiatoriai ne tik dailesnio dizaino, bet ir plonesni, labiau linkę atiduoti šilumą“, – pasakoja specialistas.
Jis pataria šildymo sistemas įsirengti žiemos ar ankstyvo pavasario metu, kadangi tuo metu meistrai būna laisvesni, vėliau, įpusėjus pavasariui, vasaros laiku didėja kainos ir specialistų užimtumas.
