2022 04 05

Ruoniukams pamestinukams – saugomų augalų vardai

Lietuvos jūrų muziejuje jau gydoma dvylika šiemet pakrantėje rastų Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Paprastai pavasarį į muziejų atvežama net pora dešimčių sergančių ir nusilpusių ruoniukų iš Lietuvos pajūrio.
Ruoniukams pamestinukams šiemet siūloma suteikti saugomų augalų vardus.
Ruoniukams pamestinukams šiemet siūloma suteikti saugomų augalų vardus. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų besirūpinantis šiais mažyliais, sako, kad tai – dar tik pradžia. Ruoniukų galime sulaukti dvigubai daugiau.

2022 m. Lietuvos respublikos seimo – paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliams skiriamas ypatingas dėmesys. Dabar rasti ruoniukai – dar bevardžiai. Vardai šiemet bus renkami Vilniuje.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukas pamestinukas
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukas pamestinukas

Prie šios akcijos prisijungė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, rytoj, balandžio 6 d., 12 val. kviečianti į ruoniukų vardų rinkimo konkurso pradžios renginį Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius).

Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydymui į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radimvietę. Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės. Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A.Grušas ėmė taikyti žemaitišką šnektą, pavadinant globotinius. Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas).

Šis A.Grušo dėmesys tarmei paskatino Lietuvos jūrų muziejų rengti vardų konkursus etnografiniuose Lietuvos regionuose. Prieš dvejus metus konkursas startavo Žemaitijoje, o pernai vyko Aukštaitijoje.

Gyvūnų gerovės metų minėjimas šią vardų rinkimo kelionę paįvairins ne tik tarmių, bet ir gamtos pažinimu.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukas pamestinukas
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukas pamestinukas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlymu, moksleiviai rinks ruoniukams vardus iš saugomų augalų pavadinimų, augančių Lietuvoje.

„Taip vaikai sužinos daugiau ne tik apie Baltijos pilkuosius ruonius bei jiems gresiančius pavojus, bet ir susipažins su retais ir nykstančiais augalais, kuriuos reikia saugoti“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė. Ji taip pat pridūrė: „Ar gi negražus vardas ruoniukui būtų Klumpaitė ar Garbenis?“

Renginyje Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre vyks susitikimas su daugiau nei šimtą ruoniukų išgelbėjusiu biologu A.Grušu. Jis pirmasis ir pradėjo gydyti pajūro ruoniukus. Susitikimo metu biologas papasakos, kaip keičiasi Baltijos jūra, kokie pavojai ruoniams joje slypi, ir kaip turi elgtis žmogus, kad Baltijos jūra liktų saugiais namais šiems gyvūnams.

„Ruoniai – tikrieji Baltijos šeimininkai, o ne mes“, – tvirtina A.Grušas, sužeistiems, išsekusiems ruonių jaunikliams tampantis ir mama, ir tėčiu tol, kol jie sustiprėja ir iškeliauja atgal į jūrą.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Arūnas Grušas
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Arūnas Grušas

Kartu su A.Grušu į Vilnių atvyksta ir muziejaus edukatorių komanda. Ji moksleivius pakvies į edukacinius užsiėmimus „Kas Baltijoje gyvena“ ir „Vandens gyvenimo linija“.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vardų, tinkamų ruoniukams, lauks iki balandžio 30 d. Vienas žmogus gali siūlyti du vardus – patelei ir patinėliui. Vardus bus galima atsiųsti elektoriniu paštu lankytojucentras@vstt.lt, nurodant savo vardą pavardę, telefono numerį, arba atnešti užrašytus pasiūlymus tiesiai į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą.

Gegužę ruoniukams jau bus suteikti vardai. Birželį Lietuvos jūrų muziejus kvies į fotografijų, kuriose užfiksuoti šių metų ruoniukai, parodą Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre. Kartu bus apdovanoti ir ruoniukų krikštatėviai.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka – ne kiekvienas gyvūnas gauna antrą šansą gyventi.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukas pamestinukas
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Ruoniukas pamestinukas

Rūpintis Baltijos pilkaisiais ruoniais Lietuvos jūrų muziejui padeda Aplinkos ministerija. Ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamas elektrožūklės bandymams. Gyvūnų reabilitacijos centras turi būti atidarytas rudenį.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų