„Atvažiuoja kuinas, o išvažiuoja žirgas“
Palangos sveikatingumo centro direktorius Aleksas Patapavičius teigia, jog sveikatinimo programa siūloma visiems, sulaukusiems pensinio amžiaus ir norintiems puikiai praleisti laiką Palangoje.
„Dirbame šeštus metus ir jau išgryninome programas, kurias siūlome svečiams: galima rinktis 7–10 dienų sveikatingumo stovyklą arba naują sveikatinimo paslaugą – Aktyvios senatvės namai.
Ši paslauga suteikia galimybę vyresnio amžiaus žmonėms ilsėtis ir sveikatintis nuo 1 iki 9 mėnesių. Kiek laiko jie nori praleisti Palangoje, sprendžia patys. Senjorai gali rinktis ir poilsį su pertraukomis: tarkim, pailsi kelis mėnesius, grįžta namo sutvarkyti reikalų kelioms savaitėms ir vėl atvyksta į Palangą.
Daugeliui gali atrodyti, jog veikiausiai toks poilsis su sveikatinimo programa kainuoja kosminius pinigus. Tačiau pabandykime paskaičiuoti: mėnuo kurorte už 770 eurų su maitinimu, manau, tikrai įperkama paslauga, ypač, jeigu poilsį tėvams ir seneliams nusprendžia padovanoti artimieji. O štai 8 dienų stovykla kainuoja nuo 250 eurų – suma priklauso nuo to, kokiame kambaryje norėsite gyventi – dviviečiame ar keturviečiame. Senjorai dabar aktyvūs, kiti netgi būdami pensijoje dirba, tad susitaupyti sveikatingumo stovyklai kurorte tikrai nesudėtinga“, – sako A.Patapavičius.
Anot pašnekovo, senjoras stovykloje taip pat gauna patikimų žinių apie sveiką gyvenseną ir mitybą, būna apsuptas bendraminčių. Aktyvios senatvės namai padeda atgauti jėgas, suteikia energijos ir gal netgi įkvėpti keisti gyvenimo būdą.
„Turėjome žmogų su vaikštyne, tačiau jau po savaitės senjorai įkalbėjo priemonę stumti į šoną, judėti pačiam, o dar po savaitės žmogus ir lakstyti pradėjo. Buvo gera jį matyti laimingą ir savimi pasitikintį.
Kiti žmonės mano, jog esame kokia sekta, kažkaip paveikiame senjorus, tačiau jokios paslapties čia nėra, tik mokslas ir juo grįstos žinios. Mes centre dažnai pajuokaujame, kad pas mus žmogus atvažiuoja kuinas, o išvažiuoja žirgas. Tai be galo džiugina, matome savo darbo prasmę“, – pasakoja senjorams aktyvų poilsį siūlantis A.Patapavičius. Jo suburtoje komandoje dar dirba masažuotojai, kūno kultūros treneris, jogos trenerė, sveikos gyvensenos lektorė ir kt.
Svarbiausia – mityba ir judėjimas
Palangos sveikatingumo centro vadovas A.Patapavičius teigia, jog per 10 dienų suformuoti naujus įpročius galima, tačiau esminis klausimas, ar pats žmogus jų nori ir siekia.
„Tai turi tapti gyvenimo būdu. Pirmiausia ir svarbiausia – mityba. Turime paneigti mitus, kas yra sveika. Sakoma, valgykite vaisių, košių, troškintų daržovių – būsite sveiki ir gerai jausitės. Bet pažiūrėkime: žalios morkos glikeminis indeksas 25, troškintos – jau 85. O juk visi išvardyti produktai pasižymi aukštu glikeminiu indeksu, t. y. turi daug cukraus, o kur jo gausa – ten bėda, ligos. Kai suvalgome tokio maisto, kraujyje kyla gliukozė, kuri išprovokuoja išskirti didelius kiekius insulino. Taigi turime kažkada padaryti pertrauką ir pasimaitinti kitaip.
Todėl stovykloje siūlome vegetarinę mitybą; 5–7 dienų pakanka, kad organizmas persitvarkytų ir vėl galėtų harmoningai funkcionuoti. Kokie pokyčiai? Mūsų svečiai pastebi užplūdusią energiją, geresnį miegą, pakilesnę nuotaiką. O tai labai svarbu, jei senjoras nori jaustis ne našta, o visaverčiu visuomenės nariu“, – tikina sveikatingumo centro vadovas.
Specialistai visiškai pereiti prie vegetarinės mitybos nepataria, tačiau rekomendacijų senjorams pateikia. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į angliavandenių vartojimą – rinktis žemo glikeminio indekso produktus ir vengti tų, kurie turi daug cukraus.
Anot A.Patapavičiaus, antras svarbus dalykas – judėjimas. Programa taip sudėliota, kad per 7–8 dienas senjorai nueina 100 kilometrų visiškai to nepastebėdami ir nepersistengdami. Mankšta, pasivaikščiojimas prie jūros, maudynės (kas nori), įvairūs užsiėmimai, šiaurietiškas ėjimas...
„Tačiau po stovyklų gal tik 10 proc. žmonių pasirenka gyventi sveikiau, kiti grįžta prie senų įpročių. Bet mes ir neturime tikslo jų pakeisti – mes siūlome, kad žmogus pabandytų ir pajustų skirtumą, gyvenimo kokybę, kaip jis gali gyventi ir kokiu šeimos, visuomenės nariu gali būti, jeigu pareguliuotų savo gyvenimo būdą. Senatvė – ne diagnozė, o mūsų susikurtos būsenos įsivaizdavimas.
Būdami jauni mes planuojame, matome perspektyvą, o senatvėje tas perspektyva nebe tokia „toliaregė“ – juk gyvenimo dienų lieka vis mažiau. Tad branginti laiką, rūpintis savijauta ypač svarbu“, – teigia A.Patapavičius.
Trumpalaikis stresas stiprina imunitetą
Šios sveikatingumo stovyklos išskirtinumas – senjorams patiekiama probiotinė gira, kurios idėjos autorius yra pats A.Patapavičius.
Kuo ypatingas šis gėrimas? Tai unikalus produktas, kurį sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Probiotinė gira „Ciber drink“ su pridėtinėmis PRB (pieno rūgšties bakterijomis) padeda atstatyti normalią mikroflorą, gerina virškinimo funkcijas organizme, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą. Gėrimas tinka norintiems normalizuoti medžiagų apykaitą, sustiprinti imunitetą, pašalinti toksinus iš organizmo.
Anot A.Patapavičiaus, žmogus yra tobula biologinė mašina, tik, remiantis mokslu, reikia viską protingai sudėlioti, kad ta mašina funkcionuotų. Žmogaus sveikatai reikia ne tiek jau ir daug:
- tinkamai maitintis,
- kasdien judėti,
- gauti trumpalaikio streso.
„Žmogus evoliucionuodamas patirdavo tik trumpalaikį stresą, ilgalaikio niekuomet neturėjo. Visą gyvenimą nulemdavo keturi baziniai instinktai: maisto paieška, dauginimasis, poilsis ir apsauga nuo pavojų/priešų. Dabar matome, jog tų bazinių instinktų sumažėjo: maisto galime net neieškoti –pristatys į namus, dauginimuisi nebebūtinas kontaktas su partneriu – nauja gyvybė pradedama mėgintuvėlyje. Žmogui liko tik poilsis ir koks aplinkybių keliamas neramumas.
Visi trumpalaikiai stresai yra geroprotektoriai – veiksniai, pailginantys žmogaus gyvenimą. Aš paminėčiau keturis: šuolis parašiutu, šuolis su guma, amerikietiškieji kalneliai ir šaltas vanduo.
Londono karališkojo universiteto mokslininkas netgi įrodė, kaip šaltas vanduo keičia žmogaus kraujo rodiklius: iki maudynių limfocitų, kurie valo kraujotaką nuo bakterijų bei virusų, natūralus fonas buvo 25 proc., o išlipus iš vandens – jau 51 proc. Taigi trumpalaikis stresas gerina sveikatą, ilgina gyvenimą, o ilgalaikis tik sukelia įvairiausias ligas”, – žiniomis dalijasi sveikos gyvensenos propaguotojas A.Patapavičius.
Anot jo, galimos išeitys iš ilgalaikio streso dvi: meditacija (ilgesnis variantas) ir apsipylimas šaltu vandeniu (greitas ir efektyvus). Nuolat „sukrėsdami“ organizmą pamatysime, kaip keičiasi mūsų savijauta.
„Aktyvumas ir iššūkiai užprogramuoti žmogaus esybėje, jie mums garantuoja gyvenimo dinamiką, energijos pliūpsnį ir, žinoma, sveikatą. Pailsėti spėsime numirę, o kol gyvi – gyvenkime, džiaukimės, išlikime ilgiau sveiki, kad nebūtume našta artimiesiems.
Senatvės nereikia bijoti – senstame visi, tad kovoti su tuo, kas neišvengiamai ateis, yra beprasmis užsiėmimas. Tačiau, būdamos protingos būtybės, galime padaryti taip, kad jaustumėmės sveiki, energingi, nesugriuvę, netingūs, turėtume energijos ir idėjų savo svajonėms. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Pasirūpinkime savimi“, – kviečia Palangos sveikatingumo centro vadovas A.Patapavičius.
Norintieji užsiregistruoti į senjorų sveikatingumo stovyklą Palangoje, apsilankykite psvcentras.lt arba ciberdrink.lt.
