Šunys ir katės – skirtingi
„Net ir nedidelis netinkamų vaistinių medžiagų kiekis gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus ir dar labiau pabloginti sergančio augintinio būklę“, – sako gydytoja.
Ji pastebi, kad dažniausiai klinikoje atsiduria nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais nuo skausmo apsinuodiję gyvūnai. „Tai ibuprofenas („Ibumetin“, „Ibuprofen“, „Ibuprom“), diklofenakas, naproksenas („Nalgesin“, „Epromul“), indometacinas („Metindol“), meloksikamas („Meloxicam-ratiopharm“), nimesulidas („Nimesil“), acetilsalicilio rūgštis („Aspirin“)“, – vaistų pavadinimus vardija gydytoja.
Žmonės šiuos vaistus vartoja numalšinti skausmą, karščiavimą ir mažinti uždegimą. Tačiau žmonių ir augintinių organizmai, pasak veterinarijos specialistės, skirtingi. „Net šunų ir kačių organizmuose tam tikri procesai vyksta skirtingai, todėl, jei po aspirino tabletės šuneliui pasireiškė viduriavimas, katėms ta pati tabletė gali būti mirties priežastis“, – grėsmingas neatsargaus poelgio pasekmes konstatuoja B.Petraitytė.
Ji vardija pagrindinius apsinuodijimo priešuždegiminiais vaistais požymius: vėmimas (kartais net su krauju), apetito nebuvimas, viduriavimas, tamsios išmatos (rodo kraujavimą į virškinimo traktą), pilvo skausmas.
„Čia išvardinti lengviausi požymiai sugirdžius mažiausią dozę vaistų. Simptomai priklauso nuo suduotų vaistų kiekio ir gyvūno rūšies. Dažniausiai šeimininkai matydami kenčiantį augintinį vaistų nepagaili. To pasekmės gali būti trūkęs skrandis, pažeistos kepenys ir inkstai ar net gyvūno mirtis“, – apie grėsmingas diagnozes kalba veterinarijos gydytoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Veterinarijos gydytojas J.Šengautas: „Kasmet skiepyti augintinių nerekomenduojama“
Paracetamolis ypač pavojingas
Populiarus karščiavimui malšinti skirtas vaistas paracetamolis – dar vienas rimtą riziką šunims ir katėms keliantis preparatas. B.Petraitytės teigimu, pastarosioms šis vaistas ypač pavojingas: „Katės žymiai jautresnės toksiškam paracetamolio poveikiui, palyginti su šunimis, nes jos prasčiau metabolizuoja šį vaistą.“
Sugirdžius paracetamolio tabletę, gydytojos aiškinimu, gyvūnui gali prasidėti pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo skausmai, dingti apetitas, atsirasti kvėpavimas, tachikardija (padažnėjęs širdies darbas), gelta. „Labai didelės paracetamolio dozės sukelia staigią mirtį“, – vaisto pavojingumą pabrėžia ji.
Gydytoja nerekomenduoja su augintiniais „dalintis“ ir vaistais nuo peršalimo. Ypač tais, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino („Actifed“, „Cirrus“, „Clarinase“). Esą užtenka vos vienos tabletės, kad šuniui ar katei sutriktų širdies ir centrinės nervų sistemos darbas.
„Augintinis susijaudina, tampa hiperaktyvus, išsiplečia vyzdžiai, pakyla temperatūra, padažnėja kvėpavimas, širdis pradeda dažniau plakti, gali prasidėti traukuliai“, – aiškina veterinarijos specialistė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Medikai apgulti ir įniršę: gydyti nėra laiko, vien receptus ibuprofenui ir paracetamoliui rašome
Konsultuotis būtina
Veterinarijos gydytoja sutinka, kad ne visi žmonių vaistai tokie pavojingi augintiniams. Pavyzdžiui, aktyvinta anglis, „No-spa“, „Espumisan“, „Tavegyl“, „Analginas“ ir daugelis kitų vartojami ir veterinarijoje. Tačiau sako, kad ir tinkamų vaistų vartojimas nežinant tikslios dozės gali būti kenksmingas. Dėl to prieš girdant bet kokius vaistus, kad ir veterinarinius, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Skubiems atvejams B.Petraitytė ragina turėti augintiniui skirtą vaistinėlę. Tokiame krepšelyje turėtų būti vaistų nuo viduriavimo (galima įsigyti veterinarijos klinikoje), natūralių akių ašarų (praplauti akims svetimkūniui pašalinti ar pakliuvus dulkių), termometras pamatuoti tiksliai temperatūrai, nes sausas nosies veidrodėlis, veterinarės aiškinimu, dar neparodo karščiavimo. Smulkioms žaizdelėms sutvarkyti ji rekomenduoja turėti dezinfekuojančių tirpalų (chlorheksidino) ir žirkles apkirpti aplink žaizdas esančius plaukus. Jei augintiniui reiktų sukelti pykinimą, pavyzdžiui, prarijus žiurknuodžių, veterinarė pataria turėti 3 proc. vandenilio, o įgėlus bitei – tabletę „Tavegyl“.
Gydytoja sako, kad visos šios priemonės padės suteikti pirmąją pagalbą, tačiau net ir tuomet būtina bent paskambinti veterinarijos gydytojui, kad šis suteiktų konsultaciją telefonu. „Išgirdęs jūsų augintinio negalavimo požymius, gydytojas pasakys, kuo jam galima padėti, kol pasieksite veterinarijos kliniką“, – sako B.Petraitytė.
