Vienos labiausiai gąsdinančių šaldytuvų naujovių – tai, kad maistas šviežias gali išbūti net iki 3 kartų ilgiau, o pats šaldytuvas niekada neapledėja.
„Rinkdami šaldytuvą pirkėjai pirmiausiai pasidomi gana įprastais dalykais – teiraujasi, kurie šaldytuvai tyliausi, energiškai efektyviausi, – sako Buitis.lt direktorius Domas Tolvaišas. – Nemaža dalis jų skuba pasidomėti ir kurioje šalyje šaldytuvas pagamintas bei mieliau renkasi vokiškų kompanijų produktus.“
Pasak specialisto, vis dar tenka susidurti su žmonėmis, kurių sprendimą, pirkti šaldytuvą ar ne, lemia įvairiausi mitai – taip elgiasi bene trečdalis pirkėjų.
Penki dažniausi mitai apie šaldytuvus:
Šaldiklyje laikomas maistas negenda. Šaldant maistą, bakterijų dauginimosi ir gedimo procesai pristabdomi, tačiau tai nereiškia, kad produktai gali būti saugomi amžinai. Ilgiausiai šaldiklyje tam tikras maistas gali išbūti metus: visas viščiukas, kalakutas, jautienos pjausniai, daugelis daržovių, vaisių ir uogų bei kai kurie kiti produktai. Tokie produktai ar patiekalai, kaip malta kiauliena, dešra, dešrelės, varškė ar pieno desertai tinkami vartoti išsilaiko vos mėnesį ar kelis.
Taip pat skaitykite: Produktai, kurių nederėtų laikyti šaldytuve
Kuo mažesnis šaldytuvas, tuo mažiau elektros energijos jis sunaudoja. Dalis vartotojų įsitikinę, kad didelės talpos šaldytuvui reikia daugiau elektros, tačiau tiesa ta, kad suvartota elektros energija daug daugiau priklauso nuo energinės klasės, žymimos raidėms, o ne nuo įrenginio dydžio. Raidėmis A+++ žymimi labai ekonomiški, apie 150 kWh per metus sunaudojantys šaldytuvai, A++, A+ žymimi ekonomiški šaldytuvai, sunaudojantys 190–300 kWh energijos, A ir B – žemiausio energetinio efektyvumo klasės šaldytuvai. Žemesnės klasės prietaisais Europos Sąjungos šalyse neprekiaujama.
Įprastai šaldiklį būtina atitirpinti kas kelis mėnesius. Senos gamybos, ne pirmą dešimtį skaičiuojančius šaldytuvus ir jų šaldiklius iš tiesų reikia dažnai atitirpinti, tačiau besidairantys naujo įrenginio turėtų žinoti, kad šiuolaikiniai bešerkšniai šaldytuvai neapledėja. Naujos gamybos įrenginiuose įdiegta automatinė atitirpinimo sistema užtikrina, kad įrenginio viduje nebūtų nei ledo darinių, nei po jų tirpimo liekančių balučių.
Visi bešerkšniai šaldytuvai veikia garsiau nei įprasti. Bešerkšnėje arba „NoFrost“ sistemoje šaltas oras į šaldiklį ir patį šaldytuvą perduodamas iš specialių ortakių. Kai kurie pirkėjai įsitikinę, kad cirkuliuojantis oras padidina triukšmo lygį, tačiau specialistai patikina, kad kokybiškų įrenginių triukšmo lygis, nepriklausomai, kokios funkcijos įdiegtos, yra 34–39 decibelai. Tai prilygsta lapų čežėjimo arba šnabždesio skleidžiamam garsui.
Ilgesnis šviežumo išsaugojimas kenkia maistui. Kai kuriuose šaldytuvuose įdiegtos funkcijos leidžia maistą šviežią ir nepakitusių skoninių savybių išlaikyti iki 2–3 kartų ilgiau. Pasak specialistų, šviežumą padeda išsaugoti ne kokios mistinės technologijos, o skirtingos zonos, pritaikytos įvairių maisto produktų poreikiams. Drėgmės, temperatūros reguliavimas, vakuumui artimos mikroklimato sąlygos – tai tik dalis gamintojų technologinių sprendimų.
Taip pat skaitykite: Šaliname nemalonius buitinės technikos kvapus
Pasak specialistų, šviežumą padeda išsaugoti ne kokios mistinės technologijos, o skirtingos zonos, pritaikytos įvairių maisto produktų poreikiams.
„Šaldytuvą, kaip ir kitą stambiąją buities techniką, žmonės perka retai: kartą per dešimt, penkiolika ar net dvidešimt metų, – teigia įmonės „Bosch“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Adomas Pesliakas. – Nenuostabu, kad po ilgos pertraukos į parduotuvę užsukęs pirkėjas joje esančius šaldytuvus lygins su prieš tai buvusiu, greičiausiai, senesnės gamybos, be daugelio neseniai įdiegtų funkcijų.
Sparčiai tobulėjančios technologijos jau padėjo atsikratyti tokių nepatogumų, kaip triukšmas, šaldytuvo atitirpinimas ar didžiulės energijos sąnaudos.“ A. Pesliakas priduria, kad šiuo metu gamintojams vienas svarbiausių klausimų – kaip maistą šviežią išlaikyti dar ilgiau.
