Latvijoje leidžiama važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio
O automobilių vairuotojus erzina per perėjas lekiantys dviratininkai. Dviratininkas Marius Kučinskas Seimui pateikė peticiją ir kartu su Seimo nariais bei kitais eismo ekspertais parengė įstatymo projektą, kuriuo siūlo įvesti kompromisą, kuris esą tenkintų abi puses.
Siūlo įvesti kompromisą, kuris esą tenkintų abi puses.
Pasibaigus neatidėliotinam įstatymų priėmimui dėl karantino, Seimas jau šį antradienį balsuos dėl leidimo dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas, įpareigojant dviratininką prieš nereguliuojamas perėjas – „zebrus“ – sustoti ir praleisti automobilius ir tik tada saugiai važiuoti. Tai reiškia, kad nesaugus lakstymas per pėsčiųjų perėjas nesidairant bus ir toliau draudžiamas, leidžiama tik tvarkingai pervažiuoti perėjas, tą griežtai apibrėžiant įstatyme.
Siūlomas pakeitimas yra nesuteikti dviratininkui pirmumo. Jei dviratininkas nereguliuojamoje perėjoje „zebre“ nepraleistų automobilio, tai būtent jis, o ne automobilio vairuotojas, remiantis įstatymo projektu, liktų kaltas. Antradienį Seimas balsuos dėl projekto pateikimo. Jei Seimas pritars, įstatymo projektas toliau bus svarstomas komitetuose.
Kaimyninėje Latvijoje tokie pakeitimai jau seniai įvesti.
Kaimyninėje Latvijoje tokie pakeitimai jau seniai įvesti. Dviratininkams Latvijoje leidžiama važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio, jeigu tai netrukdo pėstiesiems. Latvijoje prieš kirsdamas važiuojamąją kelio dalį dviratininkas turi laiku sumažinti greitį ir, kai tai būtina dėl eismo saugumo, sustabdyti dviratį. Važiuodamas perėja dviratininkas privalo judėti greičiu, neviršijančiu pėsčiųjų greičio, ir praleisti keliu važiuojančias transporto priemones. Visa tai jau dabar yra įtvirtinta Latvijos kelių eismo taisyklėse.
„Rengiant visiškai išdėstytą [Latvijos] Kelių eismo taisyklių redakciją, buvo apsvarstyta keletas pasiūlymų, įskaitant nevyriausybinių dviratininkams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus. Tai buvo maždaug prieš 5 metus. Tada derinimo metu nebuvo nustatyta reikšmingų dviratininkų ir pėsčiųjų saugos pavojų, todėl toks reglamentavimas buvo įvestas. Kol kas nebuvo pastebėta, kad toks reguliavimas prisidėjo prie avarijų skaičiaus padidėjimo“, – teigia Latvijos Susisiekimo ministerijos kelių vyresnysis pareigūnas Jānis Kalniņš.
Analogiškų permainų siekiama ir Lietuvoje
„Bus balsuojama dėl įstatymų pataisų, leisiančių dviračiu važiuoti per perėją: sustoji, praleidi mašinas ir gali važiuoti dviračiu (įstatymo pataisos esmė). Jei nenori važiuoti, gali stumti dviratį per pėsčiųjų perėją ir tokiu atveju gausi pirmumą prieš automobilius. Pataisos esmė – nurodomi dviratininko veiksmai ir pareigos, kaip jis gali saugiai pervažiuoti perėją nelipdamas nuo dviračio.
Šiuo metu, pagal įstatymą, netgi visiškai tuščioje gatvėje privalai stumtis dviratį, arba tu tampi pažeidėju. Taip pat yra asmenų, turinčių fizinę negalią ir važinėjančių dviračiais, jiems yra sudėtinga sustojus prie perėjos nulipti nuo dviračio“, – sako Panevėžio klubo „Dviračiai“ prezidentas Rimantas Narkūnas.
Seimo analitinės apžvalgos duomenimis, užsienyje, Jungtinėje karalystėje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, kur eismo sąlygos panašios į Lietuvos, dviratininkams su viena ar kita sąlyga leidžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas. Dviratininkams daug patogiau sustoti prieš perėją, praleisti automobilius ir tada važiuoti.
Sustojęs dviratininkas atsiremia koja į žemę ir jam nereikia nulipti nuo dviračio kas keliasdešimt metrų, taigi gerokai sutrumpėja kelionės trukmė. Be to, kai kurie sportininkai dviratininkai (MTB) sega batus prie pedalų, sagtys išlūžta, tai irgi sukelia rimtų problemų nulipant nuo dviračio kiekvienoje perėjoje. Segint batus prie pedalų, nulipti nuo dviračio prieš perėją ne tik nepatogu, bet ir nesaugu, nes nulipant prie pat perėjos nėra kur patogiai įsikibti. Juk būna, jog gatvėje tuo metu nėra nė vieno automobilio.
Segint batus prie pedalų, nulipti nuo dviračio prieš perėją ne tik nepatogu, bet ir nesaugu.
Vairuotojai suinteresuoti, kad perėja greičiau atlaisvėtų
Važiuoti dviračiu ir elektriniu paspirtuku Lietuvoje pagal dabartinius teisės aktus šaligatviu yra leidžiama, tačiau draudžiama važiuoti per perėjas. Tai, kad dviratininkas važiuoja šaligatviu, tačiau ties kiekviena perėja privalo nulipti, nėra logiška. Riedlentininkams, riedutininkams, paprastais bevarikliais paspirtukais (nepainiokite su elektriniais paspirtukais) važiuojantiems, kurie dažnai važiuoja ir greičiau, galima važiuoti per perėjas, o dviratininkams – draudžiama.
Pažymėtina, kad, žiūrint ir iš vairuotojo pusės, kai kada automobilių vairuotojai yra suinteresuoti, kad dviračio vairuotojas nenuliptų nuo dviračio ir taip greičiau atlaisvintų kelią. Kai vairuotojas sustoja praleisti pėsčiųjų ar dviratininko, jis gaišta savo laiką. Vairuotojai suinteresuoti, kad perėja greičiau atlaisvėtų.
Galimybę dviratininkams kirsti važiuojamąją kelio dalį, nenulipus nuo dviračio, numato KET 1.14 punktas apie horizontalųjį ženklinimą: „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.“
Šis ženklinimas atskiria pėsčiųjų ir dviratininkų srautus perėjose, tai yra Lietuvoje pėstiesiems galima eiti tik per pėsčiųjų perėją, o dviratininkams važiuoti tik per iš kvadratų pažymėtą dviračių pervažą, KET 1.14 pažymėtą horizontaliuoju ženklinimu.
Deja, šio ženklinimo visur neįrengsi, pėstieji netelpa į perėjos plotį (eina ir per dviračių pervažas), dviratininkai nesutelpa į dviračių pervažas (važiuoja per perėjas). Poreikis tokiam ženklinimui – beveik kiekvienoje perėjoje.
Pėstiesiems draudžiama įeiti į dviračių pervažą, dviratininkams kirsti važiuojamą kelio dalį nenulipus nuo dviračio pėsčiųjų perėjomis (KET 64.9 punktas).
Žiūrint iš urbanistinės perspektyvos, esama tvarka nėra gera. Pavyzdžiui, Arsenalo g. Vilniuje, ties Karaliaus Mindaugo tiltu, pėsčiųjų dažnai būna per daug, o dviratininkų tuo metu nebūna. Pėstieji į pėsčiųjų perėją netelpa, todėl eina ne tik per pėsčiųjų perėją, bet ir per dviračių pervažą.
O kai dviratininkų susikaupia per daug, pačių pėsčiųjų mažėja – dviratininkai netelpa į kvadratais pažymėtą dviračių pervažą, todėl važiuoja per pėsčiųjų perėją.
Abiem atvejais, tiek pėstieji, eidami dviračių pervaža, tiek dviratininkai, važiuodami pėsčiųjų perėjomis, pažeidžia tvarką.
Abiem atvejais, tiek pėstieji, eidami dviračių pervaža, tiek dviratininkai važiuodami pėsčiųjų perėjomis, pažeidžia tvarką. Remiantis Seimo analitine apžvalga, Jungtinėje Karalystėje yra numatytos specialios perėjos (angl. toucan crossing), kuriose pėstieji ir dviratininkai gali kirsti važiuojamąją kelio dalį bendrame sraute, t. y. dviratininkai ir pėstieji gali pasiimti perėjos pločio būtent tiek, kiek jiems tuo metu reikia.
Pateiktas įstatymo projektas leistų dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas, įpareigojant dviratininką sustoti prieš nereguliuojamą perėją „zebrą“ praleisti visus automobilius, taip pat važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu, nekeliant pavojaus pėstiesiems. Vadinasi, dviratininkui nesuteikiamas pirmumas. O jeigu dviratininkas nepraleis automobilio nereguliuojamoje perėjoje, jis, pagal įstatymo projektą, liktų kaltas.
Projektui parengti buvo vykdyta 18-os institucijų (savivaldybių, policijos komisariatų, teismų, prokuratūrų) apklausa dėl į avarijas patekusių dviratininkų, važiavusių per pėsčiųjų perėjas. Jos išvados – avarijų, dviratininkams važiuojant per perėjas, beveik nėra, o absoliuti dauguma dviratininkų per jas važinėja.
Avarijų, dviratininkams važiuojant per perėjas, beveik nėra, o absoliuti dauguma dviratininkų per jas važinėja.
Apklausų duomenimis, daugiau nei 90 procentų dviratininkų jau dabar važiuoja perėjomis, pažeisdami dabartinius teisės aktus. Važiuojančių per perėjas 16 iš 18 apklaustų institucijų nebuvo rasta nė vienos avarijos, kai dviratininkas būtų važiavęs per perėjas. Kitaip tariant, tik dviejose iš 18-os institucijų buvo fiksuotos per perėjas važiavusių dviratininkų avarijos.
O dviratininkų apklausos rezultatai (apklausti 422 dviratininkai) rodo, kad Vilniuje ir Kaune 90 proc. apklaustųjų važinėja per pėsčiųjų perėjas, Klaipėdoje – 97 proc., Panevėžyje – 92 proc., Šiauliuose – 97 proc., o Alytuje net 100 proc.
Nereikia ginčytis, kodėl dviratininkai važiuoja per perėjas, jiems tai patogu, ir skaičiai kalba patys kalba už save. Beveik visi dviratininkai Lietuvoje važiuoja per perėjas, o remiantis statistika avarijų beveik nėra.
Pabrėžtina, kad statistika buvo sudaryta rankiniu būdu verčiant kiekvieną bylą – oficialiais raštais atskirai užklausiant kiekvienos Lietuvos savivaldybės, teismo, policijos komisariato. Automatiniu būdu per perėjas važiavusių dviratininkų avaringumo statistikos surinkti neįmanoma.