Pieva – įkvėpimo šaltinis
Pasak E.Misiukevičiaus, gyvename unikaliame kraštovaizdyje, kur kiekvienoje pievoje galime rasti šimtus idėjų savo gėlynams ir aplinkai. Daug metų pasaulyje populiariu išlieka vadinamas natūralistinis dizainas, kai augalai, jų išdėstymas, komponavimas labai primena laukinių pievų vaizdą. Natūralistinio dizaino kryptį savu laiku labai išpopuliarino olandai – iki šiol natūralistinio stiliaus sprendimai vadinami „olandiškomis bangomis“.
Tačiau E.Misiukevičius pabrėžia, kad pievos – tai ne sėklų bankas, kur gali ateiti, išsikasti patinkančius augalus ar prisirinkti jų sėklų ir viską perkelti į savo gėlynus. „Pievos – tai tik idėjų šaltinis, kaip formuoti savo aplinkos erdves: kiek juose turi būti žolynų, kiek akcentinių augalų, kokie tai bus augalai, kaip viskas bus sukomponuota. Įkvėpimu alsuojančiose pievose mes galime atrasti savo suvokimus, kas mums patinka, pavyzdžiui, žydinčios gėlės ar žoliniai augalai“, – kalbėjo selekcininkas.
Jis įvardijo didžiausią natūralistinio dizaino problemą – pievose augantys augalai, atsiradę mūsų gėlynuose, ims elgtis agresyviai, jie paprasčiausiai užgoš kitus augalus. „Taip pat dalis laukinių augalų yra trumpaamžiai, neretai jiems gali netikti jūsų sodybos žemė, ir agresyvesnės rūšys nurungs kitas. Nemažai lauko augalų vadinami invaziniais, jų bijoma dėl didelės užsisėjimo tikimybės“, – pievos augalų grėsmes vardijo E.Misiukevičius.
Jis pripažįsta, jog ne visi laukiniai augalai labai greitai plinta. „Jeigu nenorite leisti pinigų sėkloms, galite eksperimentuoti, bet nusiteikite, kad tam reikės nemažai laiko: surinkti sėklas, jas sėti ir tada kelis metus stebėti jų plitimo greičius, mastus, derėjimą su kitais augalais“, – aiškina selekcininkas.
Kaip perkelti pievą į gėlių darželį
Pasak selekcininko, verta pasidairyti į iš užsienio atvežamas augalų sėklas. „Selekcininkai išveda augalus, panašius į laukinius, tam tikras jų savybes paryškina, jie suvaldo laukinį augalą, išsaugodami jo išvaizdą, kartais net suteikdami augalui ryškesnių spalvų ir gausybę reikiamų savybių, kad jis galėtų darniai sugyventi su kitais augalais ribotoje erdvėje.
Pavyzdžiui, laukų gėlė paprastoji kraujažolė. Jau yra daug šios gėlės išvestinių alternatyvų, jos būna ryškesnių spalvų ir taip greitai nesisėja. Bet jeigu norisi taip, kaip pievoje, tai yra „Terracota“ sėjinukas – jis baltas kaip ir originalas.
Kaip gražiai pievoje atrodo smiltyninis lendrūnas. Vos po kelių metų jis gali jūsų kiemą paversti džiunglėmis, jo nesukontroliuosite. Tačiau yra „Karl Foerster“ veislės lendrūnas, vadinamas etaloniniu natūralistinio dizaino stiliaus želdynų augalu“, – pasakoja E.Misiukevičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Agnė Gaisrė – asfalto vaikas, kaimynus užkrėtęs daržais balkone: „Man išties trūksta kaimo“
Jis vardija dar kelias alternatyvas pievų augalams:
- Kanadinė rykštenė – invazinis augalas, jis nebuvo lietuviško kraštovaizdžio augalas, bet dabar tiek išplitęs, kad jau tampa mūsų kraštovaizdžio dalimi. „Fireworks“ jūsų gėlyne elgsis gražiai.
- Paprastoji raudoklė yra tinkama drėgnesnei dirvai, tinka kaip ryški dėmė gėlynui. Vytelinė raudoklė – alternatyva, nes ji ne taip greitai išsisėja. „Swirl“ raudoklė puikiai derėtų natūralistinio dizaino gėlyne kaip vienas ryškesnių antros vasaros pusės augalų.
- Kanapinis kemeras – sezoninis mūsų kraštų augalas. Alternatyva „Riesenschirm“. Sodinti gėlyne po keturis penkis kerus, bus jausmas, kad esate pievoje. Jeigu norite žemesnio varianto, rinkitės „Baby Joe“ veislės kemerą.
- Mūsų kraštų vienas gražesnių augalų yra kupstinė šluostmilgė. Kai jis žydi groja pagrindiniu smuiku, o nužydėjus tampa foniniu augalu. Jei patinka šis augalas, išbandykite „Tardiflora“.
- „Chocolate Chip“ pirmaisiais metais užims kvadratinį metrą, o paskui plis. Geras akcentinis augalas.
- Viendienė „Notify ground crew“ užauga iki dviejų metrų, antram, trečiam planui labai tinka. Nuostabus sezoninis augalas. Kur auga viendienės, ten neauga piktžolės. Įdomi „Wigged out“ viendienė, ji nežydi.
Gėlynas – tai jūsų asmenybės atspindys
Pasak selekcininko,, rinktis išvestinius laukų augalus verta, nes savo aplinkoje, gėlyne turėsite iš gamtos perkeltą jausmą, hibridai sustiprina laukinio augalo sukeliamą emociją, nes jie ryškesni, be to, tai ilgaamžiškesni augalai, unikalūs.
„Pievų vaizdas mus žavi geltonų, mėlynų, baltų žydinčių gėlių spalvomis. Gėlynuose turime mažesnes erdves, čia mums norisi unikalumo, sustiprinto vaizdo, kad galėtume gerėtis kiekvienu augalu.
Mūsų asmenybę gali atspindėti ne tik garderobas, bet ir mūsų gėlynas. Spalvos, jų forma, augalų suderinimas – tai vis mūsų identiteto atspindys.
Rausvažiedė ežiuolė pritraukia galybę drugelių, daug gyvybės į sodą. Aš savo gėlyne jau ketverius metus turiu apie 50 ežiuolių ir manau, kad tokių augalų nebūna per daug.
Selekcininkai dirba, kad būtų rastos veislės, kurios gyvuotų ilgiau nei ketverius metus. „Virgin“ – balta ežiuolė, „Razzmatazz“ – pilnavidurė ežiuolė tiktų mažose erdvėse, užtektų kelių ir būtų gražu visus metus. Gražūs lapai, kai ji žydi – spalvos, kai peržydi – savotiškas žavesys augalo mirties, kai brandinamos sėklos“, – kalbėjo selekcininkas.
Jis pabrėžė, kad natūralistinis dizainas – tai ne laukinių augalų dizaino želdynas, todėl ir augalai turi būti ne iš pievos.
„Naujos veislės visuomet suteikia daugiau formų ir spalvų pasirinkimų, naujų derinių galimybių ir gražius dizaino sprendimus net mažose erdvėse. Naujų veislių augalai yra brangesni, bet mažose erdvėse nereikia didelių kiekių. Mūsų asmenybę gali atspindėti ne tik garderobas, bet ir mūsų gėlynas. Spalvos, jų forma, augalų suderinimas – tai vis mūsų identiteto atspindys“, – šypsosi selekcininkas E.Misiukevičius.