Viską siuva su meile
70-metė Danguolė – tikras energijos užtaisas, kurio nesustabdė net niūrusis karantinas: „Mums per karantiną buvo tikras darbymetis – ir remontus pasidarėme, ir šitiek gaminių prisiuvau! Veiklos tikrai niekada netrūksta, su vyru juokiamės, jog tikrai mums nėra tiek metų“, – sako moteris.
Pašnekovės hobis, tikra jos aistra – siuvimas. Jau daugybę metų siuvanti moteris renkasi ne įprastas naujas medžiagas iš salonų, o antram gyvenimui prikelia jau naudotus daiktus. Sakykim, iš senų, nudėvėtų džinsų siuva paltą arba rankinę, kuri atrodo išskirtinai ir gatvėje sulaukia komplimentų:
„Džinsas labai gera medžiaga, tiek iš jo galima prisiūti! O be to, koks malonumas dar kartą panaudoti kažką, kas jau būtų išmesta į sąvartyną ir ten gulėtų ne vienerius metus teršdamas aplinką, – sako senjorė, kuri ir aplinkiniams neleidžia atsikratyti rūbais, kol jų nepatikrino.
– Visada sakau – jei metat, leiskit man dar pažiūrėti, o gal prikelsiu ir džiaugsitės, nešiosit vienetinį, su meile pasiūtą daiktą. Mano akis labai mato, ar galima iš to daikto dar kažką padaryti, ar ne. Juk išmesti visada spėsi. O be to, viską siuvu su meile – be meilės net ranka nekyla pradėti.“
Mano akis labai mato, ar galima iš to daikto dar kažką padaryti, ar ne.
Gyvena antrą gyvenimą
Tarp išskirtinių konkurso dalyvės daiktų rastume nemažai rankinių, todėl draugės ir praminė ją „tašių karaliene“. Pašnekovė sako, jog išskirtines, iš įvairių audinių skiaučių pasiūtas rankines galima prisitaikyti prie įvairių rūbų ir pagyvinti garderobą.
Taip pat senjorė panaudoja ir likusius siūlus, iš kurių kuria šalius, skraistes: „Mano sesuo, dar daugybę metų atgal, išardė mamos sukneles ir turėjo tokius vilnonius siūlus, tai aš jai ir sakau – duok tu man, sudėsiu į krūvą ir turėsi prisiminimą apie mamą. Kartais atrodo, jog tai praktiškai išmetami dalykai, o dabar gyvena antrą gyvenimą“, – pasakoja moteris.
Iš skiaučių – net šviestuvo gaubtas!
Paprastai Danguolė ima dėvėtas, bet nenudėvėtas medžiagas: „Gaišti laiko su jau nepatvariu daiktu nesinori. Tas skiautes paruošiu, išplaunu ir sudedu į vieną vietą, aišku, apgalvojusi, jog tarpusavyje derėtų. Taip gimsta nauji, vėl dėvėti tinkami drabužiai ir daiktai, – dalinasi Danguolė, kurios miegamasis papuoštas rankų gamybos lovatiese, pagalvėlėmis, servetėlėmis ir netgi šviestuvo gaubtu iš skiaučių.
– Daug daiktų pati panaudoju, daug dovanoju, buvo laikas ir parduodavau. Man labai svarbu kūryba. Šiam hobiui laiko skiriu kiekvieną dieną. Turiu nors kiek laiko – tuojau sėdu prie siuvimo mašinos. Turiu nebaigtų projektėlių, kuriuos reikia užbaigti, tai kažką naujo sugalvoju. Pavyzdžiui, visai neseniai draugei jubiliejaus proga dovanojau miegamojo komplektą ir servetėles, o dabar kaimynė naujai įsirenginėja virtuvę, tai man jau kirba mintys ir idėjos, apgalvoju, kokias medžiagas panaudosiu.“
Turiu nors kiek laiko – tuojau sėdu prie siuvimo mašinos.
Gimė tremtyje
Paklausta, iš kur išmoko taip siūti, moteris sako, jog tai tikriausiai paveldėjo iš mamos, kuri taip pat mergaitėms siūdavo įvairius rūbus – sijonėlius, liemenes, o paltukus gamindavo iš senų paltų:
„Aš esu gimusi tremtyje. Mama ten turėjo siuvimo mašiną, vertėsi, kaip mokėjo, buvo labai darbšti. Juk tais laikais trėmė tuos, kurie kažką turėjo, o mano tėveliai buvo darbštūs, tai ir turtą užgyveno, užtat ir ištrėmė.
Mūsų karta gyvenimą vertina, esame užgrūdinti. Su vyru esame labai praktiški, perkame tik tiek, kad nereikėtų išmesti. Turime vaikų, tai juokiamės, jog jie tai vartotojai, o mes su vyru perkame kuo mažiau, bet skaniau“, – pasakoja moteris.
Siuvimo mašina – nuolatinė palydovė
Danguolė sako, jog nuėjusi į drabužių parduotuvę retai ką nusiperka: „Dažniausiai nematau, ką galėčiau įsigyti, nors pasiūla didžiulė. Tiesiog aš turiu įvertinti, kaip pasiūta, kokia medžiaga naudota, ar praktiškas daiktas – visa tai darau ir pati siūdama, juk norisi viską padaryti idealiai. Aišku, kai pradėjau siūti, būdavo visko, ir vyras yra pasijuokęs, kad siūlė kreiva, bet dabar jau aš pati vertinu, kuris kreivai siuva“, – juokiasi senjorė.
Pasiteiravus, kas jos įkvėpimas, Danguolė atvirauja, jog idėjų toli ieškoti nereikia: „Būna, tiesiog šauna idėja: „O, iš šio daikto juk išeitų puiki rankinė!“. Kartais tereikia pamatyti dėvėtą rūbą, ir aš jau žinau, ką iš jo būtų galima pagaminti. Man tai toks malonumas! Aš rankomis taip gražiai siūti nemoku, tačiau mašiną valdau puikiai“, – šypsosi išradingoji pašnekovė.
Skiautinių klubo narė
Nieko keisto, kad siuvimo mašiną Danguolė vežasi net į sodą: „Įsivaizduokit, važiuoji į sodą dirbti, bet vis tiek dar siuvimo mašiną vežiesi. Tokia mano manija. Bet koks tai malonumas!“, – kartoja senjorė.
Danguolė jau ne vienerius metus priklauso ir Kauno „Skiautinių klubui“, kur moterys ne tik dalijasi idėjomis ir mintimis, bet ir rengia parodas:
„Kokių ten dirbinių pagamina moterys! Aš labai mėgstu pasidžiaugti kitų moterų darbais, net labiau nei savo. Ir pati dalyvaudavau, tik pastaruoju metu rečiau, nes pagaminti parodinį daiktą reikalauja ypatingo kruopštumo, tai iš tikrųjų ne paprastas darbas, o bet kaip aš tiesiog nemoku“, – pasakoja konkurso „Senjorai nešvaisto“ dalyvė ir neslepia, jog su išskirtine apranga sulaukia nemažai aplinkinių dėmesio bei komplimentų.
-
Ieškodama draugės 76-erių tėčiui, Filomena nusprendė padėti susidraugauti ir kitiems senjorams – įkūrė „Facebook“ grupę
-
Pabėgimas nuo senatvės – mokslininkai patvirtino gerą būdą sumažinti demencijos riziką
-
Janina ispanų kalbos mokėsi Kuboje, 73-ejų įstojo į Vilniaus universitetą: dabar per jos ispanų pamokas mokiniai dainuoja
Konkursas „Senjorai nešvaisto“ yra nemokamo žurnalo aktyviems senjorams „60+“ ir pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyva, skirta ne tik skatinti pačius senjorus tinkamai rūšiuoti atliekas, bet kartu savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti visuomenei, kaip senus daiktus galima prikelti naujam gyvenimui, taip prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.
