Audrius Stankus, aplinkinių tituluojamas savanorių savanoriu, sako, kad vertina meilę be blizgučių – ne daiktai, o bendravimas daro žmones laimingus. Sunku atrasti socialinį projektą prie kurio Audrius nebūtų bent pirštu prisilietęs. Negana to, vyras atranda laiko studijoms, dirba ligoninėje ir tarnauja zakristijonu bažnyčioje.
– Audriau, rodos, nėra savanoriškos veiklos, prie kurios nebūtumėte prisidėjęs. Iš kur tiek pasiryžimo daryti gerą kitiems?
– Kiekvienas mūsų gyvename atskirus gyvenimus, tačiau reikia neužmiršti, kad savo gyvybingumu kuriame aplinką ne tik sau, bet ir artimiesiems. Turėjau ir vis dar turiu daugybę veiklų. Atrodo, kad prie kurios beprisiliesčiau – man jos visos tinka.
Daryti gera tikrai nėra paprasta ir lengva. Viso to išmoko gyvenimiška patirtis ir charakteris. Pasiryžimo priežastis paprasta – kaip sakė Nickas Vujicicius, „šiek tiek daugiau mylėkite save, daug daugiau mylėkite kitus“. Šie žodžiai yra mano moto.
– Prie kokių socialinių projektų prisidedate šiuo metu?
– Šiuo metu prisidedu prie tokių projektų kaip „Stipri ir veikli bendruomenė“, nuo 2005 m. dalyvauju Klaipėdos Dvasinės pagalbos jaunimo centro (DPJC) veiklose. Kiekvienais metais mėgstu įsikūnyti ir į Kalėdų senelio personažą.
Dažnai tai darau už „ačiū“, o jei matau, kad žmonės gali skirti keletą eurų – paprašau, nes juk saldainiai ir kelionė kainuoja. Jau kelerius metus prisidedu prie vaikų svajonių (vaikusvajones.lt) įgyvendinimo. Nors esu studentas, bet randu laiko tiek ilgalaikiams, tiek vienadieniams projektams. Daryti gera yra smagu.
– Papasakokite daugiau apie savo iniciatyvą „Džiaugsmo savaitgalis už gyvybę“. Kaip gimė šis projektas? Kiek jau tokių savaitgalių pavyko įgyvendinti? Kaip į šią iniciatyvą reaguoja tie, dėl kurių ji organizuojama?
– Šiemet šios akcijos dar neorganizavau, atlieku profesinę praktiką, tad lieka mažai laiko kitiems projektams. Prisiminus 2017 metus, tai vyko advento ir Šv. Kalėdų laikotarpiu. Savaitgaliais, kai nebudėdavau darbe, prie Klaipėdos dramos teatro, Lietuvininkų aikštėje, Kalėdų senelis laukdavo mažiausiųjų ir jų tėvelių.
Drauge šokdavome, žaisdavome, o galiausiai tiesiog apsikabindavome bei nusifotografuodavome. Ši iniciatyva gimė spontaniškai. Atsibudau ryte ir mąsčiau, ką čia tokio nuveikus, kad būtų ir linksma, ir įdomu. Reakcijos buvo tik pozityvios: „Wow, kažkas prisiminė!“, „O, mes ne vieni – kažkam tikrai rūpi!“
– Visuomenėje įprasta, kad žmonės linkę daryti gerus darbus Šv. Kalėdų ar jų laukimo periodu. Ar jums pačiam šiuo metu kyla didesnis noras skleisti gerumą?
– Ne veikla mane susiranda, o aš veiklą (šypsosi). Nemanau, kad didžiosios metų šventės sustiprina norą daryti gerus darbus. Juk savo artimą mylime ne tam tikrais periodais, o visuomet. O jei kada ta meilė ir aprimsta – ji vis tiek rusena. Dažnai jos užgesinti neįmanoma.
Taip ir su gerumu – jį skleisti ir kūrenti reikia visada. Net juodžiausiomis dienomis negalime visko mesti, juk po to bus tik dar sunkiau. Visuomet, kai gera ir kai bloga, sakau sau, kad tai praeis.
– Audriau, kam jums visa tai? Kokią grįžtamąją naudą jums teikia savanorystė, pagalba žmonėms?
– Turėti daugiau yra gerai, o kokius turtus kaupti pasirenkame kiekvienas individualiai. Išmokau žvelgti į vartotojiškumą kitaip. Aš mieliau nepirksiu dovanų, bet skirsiu laiko konkrečiam žmogui, nueisiu drauge prie jūros ar į parką. Aš vertinu vidinį džiaugsmą, artimo meilę be blizgučių.
– Kaip nusprendžiate kur sutelkti savo jėgas? Juk savanorystės projektų ir socialiai remtinų grupių yra išties daug.
– Tiesą sakant, nesirenku, bet dalyvauju ten, kur galiu ir kiek galiu. Noriu, kad projektai ar renginiai duotų naudą ne man, bet aplinkiniams. Pastaruosius trejus metus prie socialinių, visuomeninių projektų prisijungiu rečiau, nes turiu daug laiko skirti mokslams. Visgi dažnai, vos radęs laisvo laiko, padarau ką nors gero ir neįpareigojančio. Net ir miego sąskaita.
– Kuris socialinis projektas jums pačiam yra įsimintiniausias? Kodėl?
– Performansas „MIRŠTU, KAIP NORIU GYVENTI“, kurį organizavo organų donorystę Lietuvoje skatinantis Irenos Matijošaitienės fondas. Ši akcija kvietė žmones ateiti ir stovint specialioje renginio erdvėje patirti neapibrėžtą laukimo jausmą, laukiant pusvalandį, valandą ar visą parą – tiek, kiek leis galimybės.
Aš noriu gyventi ir parodyti, kad gyvendamas ir džiaugdamasis laisve galiu nuveikti labai daug gero. Darant gera – nieko neskauda, nes tu miršti, kaip nori gyventi darydamas gera.
– Audriau, kaip atrodo jūsų kasdienybė šalia visų savanoriškų, socialinių veiklų? Ką veikiate gyvenime? Galbūt jūsų pagrindinė veikla taip pat susijusi su gerumu?
– Šiemet pavasarį baigiau smulkaus verslo studijas, bet tęsiu mokslus toliau. Esu kineziterapijos 3 kurso studentas Klaipėdos universitete. Neseniai baigiau praktiką Klaipėdos universitetinėje ligoninėje radioterapijos ir onkologijos skyriuje. Dirbu Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje operacinės bloke. Taip pat esu Klaipėdos Romos katalikų Kristaus karaliaus bažnyčios zakristijonas. Tiesiog pluoštas geros veiklos (šypsosi).
– Kokiais gerais darbais ruošiatės dalintis 2019-taisiais? Ar turite ateities ambicijų?
– Ambicijų yra visada ir jos keičiasi. Vieno projekto man niekad neužtenka. Tikiuosi, kad vienas jų startuos kovo–balandžio mėnesį, o kita ambicija didesnė ir reikalauja daugybės investicijų. Šiuo metu ieškau projektuotojo, noriu pastatyti kaimuką seneliams. Tikiu, kad man tai pavyks, jei rasiu pakankamai rėmėjų, kurie galėtų padėti finansiškai. Mūsų visuomenė sensta, o pavieniai palikti senoliai neretai iš tos vienatvės mus ir palieka. Būtent dėl to gimė šio projekto idėja.
Šiuo metu ieškau projektuotojo, noriu pastatyti kaimuką seneliams.
– Kaip manote, kas galėtų mūsų visuomenę skatinti dalintis gerumu? Jei kas nors paklaustų, nuo ko pradėti, kaip atrasti stiprybės, ką atsakytumėte?
– Stiprybės savaime negausi, jos nenusipirksi, ji neatsiras išgėrus energinio gėrimo ar prarijus kelias tabletes. Stiprybė atsiranda kaip dovana ir atlygis už tavo darbą, meilę, tai lyg paskata. Iš pradžių reikia labai daug veikti, greit pavargsti. Tada vėl keliesi ir vėl ari, vėl griūni ir vėl keliesi – svarbu nepasiduoti. Toliau bus lengviau, motyvacija tik didės ties kiekvienu įgyvendintu geru darbu.
Visą gruodžio mėnesį „Coca-Cola“ kviečia daryti gerus darbus ir skleisti džiaugsmą. Savo šventinės užduoties ieškok ant kalėdinės „Coca-Cola“ pakuotės. Nes mums reikia daugiau Kalėdų Senelių!
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geras žmogus, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el. paštu buvaugeras@15min.lt (turi būti nurodytas vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotrauka arba video).
Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
