– Nuo kokių veiksnių priklauso jazminų aromatas? Teko girdėti, kad kvepia jie ne kasmet.
– Jei taip nutiko, patarčiau palaukti ir pastebėti, kaip bus kitais metais: jeigu bus ne per aukšta temperatūra vasaros antroje pusėje – kvapas galbūt vėl atsiras.
Išties priežastys gali būti įvairios. Kvapas gali susilpnėti dėl krūmo amžiaus, per mažai saulės, žiedų buvimo žydėjimo pabaigoje ir pan.
Taip pat jazminų žiedai gali prarasti kvapą, jeigu žiedų mezgimosi ir vystymosi metu buvo per aukšta oro temperatūra (jazminai naujus žiedus krauti pradeda netrukus po žydėjimo).
Kai kada ir skiepijimas padėtų, jeigu jis būtų panaudotas fiziologiniam augalo atjauninimui (t.y. įskiepyta jauno augalo šakelė), kai kvapas būtų dingęs dėl labai seno augalo amžiaus.
– Ko reikia, kad jazminai sodybose ir prie namų klestėtų? Ką jie mėgsta?
–Jazminai labiausiai mėgsta saulėtas ir gerai drenuotas vietas bei derlingus purius dirvožemius. Gali augti pusiau pavėsyje ir pavėsyje, tačiau auginamas pavėsyje jazminas menkai žydės.
Jazminai netoleruoja užmirkimo. Tai ypatingai adaptyvūs augalai, atsparūs užterštam miestų orui. Jie mėgsta silpnai rūgštų ir neutralų dirvožemį, tačiau prisitaiko ir prie labiau šarminio, smėlio, priemolio ar molio dirvožemio.
Šiek tiek daugiau priežiūros reikia tik jauniems krūmeliams 1-3 gyvenimo metais. Vėliau pakanka reguliarios priežiūros, įskaitant genėjimą ir tręšimą. Gerai įsitvirtinę augalai yra atsparūs sausrai bei gali gerai augti ir be papildomos priežiūros.
– Kiek metų prireikia, kad jazminų keras pražystų?
– Jazminas dažniausiai pradeda žydėti per 2-3 metus nuo pasodinimo. Tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip dauginimo būdas, dirvožemio kokybė, klimatinės sąlygos ir priežiūra.
Kvapnūs balti jazminų žiedai suteikia grožio ir elegancijos tiek puokštėms, tiek lauko erdvėms.
– Kiek įprastai trunka jazminų žydėjimas?
– Daugumos krūmų žydėjimas trunka apie dvi savaites, bet yra veislių, žydinčių ilgiau.
– Kam dar jie naudojami Lietuvoje? Ar tinkami tik į vazas?
– Lietuvoje jazminas plačiausiai naudojamas kaip dekoratyvinis krūmas, kurio kvapnūs balti žiedai suteikia grožio ir elegancijos tiek puokštėms, tiek lauko erdvėms.
Dėl tankios lajos jis tinkamas gyvatvorėms ir uždangoms. Želdintojai šį krūmą vertina dėl ištvermingumo, sugebėjimo augti gana įvairiomis sąlygomis ir nesudėtingos priežiūros.
Tiesa, natūralios kilmės regionuose jazminai buvo naudojami labai įvairiose srityse: strėlių, lopšių, kvepalų plaukams, švelnaus prausiklio ir kitų buities reikmenų gamybai.
– Kaip manote, ar pakankamai dėmesio lietuviai skiria šiems krūmams? Gal tokias alyvas mylime labiau?
– Skonis labai subjektyvus dalykas, vieni žmonės labiau mėgsta alyvas, kiti – jazminus. Tačiau labai dažnai Lietuvos želdiniuose auginami abu: ir jazminai, ir alyvos.
Istoriškai abeji krūmai „atkeliavo“ į Europą tuo pačiu keliu ir tuo pačiu metu. Kartais sutinkamas klaidinantis lotyniškas jazminų genties (Philadelphus) pavadinimas Syringa; reiškiantis alyvas.
Jazminus ir alyvas XVI iš Osmanų imperijos sodų į Europos sodus įvežė Šventosios Romos imperijos ambasadorius.
Abu krūmai pirmajame šaltinyje minimi kaip „vamzdelių medžiai“, nes jų mediena yra skalsi ir lengvai išskobiama. Vėliau žymiausi selekcininkai (V. Lemoinei ir A. V. Vechov) paraleliai išvedinėjo jazminų ir alyvų veisles.
– Iš kur kildinami jazminai? Kokia šalis laikoma jų gimtine?
– Darželinio jazmino natūralus arealas yra Pietryčių Europa. Į Europą jis atvežtas iš dabartinės Turkijos teritorijos. Kitos jazminų rūšys kilę iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos, Himalajų bei Tolimųjų Rytų.
Jazminais šie augalai pavadinti dėl stipraus skleidžiamo kvapo panašaus į jazminaičio (Jasminum), tačiau pastarieji augalai nėra biologiškai artimi giminaičiai.
K. Linėjus 1753m. įtvirtino jazminų genties lotynišką pavadinimą Philadelphus ir priskyrė genčiai darželinį (P. coronarius) bei bekvapį (P. indorus) jazminus. Iki Linėjaus darbų jazmino gentis literatūroje buvo įvardinama kaip Philadelphus, Syringa arba Frutex.