Aplinka – vidinės būsenos atspindys
Švarūs namai gali suteikti daug teigiamų emocijų, sako J.Bortkevičienė. Psichologės teigimu, būdami liūdni, nelaimingi, pavargę, pikti ar susierzinę, turėtume stabtelti, apsidairyti ir įvertinti aplinką, kurioje gyvename.
„Mūsų namai, pradedant darbo stalu ir baigiant miegamuoju, rodo asmeninę būseną. Kai čia šiuo metu praleidžiame didžiąją laiko dalį, deriname daugybę pareigų, turime krūvą darbų bei atsakomybių, natūralu – visko nespėjame. Namai tampa netvarkingi, o tai prisideda ir prie asmeninės laimės mažėjimo.
Todėl išties verta imtis, atrodytų, paprastų veiksmų: nusivalyti dulkes, langus, į vietas susidėti daiktus. Taip ir mūsų mintys bei emocijos ims tvarkytis, nes šis procesas leidžia išmesti, kas nereikalinga, ir viską sudėlioti į savo vietas“, – apie išorinės ir vidinės švaros svarbą kalba J.Bortkevičienė.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė įsitikinusi – pavasaris, siejamas su visokeriopu atsinaujinimu, daugumą skatina susitvarkyti.
„Juose dabar praleidžiame daugybę laiko – dirbame, mokomės, ilsimės, pramogaujame. Norisi, jog namuose būtų malonu leisti laiką. Suprasdami šį poreikį, stengiamės užtikrinti švarinimuisi reikalingų prekių asortimentą“, – pastebi E.Dapkienė.
Siūlo tinkamai nusiteikti
Namų tvarkymasis – visokeriopai naudingas procesas. Tai pabrėžianti J.Bortkevičienė papildo, kad atsirūšiuodami daiktus, kurie yra seni, nebenaudojami ir nereikalingi, juos galime padovanoti, parduoti ar, galų gale, išmesti. Šie veiksmai, anot psichologės, suteikia tiek finansinės naudos, tiek ir asmeninės laimės.
„Iš kitos pusės, toks daiktų atsikratymas yra savotiškas išsivalymas, nes pasilikdami tik tai, kas mums svarbu, išsaugome džiaugsmą teikiančius dalykus. Ne veltui sakoma – susitvarkiau ir galvoje prašviesėja. Be to, gyvendami netvarkoje, nesidžiaugiame supančia aplinka. Tampame irzlūs, nerandame ieškomų daiktų, pykstame ant artimųjų, jog jie nesitvarko. Patiriame aibę neigiamų emocijų“, – netvarkos įtaką savijautai nusako psichologė.
Pasak J.Bortkevičienės, tvarkymasis gali tapti geros savijautos priežastimi. Tokia teigiama šio proceso pusė ypač išryškėja dabartiniu laiku, kai dėl esamos situacijos ieškome būdų įveikti tvyrantį nerimą bei stresą.
„Tačiau neturime bėgti nuo savo jausmų ir negatyvių emocijų. Esamą situaciją bei jausmus verta priimti, jų nebijoti, suprasti, kas leistų jaustis geriau. Tokiu atveju tvarkymasis yra tinkama išeitis, tik svarbu šiam procesui tinkamai nusiteikti. Įprastai esame įpratę šiam darbui skirti savaitgalį. Taip imame ruoštis dideliam darbui, kuris tampa iššūkiu, nesuteikia jokio džiaugsmo. Bet nusiteikę, kad tvarkymasis bus malonumas, užsinorėsime tai daryti“, – pažada pašnekovė.
Susitvarkyti – ypač lengva
Paklausta, kokiais namų tvarkymosi patarimais dar galėtų pasidalinti, J.Bortkevičienė rekomenduoja nenusiteikti susitvarkyti greitai, kadangi tuomet imama nerimauti, jog užtrunkama ilgiau. Todėl ji pataria tvarkytis ramiai, o laiko šiam procesui skirti kasdien, nenukeliant visų darbų savaitgaliui.
„Antraip vienu kartu išversime visą spintą, po pusvalandžio pavargsime, nieko nebenorėsime daryti ir iš tvarkos nebus jokio malonumo. Todėl nebūtina užsibrėžti viską susitvarkyti per vieną dieną. Kartu patartina į namų tvarkymąsi įtraukti visą šeimą, pasiskirstyti pareigomis, tačiau šį procesą paversti smagiu komandiniu darbu, o ne priekaištu, jog tenka tvarkytis vieniems. Tiesa, savarankiškai tuo užsiimti irgi naudinga. Tvarkydamiesi vieni, galime labai gerai pabūti su savimi“, – sako psichologė.
Ne veltui tvarką namuose J.Bortkevičienė vadina puikia smegenų higienos pradžia.