Visada švarina mylimą Kuršių neriją
„Į Kuršių neriją vykstu dažnai – visais sezonais ir bet kokiu oru. Ir veikiausiai čia yra ta vieta, kur man labiausiai niežti rankas pakelti šiukšlę. Tai toks nuostabus gamtos kampelis, kad neįsivaizduoju jo su šiukšlėmis, – sako Inga.
– Labiausiai norisi surinkti šiukšles iš pajūrio: plastiko pakuotes, butelius ir pan., nes, manau, visiems norisi vasarą atvykus į paplūdimį išsitiesti ant minkšto smėlio, pasimėgauti jūra, kai aplink švaru. Man apskritai sunku suprasti, kaip žmogus gali ką nors numesti ir palikti, ypač lietuvis – juk turėtų gimti su meile Baltijos jūrai.“
Ir veikiausiai čia yra ta vieta, kur man labiausiai niežti rankas pakelti šiukšlę.
Inga pasakoja, kad atostogaudama pajūryje labiausiai nervindavo saviškius, nes važiuodama dviračiu stodavo rinkti šiukšlių. „Aš visada „kirsdavau ant stabdžių“, šalikelėje pamačiusi šiukšles. O jų ten tikrai būna, tad pamini šiek tiek dviračiu ir vėl turi stoti. Tada dar nesiruošdavau – neturėdavau šiukšlių maišų, tad tekdavo pasukti galvą, kur jas susidėti, kad galėčiau nuvežti iki šiukšliadėžių“, – pasakoja pašnekovė.
50 km žygis – su pilnu maišu šiukšlių
Rudenį pajūriu rengiami 25, 50 ar net 100 kilometrų pėsčiųjų žygiai. Inga mielai juose dalyvauja, o šįmet pasišovė ne tik įveikti 50 kilometrų – nuo Smiltynės iki Juodkrantės ir atgal, bet ir šiukšles surinkti. Pašnekovė pripažįsta, kad lengva nebuvo. Šį žygį, pasak jos, ne visi įveikia eidami laisvomis rankomis, o ji nešė maišą šiukšlių nepaisydama itin nedraugiškų oro sąlygų.
„Visus 50 km rinkau šiukšles, dariau tai ir per lietų bei krušą, buvome visi šlapi, buvo tikrai žvėriškai sunku. Kas 8 kilometrus buvo įkurti punktai, kuriuose galima tas šiukšles palikti, bet prieš tai reikia juos pasiekti. O rankos tikrai tirpo... Mano draugė, kuri ėjo su manimi ir padėjo rinkti šiukšles, nešti maišą, ne kartą sakė: „Inga, gal pradėkime rinkti likus dviem kilometrams?“ – šypsodamasi prisiminimais dalijasi pašnekovė. – Nesakau, kad surinkau visiškai visas šiukšles, nes jos tiesiog nebetilpo, supratau, kad jau turiu rinktis, ką paimti, nes kitaip maišas suplyš.“
Visus 50 km rinkau šiukšles, dariau tai ir per lietų bei krušą, buvome visi šlapi, buvo tikrai žvėriškai sunku.
Paklausta, ar savo tokia iniciatyva neužkrėtė aplinkinių, Inga sako, kad daugelis žmonių stebėjosi, pamatę ją su maišu, iš kur tos šiukšlės?! Ir, deja, norinčių prisijungti neatsirado.
„Žinai, kad jei pradėsi rinkti, turėsi su savimi ir neštis, nes nebus, kur palikti. Keista dėl kitų žmonių, juk į šį žygį eina gamta, jūra pasidžiaugti, na, galbūt tikslas tampa vienas – pasiekti finišą... Kitas dalykas, šiuo maršrutu iki vasaros tikriausiai niekas nepraeis, tad šiukšlės, jei paliksi, ten gulės gana ilgai“, – svarsto pašnekovė.
Tačiau Inga džiaugiasi, kad štai kartu ėjusi draugė vėliau pasakojo, jog vis dėlto šis žygis jai padarė poveikį – dabar kur kas dažniau pradėjo pakelti ant žemės besimėtančias šiukšles.
Keisčiausias radinys paplūdimyje – televizorius
Pasakodama savo patirtį renkant šiukšles paplūdimyje, Inga teigia, kad plastiko randa daugiausia. Ir ne tik plastikinių buteliukų, bet ir tokių kaip majonezo indeliai. Pašnekovė svarsto, kad takų, kurie veda jūros link, pakraščiuose šiukšlių mažėja, bet, Ingos manymu, ne dėl to, kad auga žmonių sąmoningumas, o dėl to, kad vis daugiau žmonių prie jūros važiuoja automobiliais.
„Miške prie paplūdimio esu radusi Lietuvos kariuomenės maisto davinio likučius ir pakuotes. Tada buvau labai perpykusi, net ketinau jiems paskambinti. Dar vienas radinys, kurį buvau pasišovusi iš paplūdimio išgabenti, buvo televizorius. Tik miestas buvo tolokai, bandžiau jį šiaip ne taip vilkti, bet kartu buvę bičiuliai, kurie nepasižymėjo tokiu entuziazmu, sakė: „Inga, palik tą televizorių!“ – su šypsena prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Bandžiau jį šiaip ne taip vilkti, bet kartu buvę bičiuliai, kurie nepasižymėjo tokiu entuziazmu, sakė: Inga, palik tą televizorių!
Nustebino depozito sistemos nauda
Paklausta, ar taip uoliai šiukšles renka ir namuose – Vilniuje, Inga sako, kad aplink savo namus – visada, pačiame mieste – pagal situaciją.
„Savo namų apylinkėse visada surenku besimėtančias šiukšles, kieme stovi rūšiavimo konteineriai, tad patogu jas išmesti. O mieste būna įvairiai, bet, jei konteinerių ar šiukšliadėžių prieigose daug šiukšlių, o jie patys sausakimši – nelabai ką padarysi. Tačiau vykdama į gamtą visada su savimi pasiimu maišelį, nes žinau, kad ten tikrai rasiu, kuo jį užpildyti“, – sako pašnekovė.
Inga pati seniai rūšiuoja šiukšles ir mano, kad visiems tai turėtų būti įprastas dalykas. „Mes jau greitai turėsime atskirai mesti virtuvės atliekas, tad, jei dar nesi išmokęs tiesiog rūšiuoti šiukšlių, netrukus teks mokytis dar labiau ir bus dar sunkiau“, – teigia Inga.
Kalbėdama apie rūšiavimą ji užsimena ir apie žmonių požiūrį: „Jei yra konteineris, vadinasi, gali prie jo palikti sofą ar kokius kitus baldus. Atvažiuojantys išvežti šiukšlių neprivalo surinkti šitų baldų, šiaip ne taip priprašai jų, kad tai padarytų. Tada sutinki kaimynę, o ji sako: matai, išvežė, vadinasi, bus galima ir dar ką nors išnešti, nes ir vėl išveš. Bet juk tam yra atskiros tarnybos, kurios tuo rūpinasi...“
Inga dalyvauja ir kasmet vykstančioje akcijoje „Darom!“, ir sako būtent per ją pastebėjusi, kad Vilniaus mieste, kai buvo įvesta depozito sistema, dingo dalis plastiko atliekų. „Dabar gamtoje likę daugiausia stikliniai stipraus alkoholio buteliukai, tai labai gerai matyti, kai palyginau metus prieš depozito įvedimą, ir metus, kai jis buvo įvestas“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovė.
Nepatingėkite pakelti ir kitą sudrausminti
Paklausta, ko palinkėtų kitiems, Inga juokdamasi sako: „Nešiukšlinti Kuršių nerijoje!“, nes kitaip jos darbas nueis niekais. Ir linki nepatingėti pasilenkti ir pakelti akis badančios šiukšlės.
Dar vienas jos palinkėjimas – išdrįsti sudrausminti kitą, lengva ranka į šalį šveičiantį, pavyzdžiui, stiklinį butelį. „Sudrausminu kitus, kai tai matau. Kartą prie namų ėjau paskui žmogų, jis staiga švyst stiklinį butelį nuo skardžio. Buvo girdėti, kad jis sudužo. Užvirė kraujas, paklausiau jo, kaip jam atrodo, ką jis čia daro? Pasakiau, kad vieną dieną pats galbūt ten vedžios šunį ar ves vaiką pažaisti, o ant žemės mėtysis smulkios stiklo šukės. Žinoma, tokie komentarai nebūna sutikti draugiškai“, – prisimena Inga ir priduria, kad liūdniausia, jog tokie dalykai nutinka, kai už dešimties žingsnių – šiukšlių konteineris.
Kaip sako pašnekovė, galbūt tokie komentarai kitam žmogui ir iššauks nemalonią repliką, bet niekada nežinai, kada tavo pasakyti žodžiai įstrigs.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Anketą rasite žemiau arba rašykite el.paštu buvaugeras@15min.lt (klausimynas galioja toks kaip anketoje – vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotraukos arba video).
Istorijas bei jų herojus galite siūlyti iki š. m. gruodžio 16 d. Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
