„Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart sako, kad tai ilgametis augalas, reikalaujantis specifinių sąlygų ir priežiūros: „Pirmas darbas – pasirinkti tinkamas veisles, pasidomėti jų savybėmis ir auginimo sąlygomis.“
Lietuvoje tokio natūraliai rūgštaus dirvožemio nėra
Šilauogės ypatingos tuo, kad joms reikia rūgštaus dirvožemio, ph turi siekti nuo 4 iki 4,5. Pasak A.Lenart, specialioje literatūroje rašoma, kad rūgštingumas gali būti net 3,8. „Natūraliai tokių rūgščių dirvožemių soduose nėra, tokias sąlygas turi tik aukštapialkių durpės, todėl šilauogėms reikia dirbtinai sukurti specialias sąlygas. Planuodami sodinti šilauogių krūmelius, iškaskite gilias duobes arba lysves ir pripilkite rūgščių durpių arba durpių, spygliuočių pjuvenų mišinio“, – pataria agronomas.
A.Lenart primena, kad spygliuočių spyglių negalima rinkti miške, nes pažeisite miško paklotę, už tai numatytos didelės baudos: „Jei auginate savo sklype spygliuočius, prikrenta daug spyglių, juos galite surinkti ir naudoti šilauogių mulčiavimui.“
Teks griebtis lakmuso popierėlio
Pirkdami durpes, atkreipkite dėmesį į informaciją ant pakuotės. Kai kurios durpės būna nurūgštintos ir pritaikytos kitoms augalų grupėms. Šilauogėms tinka tik natūralios, aukštapelkių durpės, kurios yra rudos spalvos.
Kaip patikrinti, kokio rūgštingumo dirvožemis jūsų darže? „Galite naudoti lakmuso popierėlius, kurie keičia spalvą priklausomai nuo žemės rūgštingumo. Patikrinti paprasta: paimkite žemių iš viršutinio ir gilesnio dirvožemio sluoksnio, užpilkite vandeniu ir pamirkykite lakmuso popierėlį. Rezultatas parodys, ar reikia parūgštinti dirvožemį“, – rekomenduoja agronomas.
Pažangūs ūkininkai naudoja elektroninius prietaisus ph nustatyti – jie rodo tiksliau, bet šie prietaisai brangesni.
„Jei yra galimybė, dirvožemio rūgštingumą reikia tikrinti pavasarį ir rudenį, nes dažniausiai per vasarą pH sumažėja. Žiemos metu augalai ilsisi, todėl pokyčių mažiau pastebima“, – sako A.Lenart.
Idealiai šilauogių sodinimui ir auginimui tinka „Agrochemos“ durpių substratas „Šilauogėms“ – jis ne tik praturtintas augalų mitybos procesus balansuojančios kompleksinės azoto, fosforo ir kalio trąšomis NPK, klintmilčiais, reguliuojančiais substrato rūgštingumą bei aprūpinančiais augalus kalciu bei magniu, bet ir momentinį vandens įgeriamumą užtikrinančios medžiagos FIBA ZORB.
Iškaskite dideles duobes
Įsigijus šilauogių krūmelius, ruošiamės juos sodinti: vienam kerui reikia iškasti 1x1 metro dydžio ir 60 centimetrų gylio duobę. A.Lenart perspėja nesusigundyti į duobę berti organinių trąšų – kompostinės žemės, perpuvusių augalų liekanų, nes tai sukelia šarminę reakciją ir mažina dirvožemio rūgštingumą.
„Iškasus duobę, atkreipkite dėmesį, koks dirvožemis yra duobės pakraščiuose. Jeigu aplink molingas dirvožemis, reikia įpilti spygliuočių pjuvenų, rupaus smėlio, kuris padidintų vandens pralaidumą – šilauogės nemėgsta užsistovėjusio vandens. Jeigu drenažo nebus, augalas jausis kaip moliniame kibire, stovės vanduo, pradės pūti šaknys ir krūmas žus“, – sako specialistas.
Durpės greitai džiūsta, ypač per karščius, todėl pasodinus šilauoges, reikia nepamiršti apsaugoti dirvožemį nuo drėgmės išgaravimo. Drėgmę sulaiko mulčiavimas, geriausia tinka spygliuočių pjuvenos arba jau minėti spygliai iš savo sodo, jie ne tik sumažina vandens išgaravimą, bet ir palaiko rūgštingumą, bet mulčiuoti galima ir žieve.
Tręšimą užbaikite iki birželio vidurio
Pirmaisiais metais pasodinus krūmelius, leiskite šilauogėms prigyti ir sustiprėti, todėl tręšti nereikia. A.Lenart pataria pradėti tręšti antraisiais metais – galima atlikti vieną pagrindinį tręšimą arba išberti trąšas per du – tris kartus: „Anksti pavasarį išbarstome dvi dalis visų skirtų trąšų (po 30–40 proc.), o paskutiniam tręšimui palikti apie 20 proc. likusių trąšų.“
Trąšų kiekis vienam krūmui priklauso nuo veislės, amžiaus ir krūmo formos – aukštaūgių ar žemaūgių. Vidutinė trąšų norma yra 20–50 gramų vienam krūmui. „Agrochemos“ specializuotos lietuviškos birios, augalų lengvai pasisavinamos trąšos „Šilauogėms“ didina dirvos rūgštingumą – kas tai šilauogėms itin svarbu – trąšose optimaliai subalansuoti makro ir mikroelementai aprūpina augalus visavertėmis maisto medžiagomis ir užtikrina gerą augalų mitybą viso sezono metu.
Agronomas pabrėžia, kad labai svarbu tręšimą užbaigti iki birželio vidurio. Jei tręšime po šio termino, šilauogės intensyviai augins šoninius ūglius, kurie nespės sumedėti iki žiemos ir nušals. Žinoma, jei pasitaikys ilgas ir šiltas ruduo, o žiema nebus šalta, ūgliai išgyvens.
Šilauogių sodą planuokite dešimtmečiams
Vienoje vietoje šilauogės, priklausomai nuo veislių savybių, gali augti ilgai - 20–40 metų. „Tai ilgametis augalas, planuokite vaiskrūmių sodą toli į ateitį. Šilauogės augs daug metų, kaip ir vaismedžių sodas“, – sako agronomas.
Ilgamečiai krūmai augdami plečiasi, todėl būtina iš karto palikti pakankamai vietos. Sodinukai sodinami 1,5–2 metrų atstumu, o jeigu yra kelios eilės, tarp jų paliekamas 2–3 metrų atstumas.
Jei norite pasidauginti šilauogių, kažin ar tai pavyks padaryti sodininkui mėgėjui. „Šis augalas dauginamas auginiais, kurie įšaknija sudėtingomis sąlygomis – dirvos temperatūra turi siekti 20–22 laipsnius, taip pat reikia sudaryti dirbtinį rūką, šakeles apdoroti įsišaknijimo stimuliatoriumi“, – pažymi A.Lenart.
Pasirūpinkite ligų profilaktika
Šilauogės gali sirgti stiebų deguliais, monilioze, kekeriniu puviniu ir kitomis grybinėmis ligomis. Sodininkams mėgėjams kovoti su šiomis ligomis sunku, nes jie negali įsigyti profesionalams skirtų preparatų. „Savo soduose pasirūpinkite ligų profilaktika, kaip ir prižiūrėdami kitus augalus“, – pataria agronomas.
Šilauogės bus sveikos, jei dirvožemio rūgštingumas atitiks normą. Sumažėjus rūgštingumui, šilauogės nepasisavina maisto medžiagų, pradeda ruduoti ar raudonuoti lapai, mažiau žydi ir prasčiau dera, dažniau puola ir ligos.
„Jei pastebėjote minėtus požymius, tai dar nereiškia, kad šilauogės serga – pirmiausia patikrinkite dirvožemio rūgštingumą. Sutvarkius dirvožemį, pabarsčius trąšų, visos problemos gali išsispręsti“, – mano A.Lenart.
Geriau sodinti kelių veislių krūmelius
Agronomas rekomenduoja sodinti kelių veislių šilauoges, nes tarp jų vyksta kryžminis apdulkinimas, o tai lemia geresnį derlių.
Šilauoges, kaip ir vaismedžius, reikia apgenėti – pavasarį išpjauti ligotas, apšalusias šakeles. „Retinti krūmą reikėtų po maždaug šešerių metų. Jei krūmas sutankėjo anksčiau, praretinkite, kad augalas gautų daugiau oro ir mažiau sirgtų. Pagal auginimo technologijas, krūme reikia palikti įvairaus amžiaus 8 šakas – keturias derančias ir keturias augančias“, – pataria A.Lenart.
Lietuvoje auginamos šalčiams atsparios šilauogių veislės. Tik svarbu nepertręšti vasaros metu, kad spėtų sumedėti jauni ūgliai. „Jei laikotės visų auginimo technologijų, jokio papildomo paruošimo žiemai nereikia“, – teigia A.Lenart.
