Įsirengiant naują ar keičiant seną šildymo sistemą ekspertai pataria neskubėti ir atidžiai įvertinti šių sistemų galimybes ir tinkamumą namui. Būtina atkreipti dėmesį į tokius aspektus, kaip šildymo sistemos įrengimo ir metiniai šildymo kaštai, patogumas naudoti, patikimumas, efektyvumas ir, žinoma, draugiškumas aplinkai.
Įrengimo ir eksploatavimo kaina
Aeroterminio ar geoterminio šildymo įrengimui nėra taikoma specialių reikalavimų dėl darbuotojų kvalifikacijos ar techninės dokumentacijos. Todėl sumontuoti šildymo sistemą su šilumos siurbliu oras-vanduo galima pakankamai paprastai ir greitai – vos per kelias dienas. Pasirinkus siurblį gruntas-vanduo – reikalingas didesnis žemės plotas, kuriame būtų įrengiamas gręžinys.
Šildymą gamtinėmis dujomis galima įrengti tik ten, kur netoliese yra dujotiekio tinklas, ir šiuos darbus gali atlikti tik atestuotos įmonės. „Jei sklypas nuo tinklo yra nutolęs daugiau nei 100 metrų, susidaro pakankamai dideli dujotiekio įvedimo kaštai. Todėl neretai kaimynai kooperuojasi ir paraiškas dėl šios paslaugos teikia kartu, taip pasidalindami išlaidas. O jei name jau įvesta ar netoli yra dujotiekio linija, dujinio šildymo įrengimo kaina yra ženkliai mažesnė“, – sako inžinerinės infrastruktūros statybos bendrovės „Rimgauda“, įrenginėjančios tiek šilumos siurblius, tiek dujinio šildymo sistemas, pardavimų vadovas Raimondas Pažemeckas.
Eksperto teigimu, tiek vienu, tiek kitu atveju didžiąją dalį šildymo sistemos įrengimo kaštų sudaro įranga. „Visada esant galimybei patariame rinktis ir investuoti į kokybiškus premium klasės šilumos siurblius ar dujinius katilus – jie veiks efektyviau, pasižymės didesniu energiniu naudingumu, bus tylesni, turės daugiau funkcijų, užtikrinančių patogų valdymą. Keliais šimtais už įrangą sumokėta didesnė suma atsipirks per kelerius metus“, – pataria „Rimgaudos“ atstovas.
Lyginant sistemų eksploataciją metams – dujinis šildymas taip pat dažnai pigesnis. Pavyzdžiui, iki 160 kv. m. ploto namui šildymas dujomis ir karšto vandens paruošimas per metus kainuoja apie 830 eurų. Šildymas šilumos siurbliu oras-vanduo sudaro apie 1080 eurų, o siurbliu gruntas-vanduo – 770 eurų.
Remiantis ilgamečiais Lietuvos oro temperatūros matavimais ir įvairiais šildymo sąnaudų skaičiavimais, namo iki 160 kv. m. ploto šildymui ir karšto vandens paruošimui per metus reikalinga apie 20 000 kWh šilumos.
Patogumas
Tiek šilumos siurbliai, tiek dujinis šildymas yra visiškai automatizuoti ir reikalauja mažai priežiūros. Tereikia ant šilumos siurblio ar dujinio katilo valdiklio nustatyti norimą kambario temperatūrą ir kartą metuose atlikti profilaktinę priežiūrą.
„Turint aeroterminį, geoterminį ar dujinį šildymą nebelieka jokių rūpesčių dėl kuro atsargų atvežimo, sandėliavimo, nereikia valyti katilo. Šios sistemos gali būti valdomos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, mobiliuoju telefonu – dar būnant darbe ar keliaujant galima įjungti ar išjungti šildymą, reguliuoti temperatūrą. Tokia galimybė spartėjant gyvenimo tempui ir siekiant kuo didesnio komforto namuose šiandien tampa vis aktualesnė“, – teigia R. Pažemeckas.
Anot bendrovės atstovo, šilumos siurbliai pasižymi dar vienu išskirtiniu privalumu – turi vėsinimo funkciją. Tad nusprendus įsirengti šilumos siurblius galima nušauti du zuikius – žiemą turėti šildymą, o vasarą – vėsinimą. Tokiu atveju nebereikia kondicionieriaus.
Efektyvumas
Tačiau kalbant apie sklandų veikimą, šilumos siurbliai oras-vanduo yra mažiau patikimi, nes jų veikimo efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. „Praėjusi žiema parodė, kad spustelėjus šaltukui namų ūkių, įsirengusių šilumos siurblius oras-vanduo išlaidos už elektros energiją ženkliai išaugo. Buvus žemesnei nei -15 lauko temperatūrai, pigesni ekonominės klasės šilumos siurbliai veikė ypač neefektyviai – iš 1 kWh elektros pagamindavo tik 1 kWh šilumos“, – atkreipia dėmesį R. Pažemeckas.
Taip pat šaltos žiemos metu su problemomis susidūrė ir tie šilumos siurblių oras-vanduo naudotojai, kurių siurbliai įrengti sodo bendrijose su seno tipo elektros transformatorinėmis. „Nukritus temperatūrai ir šilumos siurbliams oras-vanduo nebegalint sugeneruoti šilumos iš oro, įsijungdavo rezervinis elektrinis kaitintuvas (nuo 3 iki 12 kW galios) ir namai būdavo šildomi tik elektra. Jei tokioje bendrijoje daugiau šilumos siurblių naudotojų, elektros transformatorinės neatlaikydavo apkrovos ir žmonės likdavo visai be šildymo“, – sako „Rimgaudos“ pardavimų vadovas.
Dujinio šildymo naudotojai su tokiomis problemomis nesusiduria. Ši sistema visada veikia sklandžiai ir efektyviai prie bet kokios temperatūros – net ir -35 laipsnių šalčio.
Pasak kompanijos „Robert Bosch“ ir prekės ženklo „Buderus“ Lietuvoje atstovo Jono Gasparkos, šiandien žmonės vis dažniau apsvarsto ir renkasi hibridinę šildymo sistemą – kai vienoje sistemoje yra ir šilumos siurblys, ir dujinis katilas. „Kai oras šiltesnis, efektyviai veikia sistema su siurbliu oras-vanduo, kai šaltesnis – įsijungia dujinis katilas. Šilumos siurblys įvertina prie kokios lauko temperatūros naudinga pradėti veikti dujiniam katilui – tokiu būdu užtikrinamas ir efektyvus, ir ekonomiškas namo šildymas“, – dalinasi J. Gasparka.
Draugiškumas aplinkai
„Buderus“ atstovas pažymi, kad šilumos siurbliai, naudojantys elektros energiją iš vėjo jėgainių ar saulės baterijų, yra draugiški aplinkai. Tačiau jei naudojama termofikacinėse elektrinėse pagaminta elektra, kuri išgaunama deginant dujas ar mazutą, draugiškumas aplinkai nėra toks didelis.
Naujos kartos kondensaciniuose dujiniuose katiluose įdiegtos energiją taupančios technologijos, jų naudingumo koeficientas gali siekti iki 109 proc., o į aplinką yra išmetami sudegusių dujų žemos temperatūros garai. Taip pat šie dujiniai katilai gali būti lengvai suderinami su alternatyviais energijos šaltiniais, pavyzdžiui, saulės kolektoriais.
Svarstant, kurią šildymo sistemą įsirengti, patariama pirmiausia gerai įvertinti namo infrastruktūrą. Visada galima pasikonsultuoti su šildymo sistemų ekspertais, kurie gali padėti numatyti kiekvienos sistemos privalumus ir rasti tinkamiausią sprendimą.
Plačiau apie šilumos siurblių ir dujinio šildymo įrengimą čia.
