Kiekviena maža pergalė sustiprina „aš galiu“ jausmą
Teisės studijas baigusiai moteriai baldų prikėlimas nėra tik hobis savo malonumui. Dabar tai tapo ir verslu. Iš pradžių atnaujintus baldus tiesiog dovanojusi, šiuo metu jau neatsigina užsakymų. Pašnekovė prisipažįsta, kad ši veikla gyvuoja tik jos labai gerų laiko planavimo įgūdžių dėka. „Aš dirbu labai greitai ir efektyviai, be jokių valgymo ar kitokių pertraukėlių. Kol vienas daiktas džiūna, kitą dažau, kai tas džiūna, tada kažką kitą darau“, – sako Simona, rodydama paskutinį darbą – restauruotą staliuką. Anot jos, kitiems toks darbas truktų savaitę, o ji tai padarė per 3 valandas.
Tačiau greitai anaiptol nereiškia bet kaip. Moteris neslepia esanti labai reikli sau ir ką bedarytų, stengiasi pasiekti patį geriausią rezultatą: „Man netinka kažką daryti „tik truputį“ savo malonumui. Aš labai mėgstu save nustebinti. Ir jeigu pavyksta, vadinasi, išėjo gerai“.
Teptukas Simonos rankose atsirado dar studentaujant, kai dar būdami labai jauni su vyru iš vargo įsikėlė gyventi į baisiai aptriušusį senamiesčio butuką. Visi baisėjosi jų pasirinkimu, o jauna moteris rado savo išeitį – per metus tuos namus pakeitė taip, kad net savininkai neatpažino. Paradoksalu, tačiau tai beveik nepareikalavo jokių investicijų, išskyrus pastangas. Jų reikėjo daug, mat teko nušlifuoti senas grindis, restauruoti duris. Tačiau rezultatas pribloškė ir „landynė“ virto prabangiu senamiesčio butuku.
„Tada gal ir atėjo suvokimas, kad aš galiu. Kiekviena tokia maža pergalė žmogui labai pakelia ūpą. O aš nesiimu lengvų darbų. Nes pastebėjau, kai išgauni puikų rezultatą, nors niekas tavimi netikėjo, gauni iki dangaus pakylėjantį pasitenkinimą. Tai labai padeda gyvenime, kalbant apie visas sritis“, – įsitikinusi Simona.
Energija trykštanti moteris nėra iš tų, kurios pagimdžiusios vaiką atsiduoda tik motinystei. Pirmus du berniukus pagimdė studijuodama dieniniam skyriuje ir sėkmingai pabaigė mokslus. Su kitais dviem taip pat neėmė motinystės atostogų, o dirbo, nes prisipažįsta – atsigavus po gimdymo labai greitai ima „spausti“ namų sienos.
Anksčiau baldus rasdavo prie konteinerių, dabar atveža patys žmonės
Paklausta, iš kur ima baldų restauracijai, Simona neslepia – iš pradžių, o kartais dar ir dabar nuostabiausius senų laikų baldus randa išmestus prie konteinerių.
„Neseniai radau konsolei skirtas dvi tekintas didžiules ir be galo gražiai drožinėtas ąžuolines kojas. Jos visiškai nepažeistos, tiesiog išmestos. Aišku, netempiu visko, kas pasitaiko, nes laikui bėgant tampu išrankesnė: tą mačiau, tą turiu, iš to nieko neišeis... Bet kartais atsiranda tokių lobių!“, – su užsidegimu pasakoja restauratorė.
Didžiąją dalį jos darbų sudaro vaikiški daiktai, kuriuos ji parduoda. Dalį susirandanti pati kur nors netyčia, bet kažkada pamatę jos darbus žmonės ėmė vieni su kitais dalintis ir dabar daugybę daiktų ir spintelių pasiūlo ar net atveža patys į namus.
Savo veiklos pradžioje, kol dar neturėjo tiek daug restauravimui reikalingų žinių ir darbas, anot pačios pašnekovės, apsiribodavo tik detalių nušveitimu ir padažymu, atnaujintus baldus ji tiesiog išdovanodavo socialinių tinklų grupėse. Tačiau laikui bėgant tai davė neįtikėtiną grąžą. „Tik paskui supratau, kaip pasitvirtina tas posakis, kad kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Nes po to mane užplūdo žmonės, siūlydami įvairius baldus“, – šypsosi moteris.
Žinios ir naujos priemonės atvėrė kitas galimybes
Švitrinis popierius, teptukas ir dažai – tai priemonės, su kuriomis Simona pradėjo senų baldų prikėlimą naujam gyvenimui. Dabar jos priemonės vos telpa į sandėliuką. Jos leidžia daug lengviau nuimti aliejinių dažų sluoksnį ar laką ir atidengti tai, kas vertingiausia – medžio masyvą.
Vieniems namuose tapę nebereikalingi, profesionalią restauratorę seni baldai labai džiugina: „Tų laikų baldai yra ne tik tvirti, jie yra labai prabangiai padaryti. Tai yra faneruotės, masyvai, geri lankstai, kurie tarnauja 50 metų ir jų nereikia keisti. Ir būtent ta faneruotė, kurią atidengus ir sukomponavus su šių laikų lakais ir spalvomis, tu gauni daiktą, už kurį žinai, kad nuvažiavus į prabangų saloną, sumokėtum 500 eurų. O dabar tiesiog jį turi įdėjęs 10 eurų ir tiesiog kažkiek savo laiko. Kol aš negalėjau tos faneruotės atidengti, neturėdama įrankių, tol aš nebūdavau patenkinta rezultatu, nes jis nebūdavo geriausia, ką tu gali išgauti iš tų laikų baldų.“
Nustebino galimybė dažus nuspalvinti bet kokia spalva
Su kiekvienu padarytu daiktu vis daugiau patirties pasisemianti restauratorė žinių trokšta dar daugiau ir sustoti neketina. Anot jos, kuo toliau, tuo norisi padaryt geriau ir įdomiau ir supranti, kad visa tai reikalauja įsigilinimo ir laiko, dėmesio. Tačiau savo atradimais moteris nevengia pasidalinti ir su kitais. Štai kad ir tuo, kokius dažus naudoti.
„Iš pradžių dažų ieškodavau jau sumaišytų dažų lentynose, kur spalvų pasirinkimas buvo tikrai labai skurdus. Ir koks man buvo didelis siurprizas atradus, kad ne tik sienų dažus galima maišyti ir tonuoti, bet lygiai taip pat ir baldų. Niekada apie tai nepagalvojau“, – šypsosi savo veiklos pradžią prisiminusi Simona.
Pašnekovė sako neieškanti dažų prabangiose parduotuvėse, o renkasi juos tiesiog prekybos centre, kur yra geriausias kainos ir kokybės santykis. „Naudoju ekologinį ženklą turinčius baldinius dažus, kurie nesmirda, nes aš dažau namie. Ir vienas iš mano tikslų, kad įdėjus tiesiog darbo ir entuziazmo, lygiai tą patį galėtų padaryti kiekvienas, neišleisdamas per daug pinigų. Aš esu tuo labai patenkinta, nes ta skardinė dažų, kurios užtenka labai ilgam, kainuoja kokius 7 eurus. Spalvų paletė yra tokio didumo, kad reikia dar pasėdėti ir pasirinkti“, – atradusi VIVACOLOR „Green Line Furniture 30” – baldų dažus, kuriais galima dažyti ir vaikų žaislus, džiaugėsi Simona.
Naująją liniją „Green Line“ sudaro lubų, sienų, baldų, radiatorių ir grindų dažai. Visi šie dažai yra vandeniniai, išskiria mažą LOJ kiekį, pasižymi puikiomis dengiamosiomis savybėmis, itin patvarūs ir užtikrina lengvą dažymą.
Svarbu ne tik spalvos, bet ir dažų poveikis sveikatai
Keturis vaikus auginanti ir dažniausiai namuose baldus dažanti moteris pabrėžia – jai yra labai svarbu, jog dažai, kuriuos ji naudoja, būtų saugūs, tausotų aplinką ir sveikatą. Juk dauguma restauratorės atnaujinamų baldų yra skirti vaikams – tai vaikiškomis virtuvėlėmis virstančios senos komodos, naujai perdažytos medinės kaladėlės. Žiūrint šių daiktų fotografijas prieš ir po atnaujinimo, jų beveik neįmanoma atpažinti.
Kokia spalva jos mėgstamiausiair dažniausiai naudojama? Pilka, žalsva ir kitos pastelinės, kurias galima derinti su atidengtu medžiu. Ir, žinoma, daug baltos, nes, anot restauratorės, ji suteikia ne tik pauzes akims žiūrint į daiktą, bet ir išbaigtumo pojūtį. Norintiems pabandyti atnaujinti baldus, nušlifavus laką ir atvėrus medžio masyvą, moteris pataria kiek įmanoma daugiau palikti šios prabangios detalės. Ją uždažyti ir paslėpti būtų tiesiog žala daiktui.
Pašnekovė su meile rodo paskutinį savo darbą – svetainės staliuką, kurį užbaigė tik šiandien. „Šį staliuką, numestą prie konteinerio, draugė man užrodė vesdama vaiką į darželį. Kadangi tas kiemas netoli manęs, greit šokau į mašiną ir nuvažiavau. Pas mus dažniausiai išmetami seni baldai iš VDR, rumuniški, lenkiški, gal Panevėžio baldų kombinato. O šitokio svetainės staliuko niekur nebuvau mačiusi! Paskui radau etiketę, kad jis pagamintas Sofijoje 1970 metais“.
Nušveitus bjaurų rudą laką, laukė tikras siurprizas – šviesus beržo lukštas. Tiesa, viršutinė dalis buvo faneruotė, tad teko pasukti galvą, kaip pasielgti, kad staliukas netaptų panašus į biliardo stalą. „Nusprendžiau, kad geriausiai tiks balta spalva ir staliuko viršų nudažiau baltai. Dabar svetainės baldai turi naują skandinaviško stiliaus kolegą“, – džiaugdamasi, kad ekologiški dažai nesmirda ir šį darbą ji gali daryti tiesiog namuose, kur bėgioja maži vaikai, pasakojo Simona.
Restauratorės pasirinkimą giria ir gydytoja alergologė Edita Gasiūnienė, pastebėdama, kad dažai, kurių sudėtyje yra medžiagų, išskiriančių daug lakiųjų organinių junginių, gali turėti įtakos žmonių sveikatai: gali atsirasti bendras silpnumas, galvos svaigimas, retesniais atvejais – pykinimas, vėmimas. Dažniausiai šie simptomai atsiranda įkvėpus didelius šių medžiagų kiekius, o žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis (astma, alergine sloga, atopiniu dermatitu), patekus į ką tik tokiais dažais nudažytas patalpas, gali paūmėti pagrindinės alerginės ligos simptomai.
Naujieji VIVACOLOR ekologinį ženklą turintys dažai „Green Line“ yra saugūs tiek dirbantiems su jais žmonėms, tiek gyvenantiems šiais dažais išdažytose patalpose. Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos ženklas bei Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Šiaurės gulbė“, esantis ant serijos „Green line“ dažų, liudija, kad šių dažų gamybos procesas yra kruopščiai reglamentuotas nuo pat žaliavų pirkimo iki dažų išpilstymo į pakuotes ir yra griežtai kontroliuojama tiek žaliavų, tiek jau pagamintų dažų kokybė. Tai tinkamas pasirinkimas tiems, kas teikia pirmenybę sveikatą bei aplinką tausojantiems ir lengvą dažymą bei nepriekaištingą rezultatą užtikrinantiems dažams.
