Statybinę būtį jam palengvino specialistų konsultacijos ir patarimai – savo patirtimi žinomas vyras dalijasi ir su skaitytojais.
„Darbus pradėjau nuo žolės pjovimo“, – prisimena pašnekovas, tačiau tai tebuvo pirmas žingsnelis, o toliau viskas atrodė gerokai rimčiau. Bet – apie viską nuo pradžių!
„Niekada nemaniau, kad taip nutiks“
M.Starkus iki sodybos įsigijimo su statybomis buvo susidūręs labai minimaliai. Anot jo, „visi mes esame šiek tiek meistriukai“.
„Ir aš pats buvau tik pradiniame lygmenyje“, – kalbėjo M.Starkus. Beje, statybinių žinių jam gyvenime ir neprireikė, mat užsiimti statybomis apskritai niekada negalvojo. Kaip ir pirkti apleisto namo.
„Niekada nemaniau, kad taip nutiks. Aišku, pagalvodavau, kad gerai būtų turėti. Taip, kad nieko nedarant, kad viskas būtų jau paruošta. Bet kad pačiam, nuo pradžių... Neplanavau. Kam man tas vargas? Kam tie rūpesčiai?“ – prisiminė pašnekovas.
Tačiau prieš ketverius metus, kai M.Starkus su bičiuliu vežė vaikus maudytis, šis jam mestelėjo idėją apžiūrėti netoliese parduodamą seną sodybą: „Atsakiau, kad apleista sodyba tikrai nedomina. Užsiiminėti sodybos prikėlimu antram gyvenimui – ne man.“
Tačiau netrukus keliautojo akiratin pateko prancūzų tapytojo Polio Gogeno frazė: „Didžiausias iššūkis gyvenime yra įveikti savo paties nusistatytas ribas ir eiti taip toli, kaip niekada nebūtum nė svajojęs.“ Kiek pasvarstęs M.Starkus priėmė sprendimą šią sodybą įsigyti.
Kaip su vaiku
M.Starkus sako, kad taip jo gyvenime pasitaiko dažnai: padarai veiksmą, o paskui galvoji, kas bus toliau: „Taip nutiko ir su sodyba. Kai ją įsigijau, pradėjau galvoti, ką su naujuoju pirkiniu daryti“.
Daug darbų keliautojas atliko pats, kai kuriems darbams samdė meistrus, tačiau net ir tada dalyvavo visuose namo statymo etapuose.
„Dabar žinau viską nuo-iki, o pradžioje nelabai turėjau supratimo, kaip reikia pastatyti namą. Dabar žinau, kiek tai kainuoja ir darbo, ir finansų“, – pasakojo M.Starkus.
Statybos, sako keliautojas, turi labai daug etapų, o statybų eigoje kyla ir įvairių minčių. Tarkime, kam viso to reikėjo? „Statybos – labai „gyvas“ procesas, gyveni su tuo savo kūriniu, o procesas priklauso nuo daugelio dalykų. Kaip sekasi, kokia finansinė situacija, koks metų laikas, ar lyja, ar saulė. Gyvenimas – kaip su vaiku“, – kalbėjo pašnekovas.
Pirmoji technika – žoliapjovė
Keliautojas pasakoja, kad jam statant namą labai padėjo įrankių ir technikos nuomos bendrovė „Cramo“. „Net nebeatsimenu pradžios, kaip pradėjome bendrauti. Tačiau, tikėtina, kad kažkas iš pažįstamų rekomendavo“, – sakė M.Starkus.
Įrankius ne pirkti, o nuomotis M.Starkus nutarė ir dėl to, kad kai kurios technikos ar įrangos reikia tik labai konkrečiam ir specifiniam darbui, o vėliau jos nebenaudosi.
„Pirmasis dalykas, kurį išsinuomojau, buvo žoliapjovė, mat darbus reikėjo pradėti sklype nupjaunant žolę. Susisiekiau su „Cramo“ specialistais ir mes gana greitai radome bendrą kalbą.
Supratau, kaip veikia visas procesas. Maniau, kad ateini ir išsinuomoji, bet nuomos yra keli variantai: tau įrangą gali pristatyti, be to, yra jų savitarnos terminalai, veikiantys paštomatų principu. Gali nuvažiuoti ir pats bei išsirinkti. Tai patogu, man tai patiko“, – sakė M.Starkus.
Darbai sodyboje nesibaigia
Vėliau keliautojas nuomojosi ir kitą techniką bei įrankius: betono maišyklę, pastolius, benzininius pjūklus, maišykles. M.Starkui padarė įspūdį, jog įmonės specialistai yra kompetentingi ir nešykšti patarimų, dėmesį skiria ne tik įrankių nuomai, bet ir bendravimui, komunikacijai.
„Patarimų prašiau nuolatos. Man tikrai nėra gėda pasakyti, kad kažko nemoku. Be to, visada malonu pasikalbėti su išmanančiais žmonėmis. Apskritai, viena iš mane erzinančių savybių yra nuostata, kad žmogus viską žino ir moka, nors iš tikrųjų taip nėra. Niekada nedarau ko nemoku. Geriau tai pasakau, o tada – išmokstu“, – sakė M.Starkus.
Nepaisant to, jog name M.Starkus jau gyvena ir jo statybos baigtos, tačiau darbai sodyboje nesibaigia niekada, atsiranda ir naujų sumanymų: „Reikia tvarkyti aplinką, dar kažką pasodinti, padažyti, nupjauti, pakalti, suklijuoti, iškasti.“
