Ir jeigu bandytumėte ieškoti internete pavyzdžių, neretai nerastumėte tikrai dailių gėlynų dėl paprasčiausių priežasčių. Žmonės visad į tai žvelgia labai stereotipiškai, tarkime, jiems reikia spygliuočių, kuriems, manau, nevieta gėlyne, kadangi mąstoma – „iš kur bus žalumo, kai gėlės nužydės“? Kadagiai, tujos, šliaužiantys spygliuočiai – tai nėra gera sudedamoji gėlyno dalis. Dažnai rekonstruojant gėlyną, atrodo, keistum viską iš pagrindų, tačiau visada taikaisi prie to, ko nori žmogus, kad atrastum geriausią variantą.
Stengiamasi, kad šiuolaikiniai gėlynai kuo artimiau sąveikautų su gamta. Jie nėra išravėti su pincetu, iščiustyti, tad būtent pasirenkami tokie augalai, kurie nereikalauja labai daug priežiūros. Didesnis, ryškesnis žiedas nereiškia, kad būtent juos reikia rinktis, kad jie turi tapti gėlyno centru. Šiuolaikinis gėlynas – tai natūraliai įsipaišantis į gamtos prieglobstį, o augalai pasirenkami taip, kad visą sezoną džiugintų akis.
Toks gėlynas kiekvieną mėnesį vis kitoks, tačiau niekada neatrodo blogai. Renkantis augalus labai svarbu atsižvelgti į tokius, kurie net ir nužydėję atrodo puikiai, ir apsnigę, ir apšerkšniję ir pan.
Daugiametės gėlės ankstyvam pavasariui – tai eleborai, šilagėlės. Be abejonės, ankstyvosios svogūninės gėlės kaip tulpės, narcizai, krokai ir kt. taip pat labai tiks. Yra ir labai ankstyvųjų barzdotųjų vilkdalgių.
Vasaros gėlės – tai kraujalakės, kraujažolės, monardos, astrancijos, šalavijai, puikiai visiems pažįstamos astilbės; rudens – ežiuolės, rūgčiai, kemerai, soruolės, melvenės ir kt. dekoratyvinės žolės.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, kad skintos gėlės žydėtų ilgiau
– Sakote, kad spygliuočiams ne vieta gėlyne. Kodėl?
– Na, visiškai jų ignoruoti gal ir nereikia, tačiau jie neturi tapti pagrindiniu traukos centru. Jie geriau atrodo tada, kai pasirenkami kontrastuoti su kitais augalais, tačiau ne savo aukščiu ar laja. Manau, šliaužiantys spygliuočiai ir tujos tikrai netinka gėlynuose. Geriau sodinkite lėtai augančias dekoratyvines pušeles, buksmedžius, kuriuos galima karpyti ir formuoti, rutulio formos tujas, tačiau vistiek tie spygliuočiai neturėtų būti gėlyno pagrindas.
– Šiuolaikinis gėlynas dažniausiai kuriamas specialistų, tačiau kai kuriems tai nesuprantama, kadangi atrodo, jog su viskuo gali susidoroti ir patys. Ką apie apie tai manote?
– Manau, kad daugelis gėlynų vis dar atrodo labai konservatyviai, o žmonės dažnai mąsto, kad pasižiūrės, kaip pas kaimyną ir susikurs panašų gėlyną. Visgi, sakyčiau, kad dažnai specialistų pagalba yra tiesiog būtina, kad iš gėlyno gautume maksimalų efektą.
Patarčiau gėlyną pradėti formuoti ne nuo gėlių pasirinkimo, bet nuo požiūrio keitimo. Ką pasodinsime, nebūtinai tiks dirvožemiui, vietai, tarkime, pavėsiui ar saulei. Todėl, kad jūsų pasirinkimui nedarytų įtakos gėlių pardavėjas, reikėtų žinoti, ko iš tikrųjų jums reikia. Juk ir finansiškai tai atsieina, ypač, kai pasirinkti augalai ar gėlės netinka ir neprigyja gėlyne.
