Ieškodamas išeities, vyras ryžosi eksperimentui: aštuonis mėnesius nesinaudojo socialiniais tinklais, grįžo prie pokalbių telefonu ir tiesioginio bendravimo. Remdamasis asmenine patirtimi, 2011 m. parašė knygą „Skaitmeninė dieta“ (angl. „The Digital Diet“), joje pateikė keturių žingsnių programą, kaip atsikratyti priklausomybės nuo technologijų, ir skatinančią jomis naudotis tik esant poreikiui.
Taip pat skaitykite: X, Y: kurios kartos darbuotojai geresni?
Kai kurie patarimai išties labai paprasti: mėgautis kavos puodeliu ryte nenaršant po internetą, savaitgalį netikrinti elektroninio pašto ir t. t. Na, o abejojantiems savo valia, D. Siebergas pataria kuriam laikui išmaniuosius prietaisus patikėti geriems bičiuliams ar netgi leisti jiems pakeisti slaptažodžius.
Poilsis be interneto ir telefono
Prisipažinkite: vykdami atostogauti rankoje tvirtai spaudžiate ne tik išmanųjį telefoną, bet ir į rankinio bagažo lagaminą įsigudrinate įsprausti planšetinį kompiuterį. Juk mobilusis ryšis veikia daugelyje poilsio vietų, pavyzdžiui, Josemičio nacionaliniame parke (JAV), Galapagų salose ir netgi prie Everesto kalno!
Visgi daugėja žmonių, trokštančių poilsiauti be technologijų ir būti, tikrąja šio žodžio prasme, ne ryšio zonoje. Ne vienas prabangus viešbutis siūlo būtent tokią paslaugą, – atvykusių svečių išmanioji amunicija saugiai užrakinama registratūros seife ir grąžinama tik išvykstant.
Į atokią užuovėją nuraminti įsiaudrinusį protą ir apsivalyti nuo informacinės taršos buvo atvykę ir išmaniųjų technologijų kūrėjai Billas Gatesas, Steve’as Jobsas bei žiniasklaidos priemonių magnatas Rupertas Murdochas.
Sakytume, kažkokia beprotybė!? Bet, jeigu savaitgalis yra skirtas poilsiui, papildomi trikdžiai išties nėra pageidaujami. Svečių pageidavimu iš viešbučio kambario išgabenamas televizorius, o jo vietoj pastatomas stalo futbolas ir pan. Kur galima rasti tokių viešbučių?
Pavyzdžiui, Peninsuloje, Paragvajuje, viešbutis „Four Seasons“ svečiams siūlo atsiribojimo 24 valandoms nuo įrenginių programą mainais į 24 kitokio pobūdžio pramogas.
Arba Fidžio saloje esantis Davido Gilmoure’o 1990 m. įkurtas kurortas „Wakaya Club“. Čia stūkso dešimt vietos architektūros namelių, veikia ekologiškų imbierų ūkis. Į atokią užuovėją nuraminti įsiaudrinusį protą ir apsivalyti nuo informacinės taršos buvo atvykę ir išmaniųjų technologijų kūrėjai Billas Gatesas, Steve’as Jobsas bei žiniasklaidos priemonių magnatas Rupertas Murdochas.
Programos vaikams ir jaunimui
Nuo socialinių tinklų ir virtualios realybės sunkiai atsiriboja suaugusieji, o ką kalbėti apie jaunąją kartą. Jau tapo norma, kad į pažintinę ekskursiją vykstantys penktokėliai nesiskiria su planšetiniais kompiuteriais. Taigi pradėta ieškoti būdų, mokančių vaikus sąmoningumo. Tokių iniciatyvų jau daug.
JAV ir Kanados mokyklose vykdomas projektas „Digital Blackout“. Moksleiviai pratinami kelias dienas nesinaudoti skaitmenine įranga ir vėliau aptarti savo potyrius: kalbėti, užrašyti. Svarbu, kad auganti karta suvoktų priklausomybės nuo technologijų padarinius. Taip pat šių šalių mokyklose ir koledžuose taikoma programa „Tech Timeout Academic Challenge“, ją sudaro vaizdo pamokos, diskusijos. Tai – savotiškas socialinis eksperimentas, keliantis klausimus, pavyzdžiui, ar nuolatinis skaitmeninės įrangos naudojimas nedaro poveikio mūsų smegenims ir pan.
Dabar dažniau vartojamas trumpinys JOMO („joy of missing out“), išvertus tai reiškia „džiaugsmą ką nors praleisti“.
Tie, kas jau sąmoningai išbandė skaitmeninę dietą (pradedant nuo telefono), sutinka, kad pirmas kelias valandas būna itin sunku: niežti delnus ir norisi kuo greičiau maigyti mygtukus. Nepasitikintiems savo valia siūloma į išmanųjį telefoną įdiegti programėlę „Digital Detox“. Ši programėlė (ją galima nemokamai parsisiųsti iš interneto) telefoną blokuoja jūsų pasirinktą ir nustatytą laiką, taigi, jei neturite stiprios valios, bent kurį laiką mėgausitės ramybe.
Ne vienus metus elgsenos specialistai vartoja anglišką santrumpą FOMO („fear of missing out“ ), kuri reiškia baimę praleisti ką nors svarbaus. Dabar dažniau vartojamas trumpinys JOMO („joy of missing out“), išvertus tai reiškia „džiaugsmą ką nors praleisti“.
Skaitmeninių nuotraukų milžinas
Asmeninių švenčių, kelionių įspūdžiai, augintinių ir gamtos išdaigos, atžalų pasiekimai – tokias akimirkų fotografijas dažniausiai matome ir dedame į įvairias socialines tinklavietes.
Taip pat skaitykite: „Noulaiferiai“ – karta, kuri negyvena
Taip jau nutiko, kad fotografijos pažanga prisidėjo prie tokios virtualios komunikacijos. Lengva nufotografuoti, įkelti ir pasidalyti! Kelios akimirkos ir vaizdinė žinutė tampa matoma. Ar žinojote, kad populiaraus socialinio tinklo talpykloje jau sukaupta apie 140 milijardų nuotraukų? Tai sudaro beveik 4 proc. visų kada nors padarytų nuotraukų.
Socialinį tinklą „Facebook“ galima pelnytai vadinti milžinišku skaitmeniniu nuotraukų albumu. Jo galimybės leidžia ne tik išsaugoti nuotraukų kokybę, bet ir suskirstyti temomis ir taip palengvina jų apžvalgą. Beje, jau esama tyrimų, kuriais siekiama įrodyti, kad kelti nuotraukas į socialinius tinklus yra tokia pat priklausomybė kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Testas: „Ar pakliuvote į išmaniųjų technologijų pinkles?
- Ar jaučiate būtinybę išsitraukti išmanųjį telefoną, kai tik nutrūksta pokalbis su kitu žmogumi?
- Ar pastebėjote, kad rašote žinutes ar tikrinote elektroninį paštą, kol jūsų atžala pasakoja, kaip praleido dieną mokykloje?
- Ar nieko nepaviešinę feisbuke ar kitame socialiniame tinkle jautėtės taip, lyg nieko jūsų gyvenime nebūtų įvykę?
- Ar telefono pranešimas apie atėjusią žinutę sukelia euforiją?
- Ar būdami kartu su sutuoktiniu ar kitu artimu žmogumi esate taip įnikę į išmaniuosius prietaisus, kad retai kalbatės?
Jeigu dauguma atsakymų „taip“, išvadą nesunkiai padarysite patys.
