„Paspirtukai tampa labai populiarūs. Anksčiau būdavo vos keli modeliai, o ir tie – daugiausia skirti vaikams, o dabar jų pasirinkimas – didžiulis“, – 15min sakė specializuotos paspirtukų parduotuvės „Street Boards“ vadovas Donatas Sabaliauskas.
Kad paspirtukų paklausa auga, galima įsitikinti ir naršant lankomiausio skelbimų portalo Skelbiu.lt puslapiuose – kiekvienas ras išsirinkti labiausiai patinkantį.
Tačiau kaip nepasiklysti tarp gausos? Ką svarbu žinoti, ieškant inventoriaus?
Pasak D.Sabaliausko, pirmiausia reiktų nuspręsti, kam skirtas naujas pirkinys, kas paspirtuku planuoja važinėti – paspirtukai skirstomi į keturias pagrindines kategorijas: skirti mažamečiams vaikams, kiek ūgtelėjusiems paaugliams bei suaugusiesiems skirti paspirtukai dideliais ratais, taip pat paspirtukai triukams atlikti ir elektriniai, pastarųjų kasmet Lietuvoje sparčiai daugėja.
Triračiai paspirtukai vaikams turi net kelias funkcijas
„Patys pirmieji paspirtukai į vaikų gyvenimą gali ateiti jau tuomet, kai šie pradeda tvirčiau stovėti ant kojų. Nuo 1,5 metų amžiaus rekomenduojamas triratis paspirtukas – jis vaikui nebus per sudėtingas, tačiau lavins jo koordinaciją, pusiausvyrą“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, neretai vaikams tėvai perka ir vadinamuosius paspirtukus-transformerius, kitaip – paspirtukus, kurie turi net 4 ar 5 funkcijas. Jie gali būti naudojami nuo pat mažų dienų: pradžioje kaip stumdukai, kai vaikas pasodinamas, o suaugęs žmogus jį stumia, vėliau – nuimant rankeną vaikas sėdėdamas gali pats stumti paspirtuką, dar vėliau, jam augant, galima nuimti sėdynę ir naudoti paspirtuką pagal paskirtį, važiuoti pasispiriant.
„Tokie paspirtukai skirti vaikams iki 5 metų, vėliau rekomenduojama rinkti didesnį triratį paspirtuką didesniais ratais – juo važinėti rekomenduojama iki 7 metų. Tiesa, rinkoje galima rasti ir paspirtukų, skirtų iki 12 metų, tačiau, mano nuomone, triratis paspirtukas vaikui reikalingas tik tam, kad jis įgustų stotis ant paspirtuko su dviem ratais. Priešingu atveju vaikas netobulėja, todėl niekada nerekomenduoju 7-mečiui pirkti triratį paspirtuką, kuris išlaiko iki 100 kilogramų svorio“, – sakė D.Sabaliauskas.
Pasak jo, ilgą laiką važinėti paspirtuku su trimis ratais, tai kaip važinėti dviračiu su pridėtiniais ratukais – kuo vėliau, tuo sunkiau tampa persėst ant dviejų ratų. „Paspirtukas skirtas tam, kad vaikui teiktų džiaugsmą ir tobulintų jį fiziškai. O per ilgai naudojami triračiai jo koordinacijai, motorikai nieko gero neduoda. Jei vaikas normaliai vystosi, nuo 3,5 metų jis jau gali stotis ant dviračio paspirtuko“, – tikino „Street Boards“ atstovas.
Augant auga ir ratai
Antra paspirtukų kategorija – jau vyresniems, jais gali važinėti ir ūgtelėję vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji, svarbu tik tinkamai pasirinkti paspirtuko dydį, vairo aukštį. Vadinamieji paspirtukai dideliais ratais (ratų skersmuo – 175–250 milimetrų) – vieni populiariausių, jų pasirinkimas didžiulis, o kainos parduotuvėse svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
„Niekuomet nereikia tikėtis, kad už labai mažą kainą nusipirksite labai gerą paspirtuką, tačiau ne ką mažiau svarbu – įsigytą tinkamai prižiūrėti. Dažnai nutinka taip, kad žmonės jo neprižiūri, tiesiog važiuoja tol, kol šis sugenda. O kuo paspirtuko konstrukcija sudėtingesnė, kuo jame daugiau detalių – amortizatoriai, rankiniai stabdžiai – tuo tikimybė, kad jis suges, didesnė“, – sakė D.Sabaliauskas.
Daugiau priežiūros reikalauja ir paspirtukai pripučiamais ratais. Jais esą pats važiavimas švelnesnis, minkštesnis, tačiau tokie paspirtukai rieda lėčiau, jų inercija mažesnė. Pašnekovas rekomenduoja įvertinti ir tai, kad Lietuvoje neretai sudėtinga rasti naujus, atsarginius pripučiamus ratus, todėl vėliau, prireikus pakeisti, žmonės neranda atitikmens, jaučiasi nusivylę ir galiausiai juos keičia į standartinius.
Triukams skirti paspirtukai
Dar viena paspirtukų kategorija – triukiniai, arba kitaip – triukams skirti paspirtukai. D.Sabaliauskas juos prilygina sportiniams automobiliams, jei įprastais miesto automobiliais galėtume laikyti standartinius paspirtukus.
Triukiniai paspirtukai skirstomi ir į skirtus važinėti gatvėse, ir į tuos, kuriais rekomenduojama sukiotis ant rampų, kuriais galima atlikti įvairius sudėtingus šuolius, figūras. Tačiau kuris jų tinkamesnis, daugelis neretai nusprendžia tik jau „suvažinėjęs“ bent vieną paspirtuką ir jau žinantis apie savo poreikius.
Pasak D.Sabaliausko, patys paprasčiausi triukiniai paspirtukai pagaminti iš plastiko, mažais ratukais, jie skirti vaikams, kiti gali būti turėti ir aliuminio rėmą, tvirtesnę konstrukciją.
„Jie kaip lenktyninės mašinos, skirti laužyti, todėl tokių paspirtukų konstrukcijos – paprastos, jie nesusilanksto, teturi dvi dalis – platformą ir vairą, todėl norint transportuoti, reikia nuimti vairą. Tokiems paspirtukams yra skirti ir specialūs ratukai, kurių galima rasti įvairių dydžių, nuo 100 iki 120 milimetrų. Kuo skersmuo didesnis – tuo paspirtukas kokybiškesnis“, – kalbėjo pašnekovas.
Naujoji mada – elektriniai paspirtukai
Dar viena kategorija – elektriniai paspirtukai. Dar prieš kone trejus metus atrodė, kad norint įsigyti kokybišką, tektų pakloti mažiausiai tūkstantį eurų, dabar galima rasti dėmesio vertų modelių, kurie kainuoja perpus pigiau.
„Svarbiausios elektrinių paspirtukų savybės – variklio galingumas ir baterijos talpa, nuo to priklauso, kokį atstumą ir kokiu greičiu jį paspirtuku galima įveikti“, – sakė D.Sabaliauskas.
Elektrinis paspirtukas apskritai dėl savo savybių labiau primena ne paspirtuką, o elektrinę dviratę transporto priemonę. Važiuojant juo galima išvystyti ir 20–25 kilometrų per valandą greitį, o juos tinkamai įkrovus, šie gali riedėti porą valandų.
Vienintelis minusas – baterijai išsikrovus, įprastai pasispiriant važinėti elektriniu paspirtuku sunku, jis prastai rieda, be to – jo platforma aukštesnė, todėl nėra patogu kaskart nulipti lyg nuo laiptelio.
Alternatyva šiam – hibridinis paspirtukas. Vizualiai jis nelabai skiriasi nuo paprasto paspirtuko, tačiau juo galima važinėti tiek įprastai atsispiriant, tiek atsispyrus palaikyti pastovų greitį.
Apsaugos – ne privalomos, bet rekomenduojamos
Važiuojant paspirtuku, kaip ir bet kuria kita transporto priemone, rekomenduojama dėvėti apsaugas. Ir nors jos nėra privalomos, saugumas visuomet svarbiausia.
„Žinoma, apsaugų gali niekuomet neprireikti, tačiau, kaip sakoma, kai saugaisi, ir Dievas padeda. Juk niekada negali žinoti, kada jų gali prireikti. Vaikams visuomet rekomenduoju dėvėti šalmus, tačiau jie praverstų ir suaugusiesiems, ypač tais atvejais, kai važinėjama elektriniais paspirtukais – jais išvystomas didelis greitis“, – sakė D.Sabaliauskas.
Kaip išsirinkti tinkamiausią paspirtuką?
Tačiau koks paspirtukas yra geras paspirtukas? Į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis naują transporto priemonę? „Paspirtuko gerumas išryškėja laikui bėgant, tuomet, kai jį naudojantis asmuo supranta, kokios jo savybės jam reikalingos – iki tol visi jie yra geri. Tačiau dažniausiai poreikiai būna panašūs: kad lengvai, patogiai riedėtų, turėtų gumines rankenas, būtų lengvai sulankstomas, o sulankstytas – nebarškėtų“, – sako D.Sabaliauskas.
Žinoma, kokybė remiasi ir į kainą, todėl esą tikėtis itin profesionalaus paspirtuko už 50 eurų – naivu. „Net jei toks paspirtukas iš pradžių nebarškės, netrukus vis vien pradės“, – tikino.
D.Sabaliauskas sako, kad rasti pigų, tačiau lengvą ir tvirtą paspirtuką beveik neįmanoma – geresnės kokybės, tvirtesni paspirtukai įprastai technologiškai pažangesni, juose – daugiau įvairių metalinių detalių, dėl kurių jų svoris proporcingai padidėja. Pasak jo, lengvų kategorijai galima priskirti paspirtukus, kurių apie 4,5 kilogramų, nors kai kurie jų gali sverti ir du ar net triskart daugiau.
O manevringumas esą priklauso ne nuo konkretaus paspirtuko, o nuo jį vairuojančio asmens įgūdžių. Kitaip tariant, nebūna „manevringų“ arba „nemanevringų“ paspirtukų, būna tik pradedantis arba pažengęs jo naudotojas.
„Renkantis paspirtuką – svarbiausia tinkamas jo dydis, nerekomenduočiau vaikui ieškoti didesnio, vadinamojo „ant išaugimo“ – jei paspirtukas bus per didelis, jei vairas bus per aukštai, rankos bus nuolat nepatogiai sulenktos, riešai – laužiami, o tai vargins. Kita vertus, jei paspirtukas bus per mažas, jei vairas – per žemai, tuomet bereikalingai lenksis nugara, ji važiuojant labai pavargs, nebus malonu. Todėl formulė čia paprasta – rankos turi būti bambos aukštyje, sulenktos 90 laipsnių kampu“, – kalbėjo D.Sabaliauskas.
Nereiktų apsigauti ir perskaičius aprašyme, kad vairo aukštis – reguliuojamas. Įprastai vairas turi pradinę padėtį, kuri gali būti per aukštai ar per žemai, o ji vaikui (ar suaugusiam) gali būti netinkama.
Tačiau nenorintys stoti ant paspirtuko, turėtų nepamiršti riedučių – šie sezonui įsibėgėjant jau daugelį metų nepraranda populiarumo. Pasak D.Sabaliausko, dabar riedučių pasirinkimo banga vėl išaugusi, juolab kad jų pasirinkimas – didžiulis, sau tinkamus ras ir mėgėjai, ir profesionalai, ir vaikai, ir suaugusieji.
„Šiandien riedučių galima rasti ir įvairių formų, ir su įvairias patobulinimais. Pavyzdžiui, vis populiaresni tampa riedučiai, kurių dydį galima reguliuoti. Tai labai geras sprendimas vaikams – jų koja auga, tačiau kasmet nereikia pirkti naujų, riedučiai didinasi iki keturių dydžių. Taip pat galima rasti ir riedučius-pačiūžas viename, todėl juos galima naudoti vasarą, o pakeitus į pačiūžas – žiemą. Jei dar ir dydis reguliuojamas, tai labai funkcionalus sprendimas, tarnausiantis ir skirtingais sezonais, ir kelerius metus“, – pasakojo pašnekovas.
Skelbiu.lt atstovai pastebi, kad atšilus orams portale padidėja susidomėjimas lauko sporto kategorijų skelbimais. Panaršius tarp skelbimų, galima įsigyti norimą lengvą transporto priemonę už patrauklesnę kainą.
Žmonės dažnai susigundo gatvėje matytomis naujovėmis, bet keliskart pavažinėja ir supranta, kad tam tikros rūšies pramoga ne jiems – tuomet beveik naują daiktą parduoda daug pigiau.
Taigi, atsiveria galimybių norintiems sutaupyti. O geresnius pasiūlymus sekti Skelbiu.lt puslapyje dabar dar paprasčiau – norimus skelbimus galima tiesiog užsiprenumeruoti ir gauti el. paštu arba programėlėje ir gaudyti savo laimikį.
