Pasak jos, sniego baimintis tikrai nereikia, kadangi jis išeis dar ir į naudą mūsų augalams.
„Mes gyvename tokioje klimato zonoje, kur sniegas yra įprastas dalykas, be to, naudingas augalams. Sniegas tirpsta palengva, augalai drėgmę sugeria iš lėto, o šaltomis dienomis sniegas veikia kaip uždanga, nes po juo temperatūra išlieka stabili. Kur kas blogiau tada, kai ateina stiprūs šalčiai, o sniego nėra, pavyzdžiui, kaip buvo praėjusiais metais“, – pastebi Lina Liubertaitė.
Kada sniegas ir šaltis gali padaryti žalos?
Sniegas augalams pakenkti gali tada, kai jo iškrenta didelis kiekis. Taip pat kai jis būna sunkus ir drėgnas. Tokiu atveju sniegas užgriūva augalus visa jėga ir gali sulaužyti šakas.
„Medžiai, kurie numeta lapus, yra labiau pasiruošę žiemai, kadangi papildomai neišgarina drėgmės, o sniego pliūpsniais lengvai atsikrato – sniegas neturi kur laikytis ir nukrenta. Augalai, kurie turi lapus ar spyglius, turi išlaikyti visą sniego svorį, ir po to, kai sniegas jau nukrenta, vieni augalai atsistato lengviau, o kiti sunkiau, pavyzdžiui, lieka su išlinkusiomis šakomis. Tai būdinga tokiems spygliuočiams kaip kadagiai, kurie po sniego atakos atrodo it pasišiaušę“, – sako L.Liubertaitė.
Su panašia problema susiduria ir tujos, turinčios ilgesnes šakas, kurios dėl sunkaus sniego išgriūna į šonus. „Po praėjusių metų žiemos, manau, daugelis susidūrė su iškraipytomis spygliuočių šakomis. Nors tujos yra tvirtos ir gana greitai atsistato, tačiau kadagiams tai tikrai sudėtinga. Ką galite padaryti? Pirmiausia, tiesiog nupurtyti sniegą, tiesa, tą darykite atsargiai, nes jeigu lauke minusinė temperatūra, šakos gali lengvai nulūžti“, – sako tinklaraštininkė.
Taip pat ji pataria prieš žiemą aprišti kadagius virvute, kadangi tai padės jiems geriau išlaikyti savo formą – šį darbą galite padaryti ir dabar bei išsaugoti nepažeistą augalą.
Kalbėdama apie sniegą, L.Liubertaitė pabrėžia, kad iš esmės jis augalams naudingas, tačiau pakenkti jiems gali įvairios druskos sniege, kuriomis barstomi slidūs keliai.
„Mano patarimas – jokiu būdu nemeskite tokio sniego su druskomis ant tų vietų, kur auga augalai. Po to negalėsite suprasti, kodėl pavasarį bus daug žuvusių augalų. Net ir su automobilio ratais į kiemą patekęs sniegas gali būti kenksmingas, tad reikėtų būti atidiems“, – sako tinklaraštininkė.
Baimintis šalčio, jeigu yra sniego, nereikėtų. Šalčiai gali pakenkti lepesniems augalams, tačiau ir jie puikiai išgyvena, jeigu yra po sniego patalu.
„Pavojingiausi šalčiai žiemos pabaigoje, kai vis dažniau išlenda kaitresnė saulė ir augalai pradeda busti, pagalvoję, kad yra pavasaris. Lietuvoje klimatas permainingas, tad lepesni augalai, prabudę per anksti, būna sušaldomi sugrįžtančių šalčių ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl lepesni augalai neišgyvena. Tokiems augalams reikalingas dengimas dėl to, kad temperatūra svyruotų kuo mažiau ir išliktų stabili“, – sako L.Liubertaitė.
Pavojingiausi šalčiai žiemos pabaigoje, kai vis dažniau išlenda kaitresnė saulė ir augalai pradeda busti, pagalvoję, kad yra pavasaris.
Ką turėtume žinoti apie hortenzijas?
Hortenzijos Lietuvoje yra itin populiarios, tačiau ar žiemą jos reikalauja ypatingos priežiūros? Pasak tinklaraštininkės, ir taip, ir ne – priklauso nuo to, kokią hortenzijų rūšį auginate.
„Dažniausiai Lietuvoje auginamos trijų rūšių hortenzijos: šviesiosios, didžialapės ir šluotelinės. Šviesiosioms hortenzijoms nereikia jokios papildomos priežiūros žiemą, jos puikiai jaučiasi mūsų klimato zonoje. Didžialapės hortenzijos yra lepesnės. Nors vakarinėje Lietuvos dalyje jos gali augti nedengiamos žiemą, kadangi klimatas yra kur kas švelnesnis, tačiau rytinėje turėsime joms skirti daugiau dėmesio.
Žinau tokių atvejų, kai ir rytinėje Lietuvos dalyje hortenzijos sėkmingai peržiemoja grunte, tik verta žinoti, kad jos išžiemoja ir žydi (t. y. nenušąla šakos) tik jeigu yra dengiamos ir /arba mikroklimatas tinkamas. Mano matytos hortenzijos augo nedideliuose vidiniuose kiemeliuose, todėl išvengė ir didelių temperatūros pokyčių.
Galima didžialapes hortenzijas uždengti, tačiau nušalimo rizika vis tiek išlieka didelė. Be to, jos žiedus krauna ant antramečių ūglių, tad jeigu nušals šakos, žiedų kitais metais nebus, o ant naujai išaugusių šakų žiedų taip pat neturėsite. Siūlyčiau didžialapes hortenzijas vasarą auginti lauke vazone, o žiemos metu įnešti į garažą, sandėliuką ar pašiūrę, kur temperatūra būtų stabili“, – pataria L.Liubertaitė.
Trečioji grupė – šluotelinės hortenzijos, kurios yra gana atsparios šalčiams su retomis išimtimis. Tai šiuo metu itin populiarūs, lengvai auginami įvairių spalvų krūmai, žavintys savo žiedynais. Žiemos metu jų nebūtina dengti, o genėti patartina pavasarį, kadangi šaltuoju sezonu galite pasidžiaugti gražiai atrodančiais hortenzijų žiedynais, pasislėpusiais po sniego patalais.
