„Daugelis sodininkų rudens labai laukia – tai tas malonus laikas, kai bus vėl galima sodinti augalus. Per vasarą, rudens pradžią daug kas ragavo įvairių vaisių, uogų, atsirinko veisles, kurias norės auginti“, – kalbėjo K. Malinauskas.
Pasak jo, geriausia pirkti jaunus – vienų-dviejų metų medelius – jie prigyja geriausiai. Medelius galima pirkti tiek vazonuose, tiek iškastus iš grunto plikomis šaknimis, tačiau tokie turėtų būti labai gerai sumirkyti, kad nenudžiūtų. Jei augalai vazonuose gali gana ilgai stovėti, iškastus iš grunto reikėtų pasodinti kuo greičiau – ne vėliau kaip per keletą dienų.
Medelius sodinti galima rugsėjį, spalį, jei dar nėra įšalo – net ir lapkritį. Svarbu, kad medelis sodinant būtų be lapų – jie jau turi būti nukritę, arba specialiai pašalinti – tuomet sodinukas nukreips jėgas į šaknyno formavimą, o ne į vegetaciją.
Medeliai turėtų būti sveiki, tiesūs, glotnia žievele, be dėmių, patamsėjimų, mechaninių pažeidimų, skiepo vieta turėtų būti sausa, gražiai suaugusi. Sodinukas turi turėti vieną aiškų kamieną, o suaugimo kampas tarp kamieno ir vaikiko šakų turėtų būti kuo statesnis, nes jei šis kampas – smailus, šakos bus linkę išlūžti.
Jei įmanoma apžiūrėti šaknis, jos turėtų būti kuo tankesnės, su kuo daugiau baltų siurbiamųjų šaknelių ir šakniaplaukių. „Tik kriaušių šaknys visuomet atrodo prasčiau nei kitų vaismedžių, tad nereikėtų išsigąsti, jei jos – ne tokios stiprios“, – pastebėjo žinovas.
Anot jo, geriau pirkti mažesnį sodinuką su gausiomis šaknimis, nei didesnį su prastomis – pirmasis greitai pasivys ir pralenks antrąjį, o antrasis gali dar keletą metų merdėti ar apskritai žūti.
Pasodinus reikia stipriai prilaistyti. Jei oras vėsesnis, šio vieno laistymo gali ir užtekti. Patartina pasodintą medelį mulčiuoti – tam tinka šiaudai, šienas, medžio žievė, smulkintos šakelės ir t.t. „Yra ir įvairių šiuolaikinių priemonių drėgmei išlaikyti – vermikulitas, įvairūs agrogeliai – siūlau jas naudoti, ypač, jei medelių priežiūrai negalite skirti daug dėmesio, pavyzdžiui, jūsų sodyba – toli nuo namų, į ją nuvažiuojate tik kas keletą savaičių“, – patarė sodininkas.
Ruošiantis apsilankyti medelyne ar sodinukų mugėje geriausia iš anksto pasidaryti norimų įsigyti augalų sąrašą. Kitaip nuo gausos gali apsvaigti galva, o impulsyviai įsigytus augalus paskui gali būti sunku įkomponuoti tarp jau turimų.
Planuojant sodą reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų – visų pirma, jo dydį. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, graikiniai riešutmedžiai, auga labai masyvūs, vienam medžiui reikia mažiausiai 10 kv. m. Pasodinus vieną tokį medį nedideliame plote, daugiau niekas jame nebetilps.
Svarbu ir medžių aukštis – seniau buvo auginami aukštaūgiai, dabar mėgstamiausi – žemaūgiai. Medžio aukštį nulemia augalo veislė, bet labiausiai – poskiepis – tad perkant būtina pasiteirauti į kokio augumo poskiepį sodinukas įskiepytas.
Pasak specialisto, dabar ypač populiarėja koloniniai vaismedžiai – tai medžiai, kurie gali būti tiek aukštaūgiai, tiek žemaūgiai, tačiau šakojasi ne horizontaliai, o vertikaliai. Jų laja – nedidelė, tad tokius augalus galima sodinti tankiau, jiems reikia mažiau priežiūros, nereikia taip dažnai genėti, patogu skinti vaisius.
Veisles patartina rinktis pagal vaisių, uogų skonį, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, ar tai ankstyvos, vidutinės, ar vėlyvos veislės. Geriausia pasirinkti po keletą įvairaus derėjimo veislių, kad šviežių vaisių ir uogų turėti nepertraukiamai. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į veislės atsparumą šalčiui, ligoms.
„Atsparių kenkėjams augalų nėra – jei jums kas nors siūlo kenkėjams atsparių veislių – žinokite, kad meluoja. Tačiau atsparių šalčiams ir ligoms veislių tikrai galima rasti“, – teigė K. Malinauskas. Mūsų regione ypač tinkamos auginti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Kanadoje išvestos veislės.
Anot sodininko, apie veislių gerąsias ir blogąsias savybes geriausia pasiskaityti neutraliuose šaltiniuose. Specialistas pastebi, kad nemažai medelynų savo internetinėse svetainėse apie blogąsias veislių savybes linkę nutylėti.
„Arba reikėtų ieškoti tikrai patikimų pardavėjų. Idealių veislių nėra. Mes su savo pirkėjais bendraujame labai atvirai, be to, įsigiję medelį ir iškilus problemoms, jie gali bet kada paskambinti ir pasikonsultuoti“, – tvirtino pašnekovas.
Jis pastebėjo dar vieną pardavėjų naudojamą triuką parduodant – prie medelių dažnai būna padėta įvairių dailiai atrodančių vaisių, uogų, tačiau dažniausiai tai net nebūna tos veislės derlius, o tiesiog parduotuvėse nupirkta iš Pietų Europos atvežta produkcija. „Todėl labai svarbu greitai nesusigundyti, išlaikyti blaivų protą“, – šyptelėjo jis.
Veislių pasirinkimas – labai didelis, ypač obelų, kriaušių, slyvų. Reikėtų pagalvoti ne tik apie jų skonį, bet ir kur norėsis derlių panaudoti – ar tik valgyti, ar ir perdirbti. Pasak sodininko, vis daugiau žmonių domisi maisto ruošimu žiemai – vaisius ir uogas džiovina, gamina iš jų uogienes, kompotus, obuolių sūrį, kai kas – vyną, sidrą. Šeimininkės išradingai panaudoja derlių įvairiems pyragams, kitiems kepiniams, padažams. Daug kas nori turėti savo obuolių bei kitų vaisių žiemą, deja, neturi tinkamų sąlygų juos laikyti – apie tai irgi derėtų pagalvoti iš anksto.
Specialistas pastebi, kad seniau buvo populiaru auginti rūgštesnius vaisius nokinančias obelų ir kitų vaismedžių veisles. Pavyzdžiui, saldžių obelų dažname sode augdavo vos viena ar dvi, tuo tarpu dabar populiariausios būtent saldžiosios veislės. „Tyrinėjant senus dvarų dokumentus ir kitus istorinius šaltinius, matyti, kad žmonių skonis keičiasi“, – sakė jis.
