Kokiais principais vadovautis sodybų prie miško savininkams puoselėjant aplinką? Kokius rinktis augalus? Ko niekada nedaryti? Ir kodėl verta užsiimti samanų auginimu? Į visus klausimus atsako Aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ kalbėjusi lektorė, sodo dizainerė Ingė Auželienė.
Kokį mišką jūs turite – tokia bus ir nuotaika
„Sodyba gali būti įvairiai susijusi su mišku: ji gali būti pamiškėje, gali dalis miško augalų įeiti į sklypą. Bet kokiu atveju miškas visuomet bus kaip kraštovaizdžio elementas, kuris įpareigoja tęsti temą sodyboje. Reikia su mišku susidraugauti, nes nesusipratimų gali būti daug“, – kalbėjo sodo dizainerė Ingė Auželienė.
Žinokite, kad smėlyje gerai augs prieskoniniai augalai, nes jiems reikia prastesnio dirvožemio. Todėl vaistažolių negalima išauginti komposte.
Skirtingi miškai kuria skirtingas nuotaikas. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje miškų yra daug. Aplinkos nuotaika šalia miško skirsis priklausomai nuo to, koks yra miškas: spygliuočių ar lapuočių.
„Nuotaika šalia eglyno gali būti niūresnė. Pamiškėje, kur šviesu, bus dar kitokia nuotaika, ypač jeigu tai lapuočio miško pamiškė. Miške gali būti upeliai, šaltinėliai, pelkė; tokias atvejais skirsis ir augalija ir, žinoma, nuotaika bus visai kitokia. Todėl kiekvienas miškas šalia sodybos inspiruoja skirtingus stilistinius ir apželdinimo sprendimus“, – sakė sodo dizainerė.
Ir paberia patarimų, kokie augalai puikiai jaustųsi miškų kaimynystėje:
- Pušynas asocijuojasi su sausesne augalija: smilgos, čiobreliai.
- Jeigu kaimynystėje turite brandų lapuočių mišką, kur auga dideli suaugę medžiai, ten gerai jausis svogūninės gėlės, kurioms tinka prie tokių medžių, kol nėra lapų.
- Ūksminga pamiškėje galima auginti paparčius, gebenes, augalus kurie mėgsta pavėsį, drėgmę.
Sodyba ir miškas
Miškas – tai brandūs medžiai, pomiškis, trakas, žoliniai augalai, miško paklotė. „Brandūs augalai aukščiausi, mažesni medžiai vadinami pomiškiu – jie ateityje užims brandžių medžių vietą. Trakas – mažesni įvairūs krūmeliai, dar žemiau auga žoliniai augalai, uogienojai. Miško paklotė – samanos.
Įvertinus šiuos miško komponentus, turime savo sodybos aplinkoje atkurti vienokį ar kitokį gamtos atkartojimą. Savo sodybose mes kuriame naują ekosistemą, mūsų įrankiai yra augalai ir mūsų mintys. Turime sukurti ekosistema, kad ji nesirgtų, visi gyvuotų ir dar būtų gražu. Mūsų tikslas kuriant želdinius sukurti ekosistemą ten, kur jos nebuvo“, – aiškino I.Auželienė.
Pasak sodo dizainerės, natūralistinis miško stilius – tai dominuojantys krūmai ir medžiai. Įrengiant želdynus šalia miško svarbiausia užduotimi tampa suprasti, kaip veikia šalia jūsų sodybos esanti sistema (miškas), kodėl kai kas negali kartu augti, o kitiems patinka būti šalia; kuriose vietose auga vieni augalai, kiti – kitose.
Pasak I.Auželienės, toks aplinkos stebėjimas, jos studijavimas, pajautimas yra ilgas procesas, gali užtrukti ne vienerius metus, kol suvoksite visas šalia jūsų esančios ekosistemos taisykles ir dėsnius, tačiau tokios yra gamtos taisyklės – ji nemėgsta skubos ir reikalauja dėmesio.
TAIP PAT SKAITYKITE: Selekcininkas E.Misiukevičius: kaip sukurti pievą savo gėlyne
Gamtoje švaros nebūna
Jeigu jūsų aplinkoje neauga grybai, vadinasi, kažkas negerai su jūsų ekosistema.
Samanos, kerpės, uogienojai, žoliniai augalai, grybai – tai miško augalai. Jie gali mums pasakyti, kokios yra jų aplinkos sąlygos ir kokius augalus galime pasirinkti jų kaimynystei. Miško paklotė formuojasi veikiama klimatinių sąlygų. Dirvožemis (molis, smėlis), vanduo (sausos, šlapios vietos), temperatūra, vėjas – tai faktoriai, kurie formuoja, kas auga miško paklotėje. Pagal tai galime spręsti, ko mes galime tikėtis savo sodyboje, esančioje šalia ar arti miško.
„Gamtoje viskas yra reikalinga. Darome klaidą, kai pradedame tvarkyti miškingas teritorijas nusprendę, kad reikia viską išpjauti, nuvalyti, išstumdyti dirvožemį ir tada jau kažką galėsime kurti. Gamtoje švarumo nebūna, visada kur nors bus nugriuvęs medis, senas krūmas, grybai augs.
Grybai reikalingi sėkmingam augalų augimui, vystymuisi. Jeigu jūsų aplinkoje neauga grybai, vadinasi, kažkas negerai su jūsų ekosistema. Net viešuose parkuose paliekamos lyg nesutvarkytos, natūralios erdvės – tai leidžia užtikrinti bioįvairovės buvimą. Bioįvairovė reikalinga sveikam želdynui, tai geros aplinkos pagrindas. Turi gyventi paukščiai, ežiai, drugeliai, kiti smulkūs vabzdžiai“, – aiškino I.Auželienė.
Miško augalai gėlyne
„Renkantis augalus sodybai, vadovaujamės principu gražu-negražu, bet augalas numiršta, nes pasirenkam netinkamą mūsų žemei augalą. Pavyzdžiui, sodyba prie lapuočių miško pasižymės drėgnesne dirva. Ten puikiai jausis medžiai, kurie pakenčia pavėsį ir drėgmę – drebulės, juodalksniai, alksniai, net eglės. Tačiau nereikia sodinti pušų, jos nepakenčia drėgmės“, – atkreipia dėmesį sodo dizainerė.
Ji apžvelgia miško augalus, kurie galėtų atkeliauti į sodybų gėlynus, arba visgi likti miške:
- Puriena, snieguolė, žibuoklė, plukė – lapuočių miškų augalai, kurie gražiai žydi pavasarį. Selekcininkai yra prikūrę gausybę šių augalų variantų.
- Plukė – derlingo dirvožemio indikatorius ir kad yra nedaug saulės.
- Rūtenis, parneštas iš miško į mūsų darželį ,neapsidžiaugs.
- Tulpė yra darželių augalas, bet jos gerai jaučiasi miške. Girinė tulpė gali augti miške, nebijo dalinio pavėsio, gerai dauginasi, sudaro didelius sąžalynus.
- Paparčiai. Kur neauga kitos gėlės, paparčiai auga. Jų įvairovė labai didelė. Jie gali būti visai miniatiūriniai, labai stambūs. Paparčiai auga visą gyvenimą, paparčių labai stabdyti nereikia, jie neturi to agresyvumo.
„Kitų sodybų šeimininkai dažniausiai klausia, kaip išnaikinti samanas, o štai šalia miško esančiose sodybose samanos gali tapti vienu pagrindinių augalų. Susidraugaukite, nekovokite su jomis, o geriau užsiauginkite ir paverskite jas dar vienu jūsų aplinkos dizaino įrankiu.
Jos puikiai auga pavėsyje, o sodyboje prie miško pavėsio gali būti nemažai. Juk miške mums gražu, kai samanomis būna pasidengę keli šalia gulintys akmenys. Samanų pievelė su uogomis taip pat vilioja ten prisėsti. Tai auginkite savo sodyboje samanas!” – siūlo sodo dizainerė Ingė Auželienė.
Spygliuočių miško kaimynystėje
Kai kalbam apie mišką, dažniausiai įsivaizduojam spygliuočius. Nors iš spygliuočių turime tik pušis, egles, kadagius, veislės ir augalo formos praplečia jų pritaikymo aplinkoje ir mūsų aplinkos dizaino galimybes.
„Pušys ir kadagiai mūsų labiau mėgiami, be jų praktiškai nei vienas želdinimas neapsieina. Spygliuočių miškas byloja, kad dirvožemis nelabai derlingas. Dzūkija pilna pušų ir kadagių. Šie augalai nori prastesnio dirvožemio. Žmonės sako, pas mus smėlis, niekas neauga. Žinokite, kad smėlyje gerai augs prieskoniniai augalai, nes jiems reikia prastesnio dirvožemio. Todėl vaistažolių negalima išauginti komposte, nes gamtoje šie augalai auga prastesnėje žemėje“, – aiškina sodo dizainerė.
Veja prie miško
Pasak I.Auželienės, mažiausiai žavesio aplinkos dizaineriams kelia natūralūs eglynai šalia sodybos, nes šiuolaikinė architektūra ir žmonių poreikiai reikalauja vejos.
„Išlaikyti veją po mišku yra sudėtinga. Jai per tamsu, dirvožemis per sausas. Dabar stebima tendencija nesistengti sodyboje, esančioje miške, įrenginėti idealių vejų, ieškomi kitokie sprendimai. Pavyzdžiui, Suomijoje naudojamos ritininės šilokų vejos, kurios sodybose prie miško atrodo natūraliau. Ten būna uogienojų, samanų paklotės, tai kas natūralu tai aplinkai“, – sako specialistė.
Ingė Auželienė įsitikinusi, jog galima rasti bet kokiam dirvožemiui tinkamą augalą, gamtoje nėra blogos žemės.
Dar keletas jos patarimų dėl augalų pasirinkimo:
- Sausuose miškuose, sausose vietose, kur patenka saulė, gerai auga šilagėlės, jos yra darželių gėlės. Joms nereikia humusingos dirvos. Šilagėlės neaugs prie lapuočių miškų. Smėlyne prie kadagių ar pušų jos klestės.
- Šilinis viržis puikiai auga nederlingame dirvožemyje, jis ne darželių augalas, jam humusinga dirva netinka.
- Bruknes galima tiesti kaip paklotes. Jeigu turim miško gabalėlį, galima sodinti miško paklotėje ir jos augs ten pačios.
- Po spygliuočiais gerai sodinti rododendrus. Kamčiatkinis rododendras labai mažytis, ne didesnis už žolę, bet jis gali būti gražus pomiškio augalėlis. Puikiai gali augti su pušimis.
- Po pušimis auga žemuogės, šilauogės.
Neskubėkite gražinti to, kas ir taip gražu
Jeigu šalia sodybos esančiame miške auga kažkoks jums patinkantis augalas, suraskite dekoratyvesnę jo formą, taip galite įnešti papildomų spalvų.
„Dažniau pabandykime žiūrėti, matyti, suprasti, pajausti. Geros aplinkos sukūrimas – tai visuomet gamtos pajautimas. Kada pajausite ir rasite bendrą kalbą su jus supančia aplinka, tada turėsite geriausius sprendimus. Kartais mūsų noras gražinti nuveda klaidžiais keliais.
Man ne kartą teko matyti, kai sprendimas nieko nedaryti buvo pats geriausias sprendimas“, – sako sodo dizainerė, „Geltono karučio“ lektorė Ingė Auželienė.
