Lietuvos paežerės, regioniniai parkai, upių pakrantės – vietos, kur žmonės ieško ramybės – tarsi tampa viena nesibaigiančia Palangos J.Basanavičiaus gatve. Tiesa, J.Basanavičiaus gatvėje, bent jau dienomis, triukšmo yra mažiau.
Sodybas prie ežerų turintys žmonės sako, kad Lietuvoje nėra instrumentų, kuriais būtų galima išspręsti nuolatinio triukšmo problemą. Naktį ar vėlų vakarą triukšmauti draudžiama, tuo tarpu dieną iš automobilių ar kaimo turizmo sodybų sklindanti garsi muzika yra „legali“. „Bet ne, tai nėra normalu“, – teigia ramaus poilsio norintys žmonės.
Policijos baudos triukšmautojų ir kaimo turizmo sodybų savininkų negąsdina, regioninių parkų direkcijos skėsčioja rankomis, o garsios muzikos ir alkoholio mėgėjai, žinodami, jog yra nebaudžiami, taip „ilsisi“ gamtoje.
Pasak 15min kalbintų pašnekovų, ši problema yra gerokai didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – žmonės, ypač per ilguosius savaitgalius, priversti iš sodybų išvažiuoti. „Triukšmas būna ne tik per ilguosius savaitgalius, tačiau dažną vasaros savaitgalį“, – teigė pašnekovai.
Garsi muzika – ir dieną, ir naktį
Linos šeima sodybą turi Labanoro regioninio parko teritorijoje ir dažniausiai čia leidžia vasaros savaitgalius:
„Prieš keletą metų Labanoro regioninio parko teritorijoje pasistatėme namą. Toje vietoje daugiausiai gyvena poilsiautojai, yra ir nuolatinių gyventojų.
Šalia yra kaimo turizmo sodyba. Pasirodo, kad kiti kaimynai dėl triukšmo skundėsi seniai. Bandė kalbėtis su sodybos šeimininkais, bet niekas nesikeitė.“
Triukšmas, sako Lina, yra dviejų rūšių: „Žmonių triukšmą, kai jie dainuoja, rėkauja, toleruoja visi ir jį galima ištverti kantriai, net ir naktį. Bet baisiausia yra muzika, kuri sklinda dieną ir naktį, sklinda ne tik iš patalpų, bet ir lauke, nes teritorija yra nemaža, į ją įleidžiami poilsiautojai su palapinėmis“, – kalbėjo Lina.
Nei rajonų, nei šalies lygiu dėl triukšmo nedaroma nieko
„Pudra 1444“ festivalio rengėjai Palangoje pasiautėjo porą naktų, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, o štai Lietuvos paežerės ir miškai nuo triukšmo kilnojasi kiekvieną savaitgalį. Ir ne tik.
Didžiausia problema yra kaimo turizmo sodybos, kuriose net jei ir nevyksta baliai ir vestuvės, suvažiuoja „poilsiautojai“, atsidaro mašinas ir visu garsu paleidžia muziką, kuri per ežerus sklinda ne vieną kilometrą. Iš proto eina kaimynai, o ką išgyvena ežerų ir miškų fauna, iš viso sunku įsivaizduoti. Tokie dalykai vyksta ir regioninių parkų teritorijose, kur leidžiama tik rekreacinė veikla.
Šią vasarą toks „poilsis“ turbūt pasiekė epogėjų, nes užsidarė turkijos ir egiptai, tad visi suplūdo į paežeres. Problema yra visuotinė, bet keisčiausia, kad nei rajonų, nei šalies lygiu dėl to nedaroma nieko.
Nieko nesiima viešosios tvarkos sergėtojai, nieko ir aplinkosaugininkai – jokių reidų, patikrinimų, apie prevenciją išvis nekalbama. Gyventojai dar gali bandyti ginti savo ramybę naktimis kviesdami policiją, bet tie vienkartiniai iškvietimai nesprendžia problemos iš esmės.
Gal geriau vestuvės – atgriaudėja vieną naktį, ir gali tikėtis, kad išvažiuos, bus ramu.
Dabar gyventojai jau dejuoja, kad gal geriau vestuvės – atgriaudėja vieną naktį, ir gali tikėtis, kad išvažiuos, bus ramu. Tačiau kai suvažiuoja „poilsiautojai“, nežmoniškas triukšmas netyla nei dieną, nei naktį. Jis vis tiek veikia tavo psichiką, pusiausvyrą ir ką tik nori“, – sakė Lina.
Poilsio kokybė be bumbčikų nepablogės
Moteris pasakoja, kad kai susidūrė šia problema, ją labiausiai suglumino informacijos stoka – savo teisių nežino kenčiantys aplinkiniai gyventojai.
„Jie tik žino, kad naktį dėl triukšmo gali kviesti policiją. Bet muzika visu garsu per ežerus ar kaimeliuose aidi ir dienos metu. Visi kenčia, nes neva dieną tai leidžiama. Neviltis apima, kai to pasiteirauji atsakingų asmenų – nuo kaimo seniūnės iki rajono viešosios tvarkos inspektoriaus, policijos ar net mero – visi yra įsitikinę, kad triukšmas ribojamas tik vakaro ar nakties metu.
Nesvarbu, kad priimta nauja įstatymo redakcija, kad yra regioninių parkų ar saugomų teritorijų įstatymai, aplinkosaugos reikalavimai, galų gale – higienos normos. Kas būtų, jei gyvenvietėse kiekviename kieme muzika grotų taip, kad girdėtų visas miestelis?“ – kalbėjo Lina.
Apie šią problemą Lina kalbėjosi ir savo draugais bei pažįstamais: „Ne vieni pažįstami, turintys sodybas Labanore, guodėsi, kad, bandę ieškoti pagalbos, susidūrė su atsakymu: dieną nieko negalime padaryti, o nakties metu kvieskite policiją. Ir toks jausmas, kad niekas iki galo nežino nei savo laisvių, nei savo teisių.
Gal pavienius turistautojus su palapinėmis suvaldyti sunkiau, o štai kaimo turizmo šeimininkus priversti triukšmą suvaldyti tikrai įmanoma. Juolab, kad poilsio kokybė be bumbčikų iš bagažinės tikrai nepablogės.“
Poilsiautojai daro, ką nori
Linos šeima dar pernai kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkciją, kitas institucijas. Tačiau ir niekur aiškaus atsakymo negavo.
„Kiek mes bandėme aiškintis, kiek patys suvokiame – tokius dalykus turėtų reglamentuoti labai daug institucijų. Jei tai yra regioninis parkas, tai jo veiklą turėtų reglamentuoti regioninio parko taisyklės.
Dar pernai bandėme skambinti parko administracijai ir klausti, kokios yra taisyklės ir ar viskas čia legalu. Tarkime, pavasarį, kai garsiai leidžiama muzika, nuo kurios pasišiaušia ežeras. Bet juk tuo metu peri ir paukščiai, tad ar viskas tikrai yra gerai?
Sakėme, kad tai nuolatinė problema ir čia gyvenantiems, ir ramiai poilsiaujantiems. Tai yra tikrai didžiulė problema“, – kalbėjo Lina.
Tačiau atsakymų į savo keliamus klausimus šeima negavo. Nepadeda ir pokalbiai su sodybos šeimininku, kurio paties, esant poilsiautojams, čia nė nebūna.
„Mes matome paprastą problemos sprendimą – sodybos šeimininkai turėtų patys prižiūrėti tą triukšmą. Net kurortuose yra reglamentuojamos sąlygos, o čia įleidžiami poilsiautojai, kurie daro, ką nori. Aišku, kad ne visose sodybose taip yra, bet yra tokių sodybų ne viena“, – sakė Lina.
Pasak pašnekovės, susidaro įspūdis, kad tokių sodybų šeimininkams yra svarbūs tik pinigai, o policijos baudos negąsdina.
„Aplinkiniams ši situacija atrodo beviltiška. Institucijos į mūsų klausimus ir nusiskundimus nelabai nori kreipti dėmesį.
Naktį galima kviesti policiją, kuri dar ir nebūtinai atvažiuos. Tačiau ką daryti dieną?“ – kalbėjo moteris.
Lina pasakoja, kad triukšmas girdisi ne tik iš kaimyninės sodybos – jis sklinda ir iš kitų, esančių net ir už kelių kilometrų: „Tai tikrai ne vienos sodybos problema. Bandėme domėtis, kas reglamentuoja jų veiklą. Mums pasirodė, kad niekas. Tokių sodybų šeimininkai jaučiasi nebaudžiami.“
Per Jonines iš sodybos išvažiavo
Su panašia problema susidūrė ir dar viena vilniečių šeima, sodybą turinti netoli Varėnos.
„Mes gyvenam vietoje tarp dviejų ežerų, dar šalia yra upė. Mūsų sodyba yra ant ežero kranto, ežeras – nedidelis. Atvažiuoja jaunimas, sodyboje šeimininko nėra. Jie pasileidžia, pavyzdžiui, 1990-ųjų rusišką muziką, kuri skamba iki maždaug trečios valandos nakties. Dažniausiai tai būna šeštadienis. Klausome jos visą dieną ir naktį, ir dar – sekmadienio rytą. Norisi ramybės, poilsio, tačiau jo čia nėra“, – pasakojo vilniečiai.
Sutuoktiniai triukšmautojams naktimis kvietė ir policiją. Tačiau pareigūnai dažniausiai atvažiuoja tik po kelių valandų, mat vieta – už miesto, pavojaus žmonių sveiktai ir gyvybei nėra.
„Tada, kai išvažiuoja pareigūnai, muzika nutildoma maždaug pusvalandžiui, o paskui – ir vėl iš naujo.
Valstybėje nėra sukurtų instrumentų tam, kad palaikytų tylą.
Bandėme kalbėtis su sodybos šeimininku, bet panašu, kad tokiose kaimo sodybose galioja savos taisyklės: ką noriu, tą darau. Valstybėje nėra sukurtų instrumentų tam, kad palaikytų tylą.
Kaip šią problemą spręsti, sunku pasakyti. Ar montuoti garso sirenas, kurios reaguotų į keliamą triukšmą, jei toks yra mūsų žmonių mentalitetas? Neįsivaizduoju, kokių technologijų reikia. Policija juk nuolat nevažinės ir nežiūrės“, – svarstė pašnekovai.
Šiemet, per Jonines, neapsikentusi keliamo triukšmo, šeima iš sodybos iš viso išvažiavo. Pasak jų, tokie būna visi ilgieji vasaros savaitgaliai. Kalbėtis su pačiais triukšmautojais, teigia jie, yra beviltiška, mat tuo metu jie būna neblaivūs, gali būti ir agresyvūs.
Vilniečiai taip pat sako, kad triukšmas girdisi ir iš aplinkinių sodybų.
Parko direkcija: turėtų spręsti savivaldybė
15min pakalbino įvairių tarnybų specialistus, tačiau visi jie kalba apie vakarinį triukšmą, tuo tarpu dieną tokios problemos nemato bei teigia, kad jos nėra.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas sako, kad šios – triukšmo paežerėse – problemos nežino.
„Taip būdavo seniau, pastaruoju metu keičiasi žmonių elgesys gamtoje. Daug kas renkasi aktyvų poilsį. Kad paskutiniu metu atsirado tokia problema, nepasakyčiau. Ji aktualesnė buvo prieš 10–15 metų. Pastebime, kad šiemet tikrai padidėjo žmonių srautai.
Galbūt natūralu, kad kai padidėjo žmonių skaičius, tai išauga ir puotaujančiųjų skaičius. Dėl triukšmo problemos nematyčiau, bet iš esmės tai yra savivaldybių kompetencija, jos gali nustatyti tylos zoną.
Žinau, pavyzdžiui, kad tą yra padariusi Plungės savivaldybė, kur Žemaitijos nacionaliniame parke yra nustatyta tylos zona, ir ten vakarais draudžiama triukšmauti“, – kalbėjo G.Kukanauskas.
Molėtų savivaldybė: turėtų spręsti policija
Molėtų savivaldybės, kurios teritorijoje yra Labanoro regioninis parkas, administracijos direktorius Sigitas Žvinys sako, kad šiemet apie tokią problemą negirdėjo. S.Žvinys patvirtino, kad Molėtų savivaldybėje nėra nustatyta tylos zonų.
Pasak S.Žvinio, visiems galioja bendras įstatymas, kad iki 22 valandos galima triukšmauti. O jei triukšmas nesibaigia, tada šias problemas turėtų spręsti policija.
„Gyventojai bent jau šiemet dėl triukšmo nesikreipė tikrai. Pernai buvo keli pranešimai, bet dėl triukšmo renginiuose“, – sakė S.Žvinys.
Policija: jei triukšmas dieną, ne policijos reikalas
– Koks pagal įstatymus yra ramybės metas, t. y. kada triukšmauti negalima? – 15min paklausė Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio.
– Vakaro metas (nuo 19 iki 22 val.), nakties metas (nuo 22 val. iki 7 val.).
– Jei gyventojai pareigūnus kviečia dėl triukšmo naktį, tai nėra nei A, nei B lygio įvykis, todėl būna, kad pareigūnai atvyksta ne taip operatyviai. Per kiek laiko į tokius iškvietimus turi atvykti ekipažas?
– Tokie iškvietimai paprastai priskiriami C lygio kategorijai, sureaguoti į juos reikia per valandą.
– Kokios yra skiriamos baudos?
– Atsakomybė numatyta LR ANK, bauda nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 80 iki 300 šimtų eurų. Tai vienas dažniausių iškvietimų ir už tai baudžiama labai dažnai.
– Jei triukšmas yra visą dieną (savaitgalis, garsiai leidžiama muzika ir pan.), ar tai yra teisėta? Ar yra „instrumentų“, kuriais galima suvaldyti per dienas sklindantį triukšmą?
– Dieną sklindant triukšmui reiktų matuoti decibelų lygį, tai daro ne policija, o kitos atsakingos institucijos.
Apskričių policijos pareigūnai: kartais triukšmautojai baudžiami
Kaip teigiama Utenos policijos komisariato 15min pateiktuose atsakymuose, triukšmo problema tikrai yra aktuali.
„Pavyzdžiui, nuo liepos 13 iki liepos 20 Molėtų r. PK buvo gauta 114 pranešimų, iš jų – 21 dėl triukšmo. Pagrindinės vietos – mieste esančių viešųjų erdvių prieigos (iš automobilių sklinda garsi muzika) ir kaimo turizmo sodybos.
Sprendžiant šią problemą miesto daugiafunkcėje aikštėje, suderinus su savivalda, buvo pastatytas įvažiavimo laiką į aikštę ribojantis ženklas (nuo 22.00 iki 6.00 val. uždrausta), todėl viena jautri vieta lyg ir suvaldyta.
Nubaustų žmonių yra, bet ne baudos skyrimas svarbiausia, svarbu žmonių sąmoningumas. Dažni kvietimai yra pasikartojantys. Daugeliu atveju, nuvykus pareigūnams į vietą (arba susisiekus su pranešėju) – triukšmo nebebūna, o pranešėjas pretenzijų nebeturi. Tokiais atvejais apsiribojama žodiniais perspėjimais, supažindinimu su numatyta atsakomybe. Piniginės baudos skiriamos piktybiškais, pasikartojančiais atvejais“, – teigė Utenos policijos pareigūnai.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai šiltuoju metų laiku pavieniais atvejais sulaukia pranešimų dėl triukšmo šalia vieno ar kito vandens telkinio ir trukdymo ilsėtis vietos gyventojams.
„Iškvietimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų sulaukiama daugiau tamsiuoju paros metu, tačiau šio pobūdžio nusiskundimų nėra daug.
Alytaus apskrities policijos pareigūnai birželio–rugsėjo mėnesiais vykdo priemones, siekiant užtikrinti skendimų paviršinių vandens telkinių vandenyje prevenciją. Poilsiautojų dažniausiai lankomose poilsio vietose reguliariai patruliuoja policijos pareigūnų ekipažai, kurie tikrina, ar laikomasi viešosios tvarkos ir saugaus elgesio paplūdimiuose reikalavimų.
Birželio 19 d. Alytaus apskrities VPK bendruomenės pareigūnai, bendradarbiaudami su Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais, organizavo priemonę prie vandens telkinių ir apsilankė septyniose vietose“, – teigė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Eglė Kačinskienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vidaus administravimo skyriaus specialistės Austinos Vžesniauskaitės teigimu, viešosios tvarkos pažeidimų, tyčinės nusikalstamos veiklos, viešosios rimties trikdymo prevencijos klausimai nėra priskirti NVSC kompetencijai – laisvalaikio triukšmo, viešosios rimties trikdymo kontrolę vykdo savivaldybių bei policijos pareigūnai.
A.Vžesniauskaitė, atsakydama į klausimą, kaip Lietuvoje reguliuojamas ir vertinamas triukšmas, atsiuntė įstatymo citatą, o laiške taip pat pridurta, jog higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, bet ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
