Nuo ko pradėti apželdinimo darbus? Kokios yra svarbiausios taisyklės ir kaip atrasti savo sodybos stilių? „Jei yra želdynų projektas – bus kur kas lengviau“, – teigia T.Gurskas.
Kiemas – kaip namo interjeras
Sodybos kiemas yra toks pats svarbus, kaip ir namo vidus, todėl tam reiktų skirti pakankamai dėmesio.
Visų pirma T.Gurskas pataria atkreipti dėmesį į stilių ir nutarti, koks jis bus.
„Jeigu namuose minimalizmas, griežtos formos, tai ir jūsų gėlynai turės būti griežtų formų, minimalūs, mažai skirtingų veislių rūšių, bet vienos rūšies – daug vienetų. Taip jūs keliausite minimalistine kryptimi.
O galbūt jūsų namuose – klasika, lenktos linijos, klasikinio stiliaus baldai? Tuomet teks atsiversti klasikos žurnalus ir žiūrėti, kaip gėlynai raitosi, kaip jie apkabinti gyvatvorėmis ir panašiai“, – kalbėjo T.Gurskas.
Anot jo, stilius namuose ir kieme neturi prieštarauti vienas kitam ir susijungti į bendrą harmoniją.
Prieš apželdinimą – svarbiausi klausimai
Taip pat planuojant želdynus svarbūs ir kiti dalykai: ar šeimoje yra vaikų, senyvų žmonių, žmonių, turinčių negalią.
„Ruošiant aplinkos projektą, jis turi būti pritaikytas viskam“, – kalbėjo T.Gurskas.
Planuojant namo kiemą reikia sau atsakyti į klausimus, ar kieme bus šiltnamis, daržas, o galbūt yra augalų, kurių šeima jokiu būdu nenori.
Svarbūs ir klausimai apie alergiją – ar yra augalų, kuriems vienas iš šeimos narių alergiškas. Tada, išsiaiškinus esminius dalykus, galima planuoti ir bendrą kiemo apželdinimą.
„Anksčiau dažnai būdavo, kad žmonės nori vejos ir, pavyzdžiui, kelių pušaičių. Dabar situacija keičiasi, ir visi supranta želdinių naudą, todėl galime sklypą suformuoti ir iš gėlių, žydinčių krūmų, lapuočių medžių“, – sakė specialistas.
Taip pat renkantis augalus svarbu pasidomėti, ar jie dėl klimato auga tam tikroje zonoje. Beje, įdomu tai, kad augalai, kurie gali augti Klaipėdoje, nebūtinai tinka Vilniuje.
Sklypą reikia padalinti zonomis
T.Gurskas pataria atkreipti dėmesį ir į sklypo zonas. Pirmoji yra paradinė zona, kuri pasitinka kiekvieną įeinantį. Ji turi būti pakankamai elegantiška ir neperkrauta nei augalais, nei kitomis detalėmis.
Toliau – kiemas. „Jei esate linksmas – ten prasidės gėlės, viskas pinsis ir bus visko daug, jei esate konkretesnio stiliaus – atsiras žiedų, lapuočių. Bet tas chaosas turėtų būti už namo.
Jei mėgstate vandens šaltinį, fontaną – jį taip pat įrenkite netoli terasos. Čiurlenančio vandens garsas ramina.
Taip pat ir ūkinė dalis – lysvės, šiltnamis – kiek tolimesniame kampe, kur galima pridengti vaiskrūmiais, dekoratyviais augalais, gyvatvore“, – kalbėjo specialistas.
Daug dėmesio – terasai
T.Gurskas akcentuoja ir terasą, o teisingiau – vaizdui, kuris atsveria terasoje geriant arbatą ar vakarojant su draugais.
„Terasą rekomenduoju pasidaryti didelę – ji pratęs jūsų buvimą lauke. Taip tarsi vidus iškeliauja į lauką, tai – salono ir lauko junginys. Ji skirta degintis, švęsti ar tiesiog būti“, – kalbėjo T.Gurskas.
Kad daugiau žydėtų, daugiau kvepėtų ir lengvai prislėptų – tokia turėtų būti terasa.
„Kad jūsų, būnančių terasoje, iš savosios terasos nematytų kaimynai, kad visko nesimatytų nuo kelio. Sodinkite medį, gražų krūmą. Tai tiesiog malonu.
Ypač medis, kurio laja pakelta, šakos sudaro lengvas lubas. Dar šalia – smilginiai augalai, žiedai, apšvietimas. Visa tai nuostabiai nuteikia“, – kalbėjo T.Gurskas.
Jei mėgstate vandens šaltinį, fontaną – jį taip pat įrenkite netoli terasos. Čiurlenančio vandens garsas ramina.
Ne kartą žmonės specialisto klausė, kurioje pusėje geriau įrengti terasą, tačiau į tokį klausimą vieno atsakymo nėra. Karštą vasarą norisi šešėlio, pavasarį ir rudenį – atsisukti į saulę.
„Būna, kad žmonės įsirengia dvi terasas – mažą rytinę, kurioje geria arbatą, ir kitą, jau didesnė“, – pasakojo kraštovaizdžio specialistas.
T.Gurskas sako, kad nereiktų bijoti įvairių prieskoninių augalų, vaismedžių pasodinti tiesiog gėlynuose.
„Krapai, mėta, net tie patys kopūstai puikiai atrodys gėlynuose ir nustebinsite visus. Gėlyne gali būti ir obelis, kriaušė, vyšnia. Jie žydi nuostabiai ir net konkuruoja su magnolija. O jei persikas ar abrikosas – jie žydėdami net pralenkia magnoliją“, – patarė T.Gurskas.
Sklype reikia palikti paslapties
Visą sklypą patariama apželdinti taip, kad viso grožio nesimatytų iš terasos.
„Turi būti prislėpta, kad reiktų atrasti, eiti su draugu, vaikščioti su arbatos puodeliu“, – pasakojo T.Gurskas.
Pasak pašnekovo, vaikštinėti po darbo po sklypą malonu ir patiems šeimininkams – stebėti augalus, matyti, kas pražydo.
Tiesa, jei sklypas mažas, jame nereikia įrengti per daug takų, o planuojant juos dera vadovautis viena paprasta taisykle – kiekvienas takas turi kur nors vesti.
Nesvarbu, ar prie suolelio, ar žiedu atgal. Tako funkciją gali atlikti ir veja – nereiktų bijoti vaikštinėti tiesiai ant jos.
Kalbant apie takų įrengimą, platus ir patogus turi būti įvažiavimas.
Takas, kuris iš kiemo veda į terasą ir kuriuo, tikėtina, eis atvykę svečiai, taip pat neturėtų būti labai siauras, o maždaug 1,2 metro pločio. Tuo tarpu kitiems takeliams užtenka ir 80 centimetrų pločio.
Dėmesys – vaikų žaidimo zonai
Planuojant sklypą, jei šeimoje yra vaikų, reiktų atkreipti dėmesį ir į jų erdvę
„Vaikų žaidimų zona turi būti suplanuota taip, kad ją galėtume šiek tiek matyti iš tos vietos, kur daugiausiai praleidžiame laiko. Paprastai tai būna virtuvė ir salonas.
Gaminant maistą, valgant – per kampą būtų gerai, kad jaustumėte, ką veikia jūsų vaikai, kad jie saugūs, jiems gerai. Nes jei nematysite – negalėsite ramiai jaustis.
Ji svarbi, bet nerekomenduoju šios erdvės prie pat terasos. Kai jūs leisite laiką su draugais, kurie galbūt irgi ateis su vaikais, gali būti tiesiog per daug decibelų“, – juokėsi T.Gurskas.
Sklypą patariama apželdinti taip, kad viso grožio nesimatytų iš terasos.
Patariama netoli vaikų zonos pasodinti vaiskrūmių, nes vaikai jais mėgausis bežaisdami. Taip pat greta šios vietos nesodinkite augalų, kurie būti nuodingi, gali stipriai subadyti, pažeisti“, – kalbėjo T.Gurskas.
Jei norisi vaikų smėlio dėžės, ją galima suformuoti natūraliai – iškasti 20-30 centimetrų duobę, įtiesti geotekstilę ir pripilti smėlio.
