2019 08 18

Šokiruoti siekiantis fotoprojektas: keisti personažai pasakoja, kaip žmogus niokoja savo aplinką

Du bendraminčius – Rimvydą Klimą ir Richardą Šopą – suvedė neabejingumas tam, kaip mes patys niokojame savo planetą, ir „zero waste“ gyvenimo būdo idėja. Rimvydą, kurio hobis – fotografija, socialiniuose tinkluose pasiekė Richardo paleista žinutė, kad jis ieško fotografo šią idėją atspindinčiam projektui kurti. Kadangi Rimvydas tuo gyvena nuo vaikystės, abu vyrai greitai rado bendrą kalbą.
Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“
Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“ / Rimvydo Klimo nuotr.

Projekto fotografas plastiko atsisakęs jau seniai

„Aš jam parašiau, tuomet mes susitikome ir aptarėme projektą. Nusprendėme paimti labiausiai žinomus, populiariausius plastiko gaminius ir sukūrėme personažus“, – 15min GYVENIMUI pasakojo Rimvydas.

Jis pats teigė, kad jau seniai stengiasi naudoti kuo mažiau plastikinių daiktų, netgi yra įsigijęs metalinį šiaudelį, jeigu kur jo prireiktų.

„Ekologija pradėjau domėtis nuo vaikystės – nuo dvylikos–trylikos metų, įpratinau rūšiuoti atliekas tiek tėvus, tiek senelius, o dabar ir draugus šviečiu. Šiuo projektu norėčiau paveikti dar daugiau žmonių.

Įpratinau rūšiuoti atliekas tiek tėvus, tiek senelius, o dabar ir draugus šviečiu. Šiuo projektu norėčiau paveikti dar daugiau žmonių.

Man pačiam buvo naujiena nuorūkų poveikis aplinkai. Nežinojau, kad tai tokia plati problema. Tai labai aktualu mano draugams, nes praktiškai ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti nerūkančius. Norėčiau, kad bent jau nuorūkas jie visada mestų į šiukšliadėžę“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, nuo ko pradėti siūlytų norintiems gyventi ekologiškiau, Rimvydas teigė, kad pirmas žingsnis būtų rūšiavimas. Nors iš pradžių rūšiuoti atliekas nėra lengva, reikia sugebėti atskirti, kur ką mesti, kai įpranti, tampa lengva. Antras žingsnis – stengtis atsisakyti atliekų.

„Gal parduotuvėje nebūtina du obuolius būtinai įsidėti į plastikinį maišelį. Aš asmeniškai, jeigu perku daugiau vaisių ar daržovių, su savimi nešiojuosi plonyčius daugkartinius medžiaginius maišielius, tačiau dažniausiai visai nenaudojo maišelių.

Kartais dar pasitaiko kasininkių, kurios pačios nori mano produktus įdėti į maišelį, bet jau rečiau nei anksčiau, nes ši idėja populiarėja, vis daugiau žmonių šitaip apsiperka. Dar viena opi problema, mano manymu, yra maisto išmetimas. Žmonės nemoka pirkti maisto tiek, kiek suvartotų, perka jo per daug, o po to išmeta“, – svarstė Rimvydas.

Jauni vyrai turi minčių tęsti projektą su kitais daiktais, kurie kelia daugiausiai problemų aplinkosaugos sričiai.

Asmeninio albumo nuotr./Rimvydas Klimas
Asmeninio albumo nuotr./Rimvydas Klimas

Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“

Pasak projekto autorių, plastikas – šis žodis turbūt kai kuriems jau tapo tarsi keiksmažodis. Jis vartojamas vis dažniau, bet tam yra svarbi priežastis. Plastiko tarša žemėje pradeda siekti ekstremalų lygį, kuomet jo dalelių randama jūrų ir vandenynų gyventojų organizmuose. Užsimerkti ir ignoruoti labai paprasta, bet problemos tai nepadeda spręsti. Juk kai iš jūsų vogs piniginę, neužsimerksite ir neįsivaizduosite, jog nieko nevyksta ir jums nesvarbu!

Plastiko tarša žemėje pradeda siekti ekstremalų lygį. Užsimerkti ir ignoruoti labai paprasta, bet problemos tai nepadeda spręsti.

„Skaudu matyti, kokie žmonės neišsilavinę ir kaip neatsakingai elgiasi. Tačiau tokių, kuriems rūpi, daugėja. Esu vienas jų, ir kai pavyko susipažinti su bendraminčiu Richardu, kartu sukūrėme šį nedidelį foto projektą. Kadangi mano hobis – fotografija, stengiuosi ją pasitelkti platesniems tikslams – supažindinti visuomenę su socialinių bei aplinkosauginių problemų egzistavimu. Taigi kviečiu peržiūrėti fotografijas bei susipažinti su jų herojais aprašuose!“ – kviečia Rimvydas.

Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“
Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“

Karoliui darosi baisu, kiek puodelių jis palieka sąvartyne ir ne tik... Vaikinas ketina pasirinkti daugkartinį termo puodelį, kuris ne tik atrodo stilingiau, bet ir ilgiau išlaiko gėrimą karštą arba šaltą.

  • Apie 30 metų – per tiek laiko suyra vienkartinis kavos puodelis.

  • Vienkartinis puodelis sudarytas iš popieriaus ir polietileno sluoksnio. Būtent šis sluoksnis ir yra kliūtis perdirbti puodelį.

  • Jeigu į eilę surikiuotumėte per dieną išnaudojamus plastikinius puodelius, jie apjuostų visą žemes rutulį.

Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“
Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“

Ingrida jaučiasi sutrikusi dėl kokteilių pateikimo. Jai kyla klausimas, kodėl tiek daug šiaudelių ir skėtelių turi būti viename kokteilyje... Nuo šiol mergina ketina prašyti nedėti į jos gėrimus šiaudelių. Ingrida nusipirks daugkartinį metalinį šiaudelį ir jį nešiosis kuprinėje.

  • 200 metų – tiek laiko prireikia suirti vienam plastikiniam šiaudeliui, kurį naudojame vos apie 20 minučių...

  • Šio tipo šiukšlės lengvai patenka į žuvų, vėžlių ar paukščių virškinamąjį traktą.

  • Skaičiuojama, kad kasmet per 100 mln. jūrų ir vandenynų gyvūnų miršta būtent dėl plastiko taršos.

Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“
Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“

Zita nesuvokia, kodėl jai tenka valgyti nuorūkas. Greičiausiai todėl, kad moteris jas numesdavo, kur papuola. Nuo šiol ji išmetinės nuorūkas į šiukšliadėžę.

  • Dauguma mano, jog pagrindiniai plastiko teršalai vandenyne yra šiaudeliai, butelių dangteliai, ausų krapštukai ir kiti plastiko produktai.

  • Tačiau vienas pagrindinių vandenyno teršalų yra cigarečių nuorūkos!

  • 10–20 metų – tiek laiko praeina, kol sunyksta numesta nuorūka.

  • Tyrimų duomenimis, lietuviai per metus surūko apie 4 mlrd. cigarečių, tik maža nuorūkų dalis nugula sąvartynuose, likusios – kur papuola.

  • 200 nuodingų cheminių junginių – vienoje nuorūkoje. Šios medžiagos yrant filtrui patenka į aplinką, taip lėtai nuodydamos aplink gyvenančius gyvūnus.

Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“
Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“

Richardui mirga akyse nuo reklaminių lankstinukų ir bukletų. Jis sunerimęs, kiek medžių ir energijos išteklių tam išnaudojama. Vyras planuoja užsiklijuoti ant savo pašto dėžutės lipduką „Reklamos nemesti!“. Tai bus pirmas žingsnis šios makulatūros mažinimo link.

  • Norint atspausdinti vieną „New York Times“ tiražą, reikia nukirsti 63 000 medžių.

  • Perdirbant vieną toną kartono išsaugomi 2800 litrų vandens.

  • Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad kiekvienoje laiptinėje gyventojai per savaitę išmeta 3–5 kg reklamos bukletų ir spaudos, o per metus iš visų sostinės rajonų išvežama apie 80 tūkst. kilogramų šių popieriaus atliekų.

Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“
Rimvydo Klimo nuotr./Fotoprojektas „Tik vienas šiaudelis?“

Natalja jaučiasi pavargusi nuo maišelių. Juos pastebi visur: mieste, ant šaligatvio, ant medžio, parduotuvėje, siuntinyje, upėje... Mergina nesupranta, kodėl viena turi rūpintis šiais maišais.

  • Apie 20 metų – tiek užtrunka plastikinio maišelio irimas gamtoje.

  • Plastikiniai maišeliai ir kitos plastiko atliekos, patekusios į vandenynus, kiekvienais metais pražudo apie 1 mln. įvairių jūros būtybių.

  • Gaminant maišelius iš perdirbtų atliekų dviem trečdaliais sumažinamas energijos suvartojimas, 90 proc. mažiau sunaudojama vandens, pustrečio karto mažiau išleidžiama anglies dioksido.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis