Anot specialistų, fiziškai ir emociškai išsekusiems žmonėms sunku prisiversti sportuoti, bet būtent fizinė veikla padėtų pasijusti geriau.
Bene kas trečias nesportuoja
Sveikatingumo klubų „Impuls“ užsakymu rugpjūtį „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 49,5 proc. gyventojų nuo pandemijos pradžios sportuoja mažiau nei iki pirmojo karantino. Tačiau dalis apklaustųjų sako, kad vasarą pradėjo judėti daugiau: intensyviau sportuoti pradėjo maždaug penktadalis (20,9 proc.), bet 28 proc. apklaustųjų iki šiol negrįžo į sporto režimą, buvusį iki pandemijos.
Didžiausia dalis apklaustųjų, kurių fizinis aktyvumas iki šiol sumažėjęs – jauni, darbingo amžiaus žmonės – 26–35 m. ir 36–45 m. (atitinkamai 36,2 proc. ir 30,8 proc.), aukščiausio išsilavinimo, gaunantys didžiausias pajamas, užimantys aukščiausias pozicijas darbe, didžiųjų miestų gyventojai. Vertinant pagal užimamas pareigas, net 42 proc. aukščiausio lygio vadovų ir 37 proc. smulkiųjų verslininkų nuo pandemijos pradžios nesportuoja.
Dažniausiai įvardijamos priežastys, kodėl negrįžtama į įprastą sporto režimą, – motyvacijos stoka, kurią įvardijo beveik pusė apklaustųjų, ir prarastas įprotis sportuoti, šią priežastį nurodė maždaug penktadalis respondentų. Didžiausia dalis nurodžiusių, kad nebesportuoja, prarado įprotį – tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų: tokią priežastį nurodė kas trečias.
Sujaukta darbotvarkė neleidžia grįžti į įprastą ritmą
Įvairios apklausos rodo, kad pandemijos sukelti iššūkiai vadovus ir verslininkus paveikė stipriau nei kitus dirbančiuosius: jiems teko rūpintis ne tik asmenine gerove, bet ir ieškoti greitų sprendimų dėl vadovaujamo verslo ar vadovaujamos komandos ateities. Šie žmonės vieni pirmųjų turėjo prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų, ieškoti naujų sprendimų.
Startuolio „Kilo Health“ sveikatos psichologė Ieva Vasionytė šiuos duomenis patvirtina: daug jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kuriuos teko konsultuoti pandemijos laikotarpiu, skundėsi, kad dėl karantino metu pasikeitusių darbo ir buities sąlygų fizinei veiklai sunku rasti laiko, motyvacijos ir jėgų.
Ji atkreipia dėmesį, kad dirbantiesiems prisitaikyti prie pandemijos padiktuotų naujų sąlygų buvo sunkiau nei kitiems: „Ne vienoje pasaulio šalyje atliktos apklausos rodo, kad nors pandemijos pradžioje krito visų žmonių fizinio aktyvumo lygis, praėjus pusmečiui senjorai fizinei veiklai skyrė net daugiau laiko nei iki pandemijos. O tų, kurie iki karantino buvo labai aktyvūs, fizinis aktyvumas sumažėjo labai reikšmingai ir į buvusį lygį negrįžo, nes šiems žmonėms teko visą dienotvarkę planuoti iš naujo.
Ypač daug iššūkių teko turintiems vaikų žmonėms: reikėjo prisitaikyti ir prie nuotolinio mokymosi, nuotolinių būrelių, planuoti laiką buvo labai sunku. Dabar šiems žmonėms svarbu prisiversti iš naujo formuoti įprotį sportuoti“, – I.Vasionytė.
Nustojus sportuoti – greiti pokyčiai organizme
Pasak specialistų, per vienerius ar dvejus metus be aktyvios fizinės veiklos organizmas praranda didžiąją dalį įgyto fizinio pajėgumo. „Fiziškai aktyviam žmogui nustojus sportuoti tokios savybės, kaip ištvermė ir jėga, silpsta sparčiai“, – sako „Impuls“ treneris Antanas Vinčiūnas.
Anot asmeninio trenerio, nustojus lavinti ištvermę, pirmieji jos mažėjimo požymiai pastebimi jau po poros savaičių. Jėgos sumažėjimas jaučiamas akivaizdžiai jau tuomet, kai pertrauka trunka 4–6 savaites.
„Labai tikėtina, kad nesitreniruodamas metus ar daugiau žmogus jaučiasi sustingęs, aptingęs, nežvalus, neturi energijos ir noro ką nors daryti. Tik reguliari, tikslinga ir nepertraukiama fizinė veikla garantuoja ilgalaikius rezultatus“, – teigia A.Vinčiūnas.
Kai nėra jėgų sportuoti, padės… sportas
Emocinė savijauta, pasak I.Vasionytės, smarkiai susijusi su fiziniu aktyvumu: reikšmingai sutrumpėjus laikui, kuris skiriamas fizinei veiklai pasikeičia nuotaiką reguliuojančių medžiagų apykaita organizme, todėl gali padidėti nerimas, pablogėti nuotaika, pakilti jaučiamas stresas. Psichologės teigimu, būnant tokios nuotaikos rasti jėgų aktyviai fizinei veiklai sunku, bet būtent sportas gali padėti jaustis geriau.
A.Vinčiūnas atkreipia dėmesį, kad aktyvi fizinė veikla, miegas ir kokybiškas poilsis – būtinos sąlygos gerai savijautai. Taigi, kai nėra nuotaikos ir jėgų sportuoti, pasijusti geriau padės aktyvi mankšta.
„Visi esame girdėję, kad sportuojant išsiskiria laimės hormonas – endorfinas, o pastaruoju metu daug kalbama apie miokinus – tam tikrus junginius, kuriuos išskiria susitraukinėjantys raumenys. Miokinai teigiamai veikia beveik visas kūno sistemas, taip pat ir galvos smegenis, tad jiems išsiskiriant gerėja darbingumas ir nuotaika“, – sako A.Vinčiūnas.
Po ilgesnės pertraukos specialistai rekomenduoja fizinį krūvį didinti pamažu: stengtis daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams, kitai fizinei veiklai, atlikti nesudėtingus mankštos pratimus, palaipsniui į darbotvarkę įtraukti bendrą kūno mankštą, tempimo pratimus, lengvas jėgos bei ištvermės treniruotes. Krūvį palaipsniui didinti būtina įsiklausant į savo kūną.