„Šeimininko netektį kiekvienas gyvūnas išgyvena skirtingai. Su kokiais sunkumais teks susidurti, priklauso nuo individualaus augintinio charakterio, jo socializacijos bei prisirišimo prie šeimininko stiprumo. Sunkiausiai netektį išgyvens bailesni, mažiau socializuoti augintiniai, o ypač tie, kurie buvo išsirinkę vieną šeimininką, kuriuo labiausiai pasitikimi ir myli“, – sako „PetCity“ klinikos ordinatorė Živilė Vilčiauskaitė.
Daugiau nei 10 metų darbo patirtį gyvūnų prieglaudose turinti ir gyvūnams naujus šeimininkus Lietuvoje bei užsienyje surasti padedanti Ž.Vilčiauskaitė įsitikinusi, kad nors gyvūnai netektį išgyvena skaudžiai, žinant, kaip jiems padėti susitvarkyti su emocijomis, galima leisti augintiniui iš naujo patikėti šviesiu ir spalvingu gyvenimu naujuose namuose.
„Pagrindiniai požymiai, išduodantys, kad augintinis sunkiai išgyveną netektį – nenoras bendrauti ir žaisti, vangumas. Gedintys gyvūnai gali nustoti valgyti, gerti, jiems ima kristi svoris, tampa vangūs, nori neįprastai daug miegoti arba atvirkščiai – nuolat zuja aplink nerasdami sau vietos, inkščia. Tokiu atveju reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – sakė Ž.Vilčiauskaitė.
Pasak jos, tokiu atveju gyvūnui didžiausia pagalba – žmogaus dėmesys jam. Todėl gedinčiam gyvūnui reiktų rodyti dar daugiau meilės ir kantriai išlaukti, kol šis pats vėl užsinorės bendrauti ir žaisti – gyvūnams, kaip ir žmonėms, reikia laiko susitaikyti su netektimi.
Specialistė taip pat pataria kardinaliai nekeisti iki netekties buvusio gyvūno gyvenimo ritmo – vertėtų išlaikyti tą pačią rutiną, ją paįvairinant įvairiais papildomais užsiėmimais su gyvūnu. „Jei gyvūnas neteko šeimininko, jam geriausia būtų kurį laiką gyventi tuose pačiuose namuose kartu su žmonėmis, kuriuos jis jau pažįsta, su likusiais šeimos nariais. Tačiau jei tokios galimybės nėra, gyvūno globą vertėtų perleisti jam kuo artimesniems žmonėms“, – sakė pašnekovė.
Sprendimas atiduoti gyvūną į prieglaudą turėtų būti kritinis – tai tinka tik tokiu atveju, jei juo pasirūpinti tikrai nebėra kam. Ž.Vilčiauskaitės teigimu, gyvenimas prieglaudoje daugeliui šunų ir kačių yra labai skaudi patirtis, sukelianti stiprių emocinių išgyvenimų ar net sveikatos problemų.
„Katės namuose įpratusios gyventi po vieną, o prieglaudose jų būna daug – toks pasikeitimas joms sukelia itin didelį stresą. Panašiai reaguoja ir šunys – atsidurti po vienu stogu drauge su kitais šunimis jiems dažnai būna sunkus iššūkis“, – pasakojo „PetCity“ atstovė.
Todėl jei gyvūnui reikia surasti naują šeimininką, prieš atiduodant jį į prieglaudą specialistai rekomenduoja pabandyti paviešinti skelbimus specialiuose puslapiuose, pasidalinti informacija socialinėje medijoje.
„Tiems, kurie nuspręs augintinį priglausti, svarbiausia būti kantriems ir rūpestingiems – žmogus turi suvokti, kad augintinio gedėjimas yra normali emocija, kad jis ilgisi savo buvusio šeimininko ir susitaikyti su situacija reikia laiko. Gyvūnai, kaip ir žmonės – visi reaguoja skirtingai: jei gyvūnas tampa apatiškas, galima naudoti interaktyvius žaislus, įdėti į juos maisto – bandymas iškrapštyti skanėstus paįvairins augintiniui dieną ir skatins jo užimtumą“, – sakė Ž.Vilčiauskaitė.
Tačiau vis tik pajutus, kad savarankiškai sunku suprasti naująjį šeimos narį ir susitvarkyti su jo emocijomis, pašnekovė ragina kreiptis į dresuotoją arba gyvūnų elgsenos specialistą – jis padės tiek augintiniui greičiau pamiršti netektį, tiek naujam jo šeimininkui priimti dėl to kilusius iššūkius.
