Dėmesys kojoms
Slidinėjant daug didesnis nei įprastai krūvis tenka kojoms, todėl, pasak L.Bartasūno, jas būtina stiprinti papildomai, dar prieš vykstant į kelionę. Be įprastos mankštos ar treniruočių sporto salėje, kojoms reikalingas išorinis krūvis ar darbas su papildomais svoriais. Tai padės apsisaugoti nuo galimų traumų slidinėjimo trasose.
„Slidinėjimas – tai iš esmės yra kritimas į priekį. Leidžiantis į apačią pasikeičia mūsų kūno kampas, dėl kurio sąnariai gauna papildomą apkrovą. Palinkę į priekį apkrauname savo kūną, kojas, duodame nemažą krūvį raumenims, sąnariams. Tai neįprasta mūsų kūno padėtis, kurią turime atlaikyti. Todėl labai svarbu save sustiprinti dar iki slidinėjimo sezono, ypač didelį dėmesį skiriant apatinei kūno daliai“, – teigia asmeninis treneris.
Į slides – tik apšilus
Neretai, atvykę slidinėti, žmonės skuba šokti į slides, negalvodami, kad nusileidimui pirmiausia reikėtų paruošti raumenis ir sąnarius. Apšilimas ne tik padės apsisaugoti nuo traumų, bet ir suaktyvins reakciją, kuri slidinėjant yra būtina.
L.Bartasūnas apšilimą siūlo pradėti nuo galvos, kaklo. Apšilus kaklo raumenis, pasak specialisto, reikėtų pasirūpinti pečiais, pasukant juos 10 kartų. Krūtinės ląstą apšilti reikėtų rankų mostais į šalis, o riešo ir alkūnės sąnarius suaktyvinti padės lazdos.
„Apšilus rankas, pečių juostą – būtina paruošti ir nugaros krūtininę dalį. Viršutinės nugaros dalies paslankumas pas daugelį yra pakankamai mažas. Tam į pagalbą galite pasitelkti slidinėjimo lazdas, kurias įsmeigiame prieš save. Laikydami jas rankomis, pasilenkiame į priekį. Nugara tiesi. Esant tokioje, tarsi „stalo“, padėtyje, galvą lenkiame žemyn“, – apšilimo ypatumus apžvelgia treneris.
Tokioje padėtyje L.Bartasūnas siūlo ir kitą pratimą. Laikant kojas platesniame nei pečių plotyje, tiesia nugara reikia lenktis į priekį, stengiantis rankomis paliesti žemę. Viena ranka lieka ant žemės, o kita kyla į viršų, lyg norint pasiekti dangų. Pasak specialisto, šis pratimas padės „atidaryti“ krūtinės ląstą.
„Nuosekliai apšildant kūną, svarbu pasukti liemenį. Pasilanksčius į vieną ir kitą šoną, tarsi stengiantis paliesti žemę, galima pereiti prie apšilimo pratimo kojoms, nes būtent joms tenka didžioji dalis krūvio. Todėl dinaminiam sąnario apkrovimui ir šlaunims reikėtų atlikti įtūpstus. Po 5 kiekvienai kojai ir dalinius į šonus. Klubo sąnarį apšilsime kojų mostais į šonus, o kelių – pakėlus sulenktą koją, pasukiojus ją ties keliu“, – teigia L.Bartasūnas.
Anot asmeninio trenerio, batų stabilumą slidėse įvertinti padės 4-5 pritūpimai. Jeigu batai sutvirtinti gerai, sėdmenimis turėtume pasiekti slides.
Nuolatinė kūno šiluma
Pasak asmeninio trenerio, slidinėjant kalnų kurortuose svarbu ne tik tinkamai apšilti raumenis, bet ir pasirūpinti nuolatine kūno šiluma. Todėl svarbu pasirinkti aprangą, kuri nevaržytų judesių, bet tuo pat metu būtų neperšlampama ir šilta.
Termo drabužio paskirtis – išgarinti drėgmę ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Šiam sluoksniui rekomenduojama rinktis merino vilnos drabužius.
Sporto ir laisvalaikio prekės ženklo „Audimas“ dizainerė Gertrūda Ramūnaitė dalijasi patarimais apie svarbiausias aprangos savybes, į kurias dėmesį turėtų atkreipti visi slidinėtojai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. G.Ramūnaitė siūlo visą aprangą skirstyti į tris sluoksnius.
„Slidinėjant labai svarbus apatinis drabužių sluoksnis, esantis arčiausiai kūno. Termo drabužio paskirtis – išgarinti drėgmę ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Šiam sluoksniui rekomenduojama rinktis merino vilnos drabužius. Sudrėkusioje vilnoje vykstančių cheminių reakcijų metu išskiriama šiluma, todėl net ir drėgnas gaminys ant kūno išlieka šiltas“, – sako G.Ramūnaitė.
Dizainerė viduriniajam drabužių sluoksniui pataria rinktis įvairius bliuzonus ir džemperius iš šiauštos, „Polartec” ar kitos funkcionalios medžiagos. Tokie rūbai yra šilti ir lengvi, greitai sugeria ir išgarina drėgmę, gerai priglunda prie kūno ir nevaržo judesių.
„Be to, funkcionalūs bliuzonai taip pat pasitarnautų ne tik slidinėjant – tai puikus apatinis sluoksnis šaltuoju metų laiku“, – teigia G.Ramūnaitė.
Kalbėdama apie trečiąjį aprangos sluoksnį, dizainerė pabrėžia apsauginę funkciją slidinėjant atliekančią striukę ir kelnes. G.Ramūnaitė teigia, kad pūkinės striukės patiks pasyvesniems slidinėtojams, kurie striukę ketina naudoti ne tik slidinėjimui, bet kasdien šaltu oru.
„Šį sezoną moterims ir sukūrėme dar labiau panašesnę į miesto stiliaus striukę, kuri po slidinėjimo kalnuose puikiai tiks praleisti laiką ir mieste, gamtoje. Šiandien vis universalesniam naudojimui sukurtos striukės yra pagamintos iš specialios medžiagos, kuri blokuoja vėją, apsaugo nuo sniego, lietaus ar šlapdribos, tačiau tuo pačiu ir išgarina drėgmę iš vidaus. Slidinėjimo striukės siūlės yra „klijuotos“ – susiūtos ir po to dar užklijuotos specialia plėve iš apačios. Todėl gaminys dar labiau apsaugo nuo lietaus ir kitų kritulių, nes net ir per siūles vanduo negali pratekėti į drabužio vidų“, – teigia G.Ramūnaitė.
Tiesa, anot dizainerės, vertėtų nepamiršti stebėti ir savo savijautos bei atsakingai vertinti pasirinktą drabužių kiekį.
„Dažnai nutinka taip, kad nusileidus nuo kalno ir sėdint kalnų kavinėse, kai šviečia saulutė – net karšta. Vadovaujantis trijų sluoksnių taisykle, lengva prisitaikyti prie oro permainų ir nusirengti striukę. Būna, kad ir slidinėjant šilta, tuomet užtenka tik pirmojo ir viršutinio sluoksnio. Viskas priklauso, kuriame kurorte, ir kuriuo laiku slidinėjama“, – trijų sluoksnių apsirengimo taisyklę komentuoja G.Ramūnaitė.