Apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą spektaklį sugalvojęs sukurti menininkas sako, jog jo tikslas – ne smerkti, tačiau bandyti suprasti. „Bet juokinga bus. Nes visuomet būna juokinga, kai mes teatre atpažįstame save“, – sakė trupės „Teatronas“ įkūrėjas ir vadovas G.Aleksa.
„Negali būti doras, jei nežinai, kaip tai padaryti“
Įsimintiniausiu Kauno menininku šiemet paskelbtas, „Fortūnų“ lauretas ir „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas režisierius G.Aleksa sako, kad teatre kalbėti apie amžinąsias vertybes nėra įdomu, todėl savo kūryboje menininkas ieško ir kitų temų, ir formų. Tiesa, mintis sukurti spektaklį apie „Sodrą“ gimė ne iš kūrybinių ieškojimų, tačiau iš realybės.
„Nuo 2017 metų visi menininkai pradėjo dirbti su individualios veiklos pažyma. Tad įsivaizduokim visus Lietuvos menininkus, staiga tampančius savo pačių buhalteriais. Tai, visų pirma, jau juokinga.
Mano kartos žmonės išties nori būti sąžiningi ir mokėti mokesčius. Bet kai susiduri su sistema, pasirodo, kad negali būti labai doras žmogus, nes nežinai tiksliai, kaip tai padaryti. Tada supranti, kad tai yra didžiausias absurdas, kuris ateina iš realybės.
Kyla klausimai. Už ką aš moku? Kiek? Tarsi tau gydymas nekainuoja, bet tik tada, jei tu susimoki už tą mėnesį. Bet kol nesusimoki, tol negalioja. Tada eini į polikliniką, lauki eilėse, o galiausiai eini gydytis privačiai.
Dar tu supranti, kad moki į kažkokį didžiulį šulinį, nes ši įstaiga turi gigantiškų skolų“, – kalbėjo menininkas.
G.Aleksa sako ne kartą susidūręs su informacijos trūkumu, kai, atėjus į „Sodrą“, negauni tikslios informacijos, kiek, kam ir už ką esi skolingas.
„Kai tu ateini ir paklausi, kiek tau mokėt, sulauki atsakymo, kad mes nežinom. Ir panašiai. Iš pradžių aš galvojau, kad esu vienas durnas.
Pasiklausinėjau kitų, ir pasirodo, kad daug žmonių nesupranta. Mano asmeniniu požiūriu, nėra normalu, kad beveik visi piliečiai, kurie nori būti piliečiais, nesupranta mokesčių sistemos.
Taip ir sugalvojau, kad reikia pastatyti spektaklį apie „Sodrą“. Šia idėja pasidalinau feisbuke, ji sulaukė daug dėmesio“, – pasakojo G.Aleksa.
Kaip sakė menininkas, tai, kad mokesčių sistema gali būti aiškesnė, šiemet įrodė Valstybinė mokesčių inspekcija, po daugybės metų galiausiai pristačiusi aiškesnę ir kone kiekvienam suprantamą deklaracijos formą.
Paprašė dalintis istorijomis
Pasikalbėjęs su kūrybine grupe G.Aleksa ėmėsi darbų. Visų pirma, jo kolegė Renida Baltrušaitytė, kuri yra ir sociologijos doktorantė, pradėjo meninį-dokumentinį tyrimą, pagal kurio rezultatus vėliau bus rašoma pjesė.
Menininkai kreipėsi į žmones ir paprašė jų pasidalinti istorijomis, nutikusiomis jiems bendraujant su „Sodra“, taip pat kvietė atsiliepti ir čia dirbančius specialistus.
Spektaklyje pagrindinis vaidmuo teks „Sodros“ darbuotojai, ją greičiausiai vaidins pati tyrimą atliekanti R.Baltrušaitytė. Spektaklyje ji bus specialistė, kuri žino atsakymus į visus klausimus.
Kas nutiktų, jei mes „Sodros“ logiką perkeltume į kasdienybę? Kokie tada būtų žmonių romantiniai santykiai?
„Ji vienintelė iš visos „Sodros“ tobulai viską supranta. Todėl ji yra šiuolaikinė herojė. Nes mes žinom, kad kai ateinam, „Sodros“ darbuotojai dažnai nežino atsakymų į mūsų klausimus. O ji žinos, ir todėl į ją kreipsis net kolegos“, – apie spektaklio idėją pasakojo G.Aleksa.
Tačiau kita spektaklio ašis – labiau gyvenimiška. Koks būtų mūsų kasdienis gyvenimas, jei jame veiktų šios, ministerijai pavaldžios įstaigos, dėsniai? Kas nutiktų, jei mes „Sodros“ logiką perkeltume į kasdienybę? Kokie tada būtų žmonių romantiniai santykiai? O kaip viskas vyktų parduotuvėje?
„Taip mes pažiūrėsime, kiek šioje sistemoje yra žmogiškumo. Bus šiek tiek juokinga. Be to, nesu pastatęs nė vieno spektaklio, kuriame kas nors nebūtų juokinga.
Žmonėms apskritai būna juokinga tada, kai jie pamato realų gyvenimą teatre. Kai mes atpažįstame save, tada irgi labai juokinga. Bet pati spektaklio mintis yra tai, jog mes pasišovėm išsiaiškinti ir suprasti visą „Sodros“ sistemą.
Dar norėtųsi atrasti ir suprasti, kaip mes normaliai atrodom „Sodros“ darbuotojams iš už stiklo“, – kalbėjo režisierius.
Pasak pašnekovo, „Sodra“ yra įstaiga, kurioje dirba žmonės, o visą sistemą taip pat sugalvojo žmonės.
„Bet jie su ja nesusitvarko. Jie panašūs į mane, kai tik pradėjau vadovauti „Teatronui“. Tiksliai nežinojau, ką aš dariau, bet dirbdamas mokiausi. Tik tiek, kad jie besimokydami pridarė didžiulių skolų valstybei, kas nėra fainai“, – kalbėjo G.Aleksa.
Taip mes pažiūrėsime, kiek šioje sistemoje yra žmogiškumo. Bus šiek tiek juokinga.
Sulaukė „Sodros“ reakcijos
Paskelbusi prašymą dalintis istorijomis kūrybinė grupė taip pat prašė į kvietimą atsiliepti ir „Sodros“ darbuotojus.
„Kadangi mūsų užduotis spektaklio būdu paaiškinti tai, kas nesuprantama, todėl labai domina šios įstaigos darbuotojų reakcija, patirtys.
Įdomiausia, kad mes, kviesdami dalintis istorijomis ir nutikimais, nieko blogo neparašėme, tačiau iš karto sulaukėme gynybos. Man atrodo, kad net „Sodros“ darbuotojai supranta: jei kažkas nori pastatyti apie juos spektaklį, tai jau blogai, tai jau pasiektas lygis“, – sakė G.Aleksa.
Į kūrėjų kvietimą atsiliepė keli „Sodros“ darbuotojai, tačiau vienas iš jų, anot G.Aleksos, parašė ginamąjį raštą: „Ten buvo parašyta maždaug taip: ar jūs žinot, už kiek žmonių atsakinga „Sodra“? Už kiek nėščiųjų?“ Aš labai dėkingas už tą laišką, nes jį panaudosiu spektaklyje. Ši reakcija buvo tobula „Sodros“ reakcija.“
Kalbėdamas apie kitų žmonių istorijas, kuriomis jie su kūrėjais pasidalino, G.Aleksa vardijo ir itin nemalonius nutikimus.
„Žmonės nežinojo, kad jie turi mokėti ir antstoliai užblokavo jų sąskaitas. Pasirodo, „Sodra“ turi automatinę prieigą prie mūsų sąskaitų ir neprivalo mūsų atsiklausti, o nuskaičiuoja pinigus. Buvo atvejų, kad iš sąskaitos pinigai dingo žmonėms būnant užsienyje. Man susidarė įspūdis, kad sisteminėj plotmėj nėra bendravimo iš „Sodros“ pusės“, – pasakojo režisierius.
Noras – teisingai sudėlioti loginius kirčius
Skaitydamas žmonių atsiųstas istorijas ir nutikimus G.Aleksa sako, jog apėmė keistas jausmas: tarsi žmonės pagaliau galėjo išsiventiliuoti savo patirtis.
„Jeigu nuoširdžiai – jaučiu ir ilgą laiką užspaustą pyktį pačiai įstaigai. Bet aš manau, kad daug pykčio sistemai, turinčiai prižiūrėti mūsų sveikatą, kai šeimoje gimsta vaikas ar kai esame pensijoje, nėra gerai. Tai yra trys sritys, dėl kurių mes absoliučiai nesijaučiame saugūs, mes tarsi žaidžiame žaidimą, kurio nenorime žaisti.
Mes suprantame, kad mūsų neprižiūrės, kai būsime pensijoje. Bet mes mokame, tikėdamiesi, kad bus geriau. Puikiai žinome, kad „Sodra“ turi labai daug skolų. Dabar artėja rinkimai, kandidatai mums mirksi iš televizoriaus ir sako, kad su pensijomis viskas bus gerai.
Aš jaučiu labai daug neigiamos energijos iš žmonių, tad galbūt ir pateisinama, kad patys „Sodros“ darbuotojai iš karto užėmė gynybines pozicijas?
Dar vienas klausimas, kuris man kilo: kaip galima gyventi nuolat nekenčiant sistemos, kuriai tu moki? Čia lygiai tas pats, kas mokėti nuomą, bet dergti kampuose.
Bet aš manau, kad nuo seno teatras yra ta vieta, kur galima rasti arba bent jau pradėti dialogą. Kalbant apie spektaklį, jį reikia sukurti protingai, teisingai sudėlioti loginius kirčius, tai neturi būti propagandinis, vienpusiškas ir vienplanis spektaklis. Noriu, kad jis taptų platforma bendravimui.
Manau, kad po kiekvieno ar kas antro spektaklio žiūrovai bus kviečiami ir diskusijai“, – sakė režisierius.
Spektaklio premjera numatoma kitų metų rudenį.
